12 paprastų dalykų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą

Imuninė sistema saugo mus nuo infekcijų ir kitų svetimų įsibrovėlių. Mažų vaikų imuninė sistema dar trapi ir nesubrendusi. Štai kodėl jie linkę dažniau sirgti. Ligos dažniausiai prasideda rudenį, kai atvėsta oras, aplinkoje padaugėja ūminių kvėpavimo organų ligų sukėlėjų. Patarimais dalijasi pediatras dr. Algimantas Vingras

 12 paprastų dalykų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą: 

1. Vaisiai ir daržovės į pagalbą!

Imuniteto pagrindas – sveika mityba. Kai vaikutis gimsta, jam aukso vertės maistas yra mamos pienas. Jis suteikia kūdikiui daug antikūnų ir baltųjų kraujo kūnelių. Jie vaidina pagrindinį vaidmenį kuriant sveiką imuninę sistemą. Taigi, jei galite žindyti, tęskite tiek laiko, kiek jums ir jūsų kūdikiui patinka tai daryti.

Stenkitės vaikui kasdien kelis kartus per dieną duoti šviežių uogų (jei neturite šviežių, tiks užšaldytos šaldiklyje), vaisių (slyvų, kriaušių, obuolių) ir daržovių – morkų, šparaginių pupelių, žirnelių, paprikų, pomidorų, žaliųjų lapinių daržovių, brokolių, gūžinių kopūstų.

Valgydami skirtingų spalvų vaisius ir daržoves, vaikai gaus įvairių vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C ir karotinoidų. Šios maistinės medžiagos turi imunitetą palaikančių savybių, jos padeda organizmui gaminti baltuosius kraujo kūnelius, kurie yra tokie ypač kovojant su infekcija.

Vaiko valgiaraštyje turi būti ne tik šviežių uogų, vaisių, daržovių, bet ir viso grūdo grūdų ir įvairių kruopų dribsnių be pridėto cukraus, liesų baltymų (liesos mėsos, žuvies, pupelių) ir sveikų riebalų, pieno produktų – jogurto, neriebių sūrių. Jogurte, piene, sūryje ir kituose pieno produktuose yra kalcio, kad kaulai būtų stiprūs.

Reikia vengti perdirbtų maisto produktų, kuriuose pridėta cukraus ir dirbtinių saldiklių, sočiųjų riebalų, randamų riebiuose gyvūniniuose produktuose. Tai nereiškia, kad vaikas niekada negali valgyti sausainių, pyragaičių ar ledų. Bet jei norite, kad vaikas būtų sveikas, jis neturėtų jų valgyti kiekvieną dieną.

Jokie vitaminai ir mineralinių medžiagų rinkiniai papilduose nepakeičia šviežių uogų, vaisių, daržovių.

2. Išmokykite gerti užtektinai vandens. 

Pakankamas kiekis vandens labai svarbus sveikam limfinės sistemos, kuri yra pagrindinė imuninės sistemos dalis, funkcionavimui. Limfa yra sudaryta iš 90 proc. vandens ir padeda pašalinti toksinus, patogenus bei nenormalias ląsteles iš organizmo, be to, perneša su infekcija kovojančius baltuosius kraujo kūnelius ten, kur jų reikia.

Rekomenduojamas šviežias, švarus vanduo ir – daug jo. Neduokite vaisvandenių, kad ir kaip jie būtų pavadinti, nuspalvinti, jei juose yra cukraus arba saldiklių. Vaikams netinka ir gazuotas vanduo.

Išmokykite vaiką patį įsipilti vandens, visada turėti gertuvę ir, žinoma, nepamiršti atsigerti. 

