Kodėl kūdikiai verkia lėktuve

lėktuvas

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Medikai sako, kad skristi lėktuvu su kūdikiu galima tik tada, jie tikrai būtina, nesvarbu, kad dabartiniuose lėktuvuose pasirūpinta ir pačių mažiausių keleivių sauga ir komfortu. Kiekvienas skrydis lėktuvu yra didelis stresas mažojo žmogaus organizmui, ypač per pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius.

Vis dėlto kūdikiai skraidė, skraido ir skraidys.

Kodėl vaikai verkia lėktuve

Priežasčių daug. Pagrindinės priežastys kelios – mažyliai jaučia aplinkos pasikeitimą, ir tai juos dirgina.

Jie jaučiasi nepatogiai, kai specialiu diržu prisegami prie mamos ar tėvo saugos diržo (tokie saugos reikalavimai ir jie nekeičiami), o gal ir mamos buvo nepakankamai pasiruošusios skrydžiui su mažyliais.

Mažyliai jaučia mamų ir kitų artimųjų nuotaikas. Jei mama, laikantį ant rankų kūdikį, bus pilna baimės ir nerimo, tą patį jaus ir mažiukas. Vaiką gali įdirginti net suaugusiųjų ašaros atsisveikinant.

Pagrindinis „vaistas“ skrendant – mamos dėmesys. Reikia kūdikį laikyti prie savęs, kalbinti, atkreipti dėmesį į žaisliuką, rodyti reklaminius bukletus (jų lėktuvuose visuomet yra), nuotraukas, duoti čiulptuką (jų derėtų turėti kelis, nes vienas gali nukristi ant grindų). Kitaip tariant, svarbu kūdikį užimti, kol jis neužsinori miego.

Nuovoki mama pagal mažylio verksmo tonus sprendžia, gal jis nori valgyti – jei taip, jis turi būti pavalgydinamas. Išalkusio mažylio nenuramina jokios priemonės, išskyrus valgį.

3 metų ir vyresniems vaikams jau galima paaiškinti su skrydžiu susijusias procedūras: registracija, bagažo priėmimas, dokumentų patikrinimas, muitinė, įsodinimas į lėktuvą, kilimas ir leidimasis. Kai vaikai žino, kas bus, jie yra ramesni. Kilimo ir leidimosi metu duokite kūdikiui krūtį, čiulptuką ar buteliuką su gėrimu, o vyresniam vaikui – čiulpinį saldainį, ką nors gerti mažais gurkšneliais ar pakramtyti kramtomosios gumos. Dažniau ryjant seiles, greičiau susilygina slėgis vidurinėje ausyje.

Aprenkite vaiką patogiais laisvais drabužiais, apaukite patogiais lengvais batais. Atvykite į oro uostą anksčiau. Vaikams būdinga tyrinėti aplinką, o vaikų ir bagažo priežiūra atima laiko. Oro uoste reikėtų būti apie 2 valandas prieš skrydį. Su vaiku sutarkite dėl elgesio taisyklių, pavyzdžiui, jei pasimestumėte, vaikas turėtų ne klaidžioti, o likti vietoje, kad lengviau jį galėtumėte rasti.

lektuvas

Pasinaudokite pirmumo teise į lėktuvą patekti be eilės

Kaip pasiruošti skrydžiui

Į lėktuvo kabiną būtina pasiimti pora atsarginių sauskelnių, marlinių vystyklų, papildomą drabužėlių komplektą, čiulptuką ar buteliuką, jei kūdikis nebemaitinamas krūtimi.

Sauskelnes pakeiskite prieš lipdami į lėktuvą. Kilimo ir leidimosi metu duokite kūdikiui krūtį, o jei nemaitinamas krūtimi – čiulptuką ar buteliuką su gėrimu ar pieno mišiniu (jam pagaminti pasiimkite mišinio miltelių, o vandens turėtumėte gauti lėktuve).

Pasinaudokite pirmumo teise į lėktuvą patekti be eilės.

Kiti kūdikio priežiūrai skirti daiktai (kėdutė, vežimėlis) turėtų būti atiduodami į bagažą. Skrydį reikia derinti ir prie kūdikio sveikatos būklės – su sergančiais kūdikiais skristi negalima. Taip pat negalima skristi 3-4 paras po kūdikio paskiepijimo.

