„Darželinukė dukra skundžiasi niežėjimu po kelnaitėmis, kasosi. Visos kelnaitės jai „nepatogios“, „lenda į užpakaliuką“. Tyrėme dėl kirmėlių, sveika. Ką patartumėte?“.
Panašių klausimų nemažai, jų nepatogu klausti, tarsi lytinių organų higiena būtų kažkas paslaptingo ar nepadoraus.
Tiek mažų mergaičių, tiek suaugusių moterų tarpvietės, išangės niežulys – dažnas skundas, o priežastys irgi labai panašios. Subrendusių merginų ir moterų pagrindinės niežėjimo priežastys – makšties infekcija, hemorojus, netinkami įklotai. To mažoms mergaitės nebus. Tačiau kitos priežastys panašios: spalinės kirmėlės (jos deda kiaušinėlius aplink išangę), „neteisingas“ apatinis trikotažas ir – svarbiausia – higiena.
Kai mergaitė sako, jog jai niežti, peršti, kai šlapinantis „degina“, vadinasi, lytinių organų gleivinė jau yra uždegiminė. Gera žinia ta, kad ji greitai atsistato, panaudojus švelnius regeneracinius tepalus ar paprasčiausias sėdimąsias ramunėlių voneles.
Kad nekiltų diskomforto jausmo tarpvietėje, intymia dukros higiena reikia rūpintis taip pat atsakingai, kaip savąja. Tai kas, kad dukros hormonai dar „miega“. Geri higienos įgūdžiai bus dukrai reikalingi visą gyvenimą, o už šiokį tokį muštrą, kurį dabar patirs iš jūsų, ji tikrai vėliau padėkos.
Ko mama turi išmokyti dukrą:
1.
Kiekvieną dieną – kitos kelnaitės. Kai tik susiruošite pirkti pirmųjų apatinių elnaičių, imkite visą „savaitėlę“. Nesvarbu, kiek dukrai metų, dveji ar dvylika, kelnaites reikia keisti kasdien. Nors iki 7–9 metų mergaitės kelnaitės atrodo švarios, nes nėra išskyrų, keisti kasdien vis tiek reikėtų – tiek dėl įpročio formavimo, tiek dėl higienos.
2.
Raskite mergaitei patogiausiai tinkantį kelnaičių modelį, kad nelįstų į užpakaliuką, nespaustų, netrintų. Kelnaitės turi būti iš natūralaus pluošto, kurio dabar apstu, nuo medvilnės iki bambuko ar kanapių. Geriau per laisvos kelnaitės negu per ankštos, todėl vis peržiūrėkite apatinio trikotažo stalčiuką – vaikai greitai auga, ir tos kelnaitės, kurias nupirkote rudenį, gali būti per mažos pavasarį.
3.
Išmokykite apsiplauti lytinius organus mažiausiai vieną kartą per dieną, o esant poreikiui (po treniruotės, karštą dieną) – 2 kartus.
4.
Papasakokite, parodykite, kad apsiplauti reikia po tekančiu vandeniu nuo priekio atgal (nuo šlaplės angos išangės link). Taip pat reikia ir valytis užpakaliuką. Nėra lengva išmokyti, kad popieriumi braukiama nuo išangės į viršų, o ne pirmyn, link šlaplės. Tačiau vis priminkite.
5.
Rinkitės nespalvotą ir nekvepiantį tualetinį popierių.
6.
Išmokykite, kad lytinių organų apiplovimams naudojamas ne paprastas „rankų“ muilas, o specialūs plovikliai. Mokykite dukras nuo mažų dienų turėti savo ploviklį, juk vienokie sukurti moterims, kitokie – mergaitėms, nes skiriasi gleivinės pH. Netrukus atsiras įprotis, kad intymi zona neplaunama bet kuo, o ploviklis toks pats svarbus, kaip savas dantų šepetukas.
7.
Lytiniams organams šluostyti mergaitei skirkite jos asmeninį rankšluostuką, jis turi būti purus. Išmokykite po apsiplovimo rankšluosčiu netrinti odos, o ją nusausinti švelniai liečiant rankšluosčiu – kaip sugeriamuoju popieriumi.
8.
Maudantis vonioje su putomis, reikia prisiminti, kad šios labai džiovina gleivinę, tad kartu su putomis įpilkite ir aliejaus arba po maudynių duokite mergaitei aliejuko, kad pasiteptų intymias vietas.
9.
Netepkite mergaitės lytinių organų bet kuo. Taip, jie kartais parausta, sudirgsta, iššunta. Tuomet tiks patepti kūdikių odos priežiūrai skirtas aliejus ar kremas, kuo neutralesnius, švelnesnius, tuo geriau. Nesibaiminkite, jeigu šios priemonės pateks ir tarp lytinių lūpų.
10.
Nors kartais leiskite dukrai miegoti be kelnaičių. Tegul šalia pižamos atsiranda ir naktiniai marškiniai. Galima susitarti, kad vieną savaitę dukra miegos su naktiniais, o kitą – su pižama. Miegodama be kelnaičių mergaitė gaus oro vonių, kurios yra labai reikalingos net ir mamoms.
„Mamos žurnalas“