3. Neužmirškite duoti vitamino D3.

Kai tiesioginė saulės šviesa apšviečia neuždengta odą, joje prasideda vitamino D3 gamyba. Nuo spalio iki balandžio vidurio mūsų gyvenamoje platumoje nepakanka saulės, organizme nebevyksta vitamino D3 gamyba. Todėl būtina pradėti duoti vaikui vitaminą D3. Jo kasdien duokite tiek lašų, kiek skiria vaiko gydytojas. Vitaminas D3 geriau pasisavinamas, kai vaikas valgo pieniškus produktus, salotas su šalto spaudimo aliejumi, kiaušinio patiekalus. Jeigu vaikui duodate žuvies taukų, informuokite gydytoją, nes juose irgi yra vitamino D3, tačiau dažniausiai jo kiekio neužtenka vaiko organizmo poreikiams patenkinti. Vaikui, gaunančiam žuvies taukų, gydytojas pakoreguos vitamino D3 dozę. Nedaug vitamino D3 yra kiaušiniuose, riebiose, žuvyse, grybuose – jo kiekis netenkina organizmo poreikių. 

4. Būkite sveiki su gerosiomis bakterijomis.

Net  70–80 proc. imuninės sistemos yra žarnyne, yra aiškus ryšys tarp mūsų žarnyno sveikatos ir mūsų imuninės sistemos tvirtumo. Manoma, kad pirmieji gyvenimo metai ypač svarbūs kuriant žarnyno bakterijų bendruomenę, žinomą kaip žarnyno mikrobiota, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį apsaugodama mus nuo infekcijų ir ugdydama imunitetą. Todėl svarbu, kad vaikas gautų patiekalų, kuriuose yra gerųjų bakterijų, pvz., trumpai galiojančio nesaldinto jogurto, raugintų produktų. Nepamirkite ir gerųjų bakterijų maisto (prebiotikų) – patiekalų iš avižų, miežių. Vaistinėse perkamos gerosios bakterijos gelbsti, kai gydoma antibiotikais arba kai vaiko mityba yra skurdi.  

5. Duokite riešutų ir sėklų.

Riešutai ir aliejinių augalų sėklos yra ne tik omega-3 šaltinis, juose daug ir kitų svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas A ir E. Šios maistinės medžiagos yra galingi antioksidantai, kurie mažina uždegimo riziką ir apsaugo organizmą nuo ląstelių pažeidimo, kuris įvyksta, kai susergama ūmine liga. Vaikams iki 4 metų į košes, salotas įmaišykite lazdyno, graikinių ar anakardžio riešutų, saulėgrąžų, moliūgų smulkintų sėklų. 

6. Užtikrinkite išsimiegojimą.

Gerai žinoma, kad miego trūkumas gali padaryti vaikus jautresnius ligoms, nes sumažėja tam tikros rūšies imuninių ląstelių. Kitaip tariant, miego trūkumas susilpnina vaiko imuninę sistemą ir padaro ją labiau pažeidžiamą. Tai ypač pasakytina apie vaikus, kurie lanko lopšelį, darželį, nes jie ryte anksti prikeliami. Nepakankamai išsimiega ir pradinukai, jei pamokos jiems prasideda 8 valandą ryto. Vaikams reikalingas miego kiekis priklauso nuo jų amžiaus ir aktyvumo. Vaikai iki vienerių metų per parą turėtų miegoti 16–14 valandų, 1–3 metų vaikai – 14–11 valandų, o 4–7 metų (darželinukai) – bent 10 val. Jei vaikui sunku užmigti, pabandykite paguldyti jį šiek tiek anksčiau nei paprastai.

Tėvai teigia, kad būtent šį punktą išpildyti sunkiausia. Daugybė vaikų (ypač didmiesčiuose, kur dideli atstumai) keliami apie 6.30 val., kad spėtų į darželius ir mokyklas. pastaruoju metu darželiuose nebėra prievolės miegot pietų. Tad jau trečiadienį susidaro miego deficitas. Norint, kad vaikas išmiegotų 10 valandų, kas yra visų tėvų siekiamybė, vaiką reikėtų guldyti ne vėliau kaip 21 valandą. Jeigu vaikas gali užmigti dieną, net ir pradėjus lankyti mokyklą, pasiūlykite jam pietų miego valandėlę. Ir tegul išsimiega tada, kai gali, – savaitgaliais, per atostogas.

Nors sakoma, kad miego atsargų nesusikrausi, pakankamai išsimiegojus pailsės vaiko nervų sistema, sumažės streso hormonų ir mažiau kibs ligos. 