Turi būti skiriama dėmesio ir teisiniam aspektui. Keliaujant su kūdikiais, vaikais svarbu susitvarkyti visus kelionei reikalingus dokumentus. Jei vyksta abu tėvai, jokių papildomų dokumentų, išskyrus mažylio gimimo liudijimą ar vaiko pasą, nereikia.

Gimimo liudijimas yra vienintelis dokumentas, kuriame nurodyti abu vaiko tėvai. Vaiko dokumentų gali paprašyti pasieniečiai, ir tai yra natūralu.

Prieš perkant bilietus dera sužinoti, ką galite pasiimti į lėktuvo saloną kūdikio ir mažo saugumui ir patogumui užtikrinti. Save gerbianti skrydžių bendrovė turėtų instrukciją pateikti raštu, tam, kad informacija būtų tiksli, nekiltų nereikalingų ginčų salone. Vaikas iki 2 metų, net ir naujagimis, yra prisegamas specialiu diržu prie mamos ar tėvo saugos diržo. Mažylis, būdamas arčiau tėvų, jaučiasi saugiau, būna ramesnis.

Judrus vaikas lėktuve

Vaikai nenori sėdėti ramiai ir būti perjuosti diržu, verkia, muistosi, tačiau dėl to negalima nepaisyti saugumo reikalavimų.

Vaikai negali bėgioti po lėktuvą, nes gali būti oro duobių, lėktuvą supurtys, vaikas pargrius. 2 metų ir vyresni vaikai mėgsta stebėti judančius objektus. Prieš pirkdami bilietą turite informuoti, kad skrisite su mažu vaiku, ir paprašyti vietos prie lango.

Skrydžio palydovė gali paprašyti tėvų smulkaus sudėjimo vaikus paimti ant kelių bei prisegti papildomu diržu. Jeigu mažam vaikui atsiranda būtinas reikalas pavaikščioti, pvz., nueiti į tualetą, jį reikia vesti už rankos.

Kada duoti valgyti

Dažniausiai tėvų daroma klaida ta, kad jie prieš skrydį vaikus primaitina pyragaičiais, saldainiais, prigirdo įvairiais vaisvandeniais, o saldainių dar pasiima į lėktuvą. Vaiką geriau pamaitinti po skrydžio arba skrydžio metu duoti lengvai užkąsti, o kai nori gerti – duoti vandens, kurio bus lėktuve. Jautresni vaikai gali pradėti vemti, kai lėktuvą „mėto“ (patenka į oro duobes). Vaikai geriau ištveria skrydį nei ilgesnę kelionę automobiliu. Vėmimo atsiradimas nepriklauso nuo skrydžio trukmės, o nuo vaiko vestibuliarinės sistemos brandumo, suvalgyto maisto, patirto nerimo.

Kada su kūdikiu, mažu vaiku nepatartina skristi?

Tuomet, kai:

Vaikas ūmiai serga – kosėja, sloguoja, turi temperatūros ar viduriuoja.

Po ūminės ligos nepraėjo viena savaitė.

Po bet kokios operacijos nepraėjo 2-3 savaitės.

Vaikas serga mažakraujyste (hemoglobino yra mažiau 100 g/l).

Ar vaikas gauna radiacijos?

Kalbama, kad skraidant vaikas gauna radiacijos, kuri yra net didesnė nei darant rentgeno nuotraukas arba kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą. Tokia baimė perdėta. Skrendant lėktuvu žmogaus organizmą veikia labai nedidelė radiacija paties skrydžio metu. Šiek tiek didesnė radiacijos dozė gaunama patikros metu, kai saugumo sumetimais keleiviai skenuojami, ar neįsineša į lėktuvą pavojingų daiktų.

Radiacija matuojama vienetais, pavadintais sivertu. Sivertas yra labai didelė dozė, apšvitos dozė kasdieniame gyvenime apskaičiuojama mikrosivertais (vienas mikrosivertas yra viena milijonoji siverto dalis) ir milisivertais (vienas milisivertas yra viena tūkstantoji siverto dalis). Skrendant lėktuvu apšvitos dozė gali būti nuo 1 iki 2 mikrosivertų per valandą. Dozė priklauso nuo skridimo aukščio, lėktuvo konstrukcijos. Radiacinis fonas padidėja pakilus į 9-12 km aukštį, palyginus su radiaciniu fonu žemėje.

