Vasarai įsibėgėjant daugeliui galvoje įsijungia atostogų ir švenčių režimas. Net jei reikia eiti į darbus, šiltesni orai įpučia lengvumo ir laisvės pojūtį bent savaitgaliams. Vilniaus birželinukų mamos jau keletą mėnesių „krebždėjo“ susitikimuose ir socialiniuose tinkluose planuodamos pirmąjį savo mažylių gimtadienį. Ne tik tą vieną vienintelį savo šeimai, bet ir vieną didelį vilniečių, 2025 metais gimusių birželinukų.
Žmogus, o ypač moteris, evoliuciškai vystėsi socialinių ryšių pagrindu. Ir kai dabar atrodo turime viską, iš tikrųjų vis labiau netenkame gyvų socialinių ryšių. Jaunos šeimos gyvenimui renkasi didesnius miestus dėl geriau apmokamo darbo ir ten gyvenančių draugų, bet gimus vaikams neretai patenka į neplanuotą izoliaciją. Tais gūdžiais laikais kai jaunamartės diena iš dienos lenkdamos nugaras skalbdavo vystyklus, nes nebuvo nei skalbimo mašinų nei vienkartinių sauskelnių, jų kūdikius prižiūrėdavo vaikų močiutės, tetos, seserys, net kaimynės. Dabar kūdikius prižiūri beveik vien mamos ir tėčiai, nes labai dažnai nei močiučių nei seserų šalia nėra.
Šiuolaikiniai socialiniai tinklai, tai didelės priklausomybės, besikėsinančios į dar likusį gyvą bendravimą, grėsmė, bet taip pat ir galimybės, kuriomis galima pasinaudoti atkuriant prarastą „kaimą“ bendrai auginantį vaikus. Dauguma jaunų mamų stumdydamos vežimuką mieliau čiauškėtų su draugiška panašų vežimuką stumdančia kaimyne, o ne „minkytų“ telefono klaviatūrą.
Todėl naujai iškeptos mamos įmestos į socialinės izoliacijos liūną nuo bendradarbių, draugų ir neretai didžiosios dalies šeimos, socialiniuose tinkluose ne tik „sėdi“, jos socialinius tinklus stengiasi perkelti į gatves, parkus ir žaidimų kambarius. Mamos mamoms perduoda žinią, kad kuriamos mamų bendruomenės su panašaus amžiaus vaikais ir jos seniai klesti nebe tik internete.
Čia mamos susitinka gyvai, susiranda naujų pažįstamų, kurių dalis neretai tampa draugėmis ir pagalbos ranka nenuspėjamose situacijose. Taigi ir mūsų Vilniaus birželinukų bendruomenė širdyse švenčia ne tik mažylių pirmąjį gimtadienį, o taip pat mamų bendruomenės pirmąjį gimtadienį. Pirmuosius metus kartu stumdant vežimėlius Vingio parke, pirmuosius metus trinant dirbtinės žolės lopinėlius Vilniaus Outlete.
Ne vieną mėnesį grupė pasiryžusių suorganizuoti smagų pirmąjį gimtadienį, pietų miegelio metu plušėjo ieškodamos rėmėjų, šventės vietos, maisto tiekėjų, ruošdamos žaidimus rėmėjų prizams laimėti.
Eilinį mums neeilinį antradienį ignoruojant nelepinančius orus, vaikų miego grafiko neatitikimą su renginio laiku, per ilgą ramiam pasivažinėjimui atstumą iki žaidimų kambario – mamos susirinko. Atrodo nieko neįprasto tokiems renginiams: kažkiek užkandukų, gėrimų, daug „selfių“ ir filmavimųsi „reelsams“.
Kažkiek linksmų žaidimų, kažkiek prizų, rėmėjų dovanų, mamų juoko.. Bet kiekvienai atvykusiai mamai tai buvo neeilinė diena! Neeilinė proga pasipuošti ir papuošti savo mažylį. Proga pasikalbėti su kitomis mamomis ne per mesendžerio programėlę, o gyvai. Proga išgerti puodelį dar karštos kavos ir suvalgyti desertą. Atrodytų neypatingai patogus miegelių atžvilgiu renginio laikas turėjo praskirstyti dalyvių gretas laiko eigoje, bet tiesiog neįtikėtina kaip mamos išradingai gali išstumdyti dienos grafiką turėdamos motyvacijos. Linksmas šurmulys, kuris atrodo girdisi net nuotraukose puikus motyvacinis užtaisas.
Kiekviena mama iš renginio išėjo pasikrovusi gerų emocijų ir beveik kiekviena pagal preliminarų planą susistumdžiusi miegelius parsivežė namo jau „nulūžusį“ nuo emocijų pilnos dienos mažylį. O tuo pačiu dar ir buvo pradžiugintos rėmėjų įsteigtomis dovanėlėmis, tiek smulkesnėmis kiekvienai dalyvavusiai mamai, tiek rimtesnėmis žaidimų ir loterijos dalyvėms.
Tokie renginiai svarbūs dėl naujų gyvenimo svarbumo pažinčių, svarbūs dėl šilto mamų bendravimo su tomis mamomis, kurios tų pažinčių per metus motinystės nespėjo užgyventi, bet labai norėjo prisijungti ir pasijusti dalimi. Svarbūs dėl naujai išaugusio „mamų kaimo“. Tokie nematomi „kaimai“ auga kiekvieną mėnesį socialiniuose tinkluose ir jie yra svarbūs. Nes be savo „kaimo“ auginti vaikus sunku. Tiesa sakant juos sunku auginti ir su draugų, giminių, auklių ir mokytojų pagalba, bet kiekviena ištiesta į pagalbą ranka leidžia labiau patikėti savimi. To pasitikėjimo savimi kaip mama ir sėmėmės iš birželinukų pirmojo gimtadienio šventės.
Kažkieno vaikas grįžtant namo užmigo, ko niekada nėra buvę ir dabar mama drąsiau važiuos į kitus susitikimus. Kažkas susipažino su mama iš savo rajono ir dabar galės kartu kas savaitę susitikti gretimoje žaidimų aikštelėje. Kiekviena išėjome savaip praturėjusios, išsinešėme asmenines džiugias akimirkas. Ir jei kas dar dvejoja ar verta ieškotis mamų pažinčių socialiniuose tinkluose, ar verta verstis per galvas ir organizuotis sau šventę, tai gal kažką įkvėpsime mes. Kiekviena mama svarbi, leiskime sau tuo pasidžiaugti! Ir ta proga eikime išgerti gal jau pravėsusios kavos ir paskaityti naujausio „Mamos žurnalo“, kuriuo buvo pradžiuginta kiekviena renginyje dalyvavusi mama.
Birželinukės Paulinos mama Lina
Susiję straipsniai