7. Plaukite rankas.

Kai tik mažylis pradeda savarankiškai sėdėti, ugdykite norą plauti rankas. Mažyliai noriai mėgdžioja suaugusiuosius. Kol susiformuos rankų plovimo įgūdis, vaikui teks padėti. Padėdami neskubėkite, švytėkite žaisminga šypsena, pasakokite, ką ir kaip darote, kodėl reikia plauti rankutes. Rankos plaunamos su muilu ir vandeniu apie minutę. Naudokite įvairių spalvų vaikišką muilą, spalvingus rankšluosčius. Kai rankų plovimą paversite žaidimu, mažylis noriai plaus rankas.

Jei neturite muilo ir vandens, naudokite alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekavimo priemonę.

Rankas plaukite prieš valgį ir po jo, po tualeto, po žaidimo gryname ore, grįžus iš lopšelio ar darželio, mokyklos. Išmokykite vaiką neliesti akių, nosies, burnos neplautomis rankomis. 

8. Imkitės atsargumo priemonių, kad išliktumėte sveiki.

Neužtenka vien tik plauti rankas. Uždenkite alkūne burną ir nosį, kai kosėjate, čiaudote. Kai virusų siautėjimo metu tenka būti ten, kur daug žmonių, pvz., parduotuvėse, viešajame transporte, nešiokite kaukę, nes galite užsikrėsti ir ligos sukėlėją parsinešti į namus. Būkite atokiau nuo kosėjančių, čiaudinčių, sloguojančių žmonių. Išmokykite vaiką užsidengti nosį ir burną, kai jis čiaudi arba kosi, nosį valyti vienkartine servetėle ir ją išmesti į šiukšlių dėžę su dangčiu. 

9. Skatinkite žaisti judrius žaidimus.

Fizinė veikla, ypač gryname ore, palaiko sveikatą ir mažina tikimybę susirgti. Vaikai turėtų būti aktyvūs bent 1–1,5 valandos per dieną. „Aktyvus“ nebūtinai reiškia sportą – tai gali būti žaidimas aikštelėje, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu. Kartu su vaiku žaiskite judrius žaidimus. Vaikui žaidimuose pralaimėkite. Tai jį motyvuos aktyviau ir noriau žaisti. 

10. Apribokite ekranų laiką.

Mobilusis telefonas, planšetė nėra vaikų žaislai ir užimtumo priemonės. Televizorius, kompiuteris – tik 30 minučių per dieną. Prietaisai turi būti išjungiami, likus bent valandai iki miego laiko. 

11. Venkite streso.

Suaugusieji nėra vieninteliai, kurie patiria stresą. Vaikai irgi turi baimių, rūpesčių ir nerimo, o tai gali pakenkti ne tik jų psichinei sveikatai, bet ir imuninei sistemai. Įrodyta, kad dažnas stresas neigiamai veikia organizmą – jį išreguliuoja.

Kuo rečiau bet kuriuo amžiaus vaikui sakysite „negalima“ ir nebandysite jo bausti už „negerą elgesį“, tuo vaiko imunitetui bus geriau.

Kasdien raskite laiko pabūti su vaiku, išklausyti, kas jį jaudina. Svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai laiko žaisti ir linksmintis. Jei nerimaujate dėl vaiko nuotaikos ar emocinės sveikatos, pasitarkite su gydytoju 

12. Neužmirškite skiepų.

Skiepai gali apsaugoti vaiką nuo pneumokokinės, meningokokinės infekcijos, tymų, kokliušo, kiaulytės, vėjaraupių, gripo, COVID–19 ir kitų infekcijų. Vaiko imuninė sistema iki 7–8 metų nėra visiškai susiformavusi, kyla didesnė rizika susirgti. Skiepai stiprina imuninę sistemą, padėdami jai vystytis ir išmokti apsisaugoti nuo įvairių tipų bakterijų, virusų. Paisydami rekomenduojamo skiepijimo grafiko, daug padėsite savo vaikui – jį apsaugosite ne tik nuo infekcinių ligų, nuo kurių paskiepysite, bet ir nuo jų komplikacijų.

Kas padeda stiprinti vaiko imuninę sistemą? Geriausias būdas – imtis visų šių priemonių vienu metu. Tai išbandyta tiesa.