Radiacijos fonas yra 2,4 milisivertų per metus. Vidutinė metinė Lietuvos gyventojo patiriama apšvitos dozė yra 2,63 milisivertų. Žmogui leistina papildoma apšvitos dozė per metus – 1 milisivertas, Tokia, t.y. 1 milisiverto apšvita būtų gauta, jei keleivis lėktuve praleistų apie 800-1000 valandų per metus.

Iš gyvenamoje aplinkoje esančių natūralių radiacijos šaltinių žmogus per metus gauna nuo 1 iki 10 milisivertų. Radioaktyvių medžiagų natūraliai yra maiste (pvz., suvalgę vieną bananą gauname 0,1 mikrosiverto radiacijos dozę) ir daugybėje kasdieninės apyvokos daiktų. Pavyzdžiui, iš dirvožemio kasmet gauname papildomą 0,28 milisivertų dozę. Iš kosmoso – dar 0,24 milisiverto. Darant kompiuterinę galvos tomografiją, organizmas gauna nuo 0,8 iki 5 milisivertų radiacijos dozę, o darant krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką gaunama 6-18 milisivertų (arba 6 000-18 000 mikrosivertų) dozė.

Lėktuvai ir vidinė ausis

Ausų užgulimas lėktuvui kylant arba leidžiantis yra bene pats nemaloniausias jausmas, kurį patiria kūdikiai, vaikai ir suaugusieji. Tai atsitinka dėl staigaus oro, esančio mūsų vidinėje ausyje ir nosies priediniuose ančiuose (veido kaulinėse ertmėse), slėgio sumažėjimo arba padidėjimo.

Taip pat gali atsirasti ir šių nemalonių požymių:

nosies užgulimas;

ausies, nosies priedinių ančių skausmas;

pablogėjusi klausa;

skambėjimas, spengimas, traškesys, zvimbimas ausyse;

pykinimas;

skausmas aplink akis ir nosies šonuose (retai);

galvos ir dantų skausmas (retai);

galvos svaigimas (retai);

kraujavimas iš nosies arba ausų (retai).

Šie simptomai dažniau atsiranda, kai keleivis sloguoja, serga sinusitu, iškrypusi jo nosies pertvara. Jei keleivis nesloguoja ir neserga sinusitu, ausų užgulimas ir kiti nemalonūs reiškiniai dažniausiai greitai išnyksta.. Jei jie neišnyko per 24 val., būtina kreiptis į gydytoją – geriausia į ausų, nosies, gerklės ligų specialistą. Sloguojantiems ar sergantiems sinusitu vaikams rekomenduojama skrydį atidėti. Nederėtų skristi bent 7 dienas po sirgimo ūminiu ausų uždegimu. Jei neįmanoma skrydžio atidėti, reikėtų 20-30 min. prieš lėktuvo kilimą ar nusileidimą įsilašinti nosies lašiukų, sutraukiančių kraujagysles.

Ką pasiimti

Skrendant su mažu vaiku būtina po ranka turėti sausų servetėlių, jei skrendantis vaikas pradėtų seilėtis ar vemti. Lėktuve oras paprastai kondicionuojamas, todėl gali tapti vėsu – būtina turėti po ranka apklotėlį. Lėktuvo salone oras gali būti sausas, gali troškinti, todėl turėkite vandens buteliuką arba jo paprašykite stiuardesės.

Jeigu Jūsų nėštumas 6 mėn. ir daugiau, paklauskite nėštumą prižiūrinčio gydytojo, ar galite skristi lėktuvu. Besilaukiančioms moterims, kūdikiams ir mažiems vaikams skristi lėktuvu dera tik tuomet, kai tikrai būtina.

Todėl prieš skrydį ir po skrydžio kelis kartus per dieną dera suvalgyti šviežių vaisių, uogų ar daržovių, kuriuose daug vitamino C – juodųjų serbentų, gervuogių, braškių, apelsinų, žalių kopūstų.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

Yra duomenų, kad per ilgus skrydžius žmogaus organizmas praranda didelį kiekį vitamino C

Mamos pasakojimas: 7 mėnesiai – 7 skrydžiai

Vilnietė Laura Noreikienė nesuskaičiuotų, kiek kartų yra skridusi. Daugiausia kartų „kursuota“ į Londoną, nes ten gyvena Lauros sesuo su šeima. Susilaukusi dukrelės Gabrielės, mama skraido ir toliau, tik dabar jau su mažyle.

Lėktuve – „tiksinti bomba“

Laura – ne stiuardesė. Jos profesija daug labiau žemiška – mokesčių inspektorė. Tačiau širdis – romantikės. Laura negali atsisakyti kelionių, skraidė viso nėštumo metu, net prieš pat gimdymą. Aplinkiniai tuomet ją pavadino „tiksinčia bomba“ arba „just before explosion“ (prieš pat sprogimą). Nors buvo pasiruošusi sveikatos pažymą iš ginekologės, lėktuve niekas jos neprašė.

Londone Laura pagimdė dukrelę Gabrielę. Kai mergytei buvo 2 savaitės, šeima jau skrido į Lietuvą. „Tas skrydis buvo pats geriausias. Dukrytė miegojo 3 valandas. Išlipdami keleiviai stebėjosi – „net nežinojome, kad lėktuve kūdikis“. Kuo toliau, tuo vaikutis judresnis, žvalgosi, muistosi, nepatinka, kad prisegame diržais. Tikriausiai sunkiausia bus, kai pradės vaikščioti“, – patirtimi dalinasi Laura.

Kas mėnesį po skrydį

Laura skraido pigiomis oro linijomis, kuriose labai ribojamas bagažas. Pigios oro linijos neleidžia kūdikiui turėti bagažo, tik vežimėlį, kurį tenka atiduoti į bagažo skyrių arba vežtis iki lėktuvo ir sulankstytą palikti prie lėktuvo priekinių laiptų.

Dažniausiai po skrydžio vežimėlį galima pasiimti paprašius personalo prie lėktuvo (arba jau būna padėtas prie priekinių laiptų), tačiau vieną kartą Laurai teko vežimėlį atsiimti bagažo laukimo salėje.

Vežimėlis nebūtinai turi būti sportinis. Gali būti ir lopšys. Svarbu, kad susilankstytų. Nuimti reikia viršutinę dalį, o ratus sulankstyti.

Į lėktuvą galima pasiimti viso labo tik 10 kg rankinę, kurioje turi tilpti ir mamos, ir vaikučio daiktai. Kadangi „įtilpti“ į tokį svorį beveik neįmanoma, beveik visada tenka už bagažą primokėti.

„Apdairiai susidėti bagažą – pati sunkiausia užduotis. Pavyzdžiui, imu tik tiek sauskelnių, kiek gali prireikti kelionei. Pasiimu tik kelias drėgnas servetėles (visas pakelis gana nemažai sveria), net fotoaparato tenka atsisakyti dėl svorio – fotografuojame mobiliaisiais telefonais“, – pasakoja Laura.

Geriau skrydžiai be persėdimų

Anksčiau Laura skraidė iš Vilniaus ir visada su persėdimu. Gimus vaikui viskas pasikeitė. Teko ieškoti tiesioginių skrydžių į Londoną, o juos tuo metu teikė tik „Ryanair“ iš Kauno. Šeima suprato, kad nepatogu važiuoti į Kauną ir kažkur laikyti automobilį kelias savaites, bet teko taip daryti, nes vaikui geriau – nereikia kelis kartus kilti ir leisti, ilgas valandas būti oro uostuose. Paskutiniai 2 skrydžiai jau buvo tiesiogiai į Vilnių, nes „Ryanair“ ir „Wizzair“ jau skraidina iš Vilniaus į Londoną tiesiogiai. Deja, kitos oro linijos dar ne. Svarbu, kad tėveliais skrisdami su kūdikiais pasirinktų tiesioginius skrydžius, nes taip bus lengviau ir jiems, ir mažyliams.

Maistelį tenka ragauti

Išimtiniais atvejais į lėktuvą galima pasiimti skysčių (kūdikio maitinimas – vienas iš tų išimtinių atvejų), tačiau patikrinimo poste reikia viešai visų skysčių, tyrelių ir net nutraukto motinos pieno paragauti.

Ragauti tenka Laurai, nes vyras kategoriškai atsisako. Pieną prieš skrydį moteris stengiasi nusitraukti, tačiau ne kartą yra tekę maitinti ir lėktuve – ypač kylant ir leidžiantis, kai kūdikiui užgula ausytes. Laura stengiasi apsirengti tokiu drabužiu, kuriuo galėtų prisidengti maitindama – turi skraistę, skarą ar bent susegamą drabužį.

Ką mažylė veikia

Skrydis iki Londono (ir iš Londono į Vilnių ar Kauną) trunka apie 3 valandas. Skrydžio laiką Laura planuoja pagal mažylės dienos ritmą. Geriausia, kai tai sutampa su ilguoju pietų miegu. Tačiau pataikyti sunku, nes daug laiko tenka praleisti oro uoste prieš skrydį – bent 1,5 valandos vyksta registracija, tikrinamas bagažas ir t.t. Tad lėktuve dukrytė miega tik apie valandą – kitas dvi viskuo domisi, šoka mamai ant kelių, dairosi. Pakilimo ir nusileidimo metu privaloma vaiką prisegti diržu prie savęs, tuo metu Gabrielė nebūna patenkinta. O kai diržus galima nusisegti, galima ir pavaikščioti po saloną. Laura pastebėjo, kad šalia jos keleiviai nenori sėstis, nes mano, kad kūdikis trukdys, zirs. Visi būna maloniai nustebę, kai skrydis baigiasi ir paaiškėja – vaikas niekam nesutrukdė. „Po skrydžio mano dukrytę visi pradeda kalbinti, sakyti – oi, kokia gera mergytė, visai nezirzė. Nors skrydžio pradžioje dažnai matau akmeninius veidus…“, – juokiasi mama. Kadangi Gabrielė labai rami, po skrydžio Laura yra sulaukusi klausimo: „O Jūsų dukrelė įgarsinta?“

Laura stengiasi susirasti vietą prie lango, kad dukrytė mažiau trukdytų keleiviams ir galėtų dairytis pro langą. Taip pat stengiasi, kad vietos būtų arčiau išėjimų ir tualeto, kad būtų patogu nueiti pamaitinti vaiką, patogu įeiti į lėktuvą ir išeiti, nereikėtų grūstis tarp žmonių.

Gabrielei visiškai vienodai, ar lėktuvą krato, ar jis patenka į oro duobes, net atvirkščiai – mergaitei tokie lėktuvo šokinėjimai patinka, it atrakcionai. Keleiviai sėdi perbalę ir suakmenėję, o mažylė krykštauja.

„Tiems, kurie sako – kam su tokiu mažu vaiku skraidyti, geriau palaukti, kol paaugs, turiu atsakymą – su vyresniu vaiku tiek nepriskraidysi. Pirmiausia pati turėsiu grįžti į darbą, o svarbiausia – su vyresniu vaiku daug sunkiau keliauti nei su mažiuku, kuris valgo mamos pienuką, būna ant rankų. Vyresnio taip lengvai nepalinguosi ir neužmigdysi“, – sako Laura.

Geri Lauros patarimai

Laura pataria į lėktuvą pasiimti vienkartinę paklodėlę arba vystyklą, kad galima būtų pridengti vystymo staliuką lėktuvo tualete. iTas staliukas labai mažas, kietas ir tikrai nesterilus.

Sauskelnės, servetėlės, maistelis (pagal vaiko poreikius) – neišvengiama bagažo dalis.

Į saloną pasiimkite žaisliukų. Kai kurie tėvai duoda mažyliams vartyti reklaminius bukletus, tačiau jie nesterilūs – juos liečia daug žmonių. Be to, dauguma jų popieriniai, o mažieji kiša juos į burną. Taigi geriau turėti savo žaisliukų, kad mažylis turėtų ką ragauti.

Jeigu keliaujate ilgesniam laikui, Laura siūlo įsidėti būtinųjų vaistų dėl atsargos, nes visur vaistai skirtingi ir ne visada mūsų organizmams priimtini. Vaistus reikėtų įdėti į paprastą bagažą (skraidinamą bagažo skyriuje). Jeigu imamas tik rankinis bagažas, tada reikia stengtis pasiimti vaistų mažose pakuotėse ir sudėti visus kartu į vieną plastikini maišeli, kurį reikės duoti patikrinti.

Ar vasara, ar žiema, į lėktuvo saloną reikėtų pasiimti antklodėlę, nes lėktuve dažnai būna vėsu dėl kondicionuojamo oro.

Prieš skrydį rekomenduojama išvalyti ir išplauti kūdikiui nosytę, kad lengviau būtų kvėpuoti.

Jei įmanoma, į lėktuvą geriau neimti kremų, vaistų – visus šiuos dalykus labai tikrina. Kartą Gabrielė slogavo, tad vežėmės jūros vandens (purškalo nosytei plauti). Pasirodo, šis produktas Anglijoje nėra populiarus. Muitininkai sutriko, nežinojo jo paskirties, o ant flakono buvo tik lietuviška instrukcija.

Turėjome rodyti, kad purškiame sau, vaikui. Tik vargais negalais praleido.

Bent jau į pirmuosius skrydžius Laura siūlo pasiimti… vyrą ar kitą lydintį asmenį, nes vienai keliauti su kūdikiu, vežimėliu ir bagažu gana sunku. Kartais oro uosto teritorijos būna milžiniškos. Atidavę vežimėlį į bagažo skyrių turi keliauti vos ne kilometrą iki reikiamos vietos, paskui laukti prie pasų kontrolės. Kai neši vaiką ir mantą, tikrai nelengva. Jei skrendate su 2 vaikais iki 2 metų, lydintis asmuo privalomas (nes kūdikiai neturi atskirų kėdžių, juos reikia laikyti ant rankų, o 2 vaikų neišlaikysi).

Laurą skrydžiuose dažniausia lydi vyras. Tėčio vaidmuo skrydžio metu labai svarbus. Jis paima bagažą, dukrelę ir eina į lėktuvą, o Laura nuveža vežimą, sulanksto ir palieka. Vienai nėra paprasta laikyti vaiką, sulankstyti vežimėlį ir nusinešti bagažą į lėktuvą.

Skrydžiui aukštakulnius pamirškite, renkitės patogiai, o batai geriausia sportiniai. Eiti reikia tikrai daug ir eilėse tenka palaukti. Lietuvoje su mažu vaiku užleidžia eilę, bet Anglijoje to nesitikėkite – ten daugybė žmonių keliauja su vaikais, tad visi lygūs.

Visada oro uostuose ieškokite mamos ir vaiko kambario. Tikrai rasite, ir patogiai pamaitinsite, pervystysite, ramiai pasėdėsite. Kai kur kambariai net keli – vieni skirti tik žindyti, kiti šiaip pabūti.

Oro uosto atmintinė

Planuodami kelionę su savo vaikais, iš anksto pasirūpinkite jiems reikalingais dokumentais.

Nepilnamečių dokumentai, skirti vykti į užsienio valstybes:

Vaiko asmens dokumentai, patvirtinantys vaiko asmens tapatybę bei pilietybę ir skirti vykti į užsienio valstybes, yra Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė (gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis sudarytos sutartys).

Būtina žinoti, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į užsienį. Gimimo liudijimas reikalingas tada, jeigu vaiko ir vieno jį lydinčių tėvų pavardės nesutampa.

Jei kūdikis gimė užsienyje ir dar neturi paso, o skrenda į Lietuvą, jam reikia asmens grįžimo pažymėjimo.
Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl, ruošdami vaiką kelionei, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką.

Į lėktuvą draudžiama pasiimti skysčių. Išimtys gali būti taikomos, jeigu skystis yra skirtas naudoti kelionės metu ir reikalingas dėl medicininių priežasčių arba specialiems mitybos poreikiams patenkinti, įskaitant kūdikių maistą. Paprašytas keleivis turi įrodyti skysčio, kuriam taikoma išimtis, autentiškumą (pvz., paragauti).

Skysčiais vadinami geliai, pastos, losjonai, skystų ir kietų medžiagų mišiniai ir hermetiškų talpyklų turinys, pvz., dantų pasta, plaukų gelis, gėrimai, sriubos, sirupai, kvepalai, skutimosi putos, aerozoliai ir kitos panašios konsistencijos produktai.

Kūdikiai iki 2 metų gali skristi sėdėdami ant lydinčiojo suaugusiojo kelių. Ant vieno lydinčiojo suaugusiojo kelių gali keliauti ne daugiau nei 1 kūdikis. Jei kūdikiui sukanka 2 metai po išvykimo skrydžio ir prieš grįžimo skrydį, reikia įsigyti atskirą vietą. Vyresniems nei dvejų metų vaikams neleidžiama keliauti ant lydinčiojo suaugusiojo kelių.

„Mamos žurnalas“

Susiję

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


keturi − 3 =

Kitos temos: