„Kartą brolio žmonai kilo mintis surengti mūsų šeimų fotosesiją.
Mažieji taip greitai auga, smagu turėti įamžintų akimirkų. Ir kai jau skubėjome iš namų į fotostudiją, pagalvojome, kad būtų smagu pasiimti kažkokių daiktų, kurie nuotraukose parodytų, kas mūsų šeimoms svarbu. Pirmas dalykas, šovęs į galvą, ir buvo šachmatai“, – sako vilnietė Jovita Vedrickienė.
Vilniuje prieš keletą metų aktyvios mamos įkūrė šachmatų mokyklėlę mažiems vaikams. Joms atrodė prasminga, kad toje mokyklėlėje arba darželių būreliuose vaikai nuo ketverių metų mokytųsi žaisti šachmatais.
Augindama pirmagimį, Jovita buvo savanorė vaikų šachmatų mokyklėlėje. Dabar ji jau dviejų vaikučių – 3,5 metų Vyčio ir pusantrų metukų Aisčio – mama. Šachmatais ir toliau žaidžia šeimoje: su vyru, seneliais, brolio šeima.
Kiek šachmatų lentų šeimoje?
„Niekada nebandėme skaičiuoti, kiek mūsų šeimoje yra šachmatų, – juokiasi Jovita. – Turime didelę medinę lentą, ant kurios dažniausiai žaidžiame namuose. Kelis standartinio dydžio komplektus, kurių lentos suvyniojamos, – juos naudojame, kai kas nors iš draugų paprašo šachmatų pamokėlės, tokius šachmatus lengviau supakuoti į kuprinę ir nusivežti pas draugus į namus ar į kavinę. Turime bent kelis suvenyrinius šachmatus, su mūsų graviruotais vardais – kažkada laimėjome turnyruose.
Dar vieną mažą kelioninių šachmatų lentą. Atrodo, priskaičiavau šešis komplektus.“
Šeimos turnyrai
Druskininkuose sausį, po Naujųjų metų, jau daug metų vyksta tradicinis šachmatų turnyras, kuriame dalyvauja šimtai jaunųjų ir vyresnių šachmatininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš daugelio kitų Europos šalių. Jovita pasakoja, kad šiais metais ir jie su šeima nusprendė surengti mažą šeimos šventę – pailsėti Druskininkuose ir kartu dalyvauti šachmatų turnyre. Turnyre dalyvavo net šeši šeimos nariai – nuo aštuonmečio iki šešiasdešimtmečio. O kovų metu viešbutyje pasilikę mažieji pusbroliai stumdė figūrėles su močiute. 6 ir 8 metų sūnėnai Benediktas ir Dominykas jau žaidžia pagal taisykles, o Jovitos sūnelis Vytis tų taisyklių dar tik mokosi. Tačiau šachmatų figūrų pavadinimus Vytis pradėjo tarti kartu su pirmaisiais žodžiais. O šachmatų figūrėlėmis kaip žaisliukais Vedrickų vaikai žaidžia nuo pirmųjų metų.
Šachmatai – žaidimas visam gyvenimui
Jovita sako, jog jos gyvenime šachmatai atsirado, kai jai buvo penkeri, kai šachmatų mėgėjas tėtis nutarė išmokyti žaisti abu savo vaikus – Jovitą ir metais vyresnį brolį Modestą. Vėliau vaikai ėjo į šachmatų būrelį, treneris pateikdavo įvairiausių užduočių – figūrų derinių, kai keliais ėjimais reikėdavo rasti kombinaciją, matą ar išspręsti etiudą.Vadinamieji šachmatų etiudai – tai netipiškos situacijos, sukurtos lavinti originalesnį mąstymą.
„Tarptautiniai turnyrai – labai smagus vaikystės prisiminimas, nes važiuodavo kartu ir mama arba tėtis, keletą dienų gyvendavome kokioje nors užsienio šalyje, susipažindavau su naujais draugais. Mano brolis ir dabar, jau sukūręs savo šeimą, važiuoja į vadinamuosius komercinius turnyrus. Tai draugiškos varžybos, už kurias susimoka patys žaidėjai. Nemažai šachmatų entuziastų taip leidžia savo atostogas, sužaisdami keletą partijų, pabendraudami, apžiūrėdami šalį, kurioje vyksta turnyrai“, – sako Jovita Vedrickienė.
Armėnijos vaikams šis žaidimas privalomas
Lietuvoje šachmatai visada buvo populiarūs. Gali pamatyti parkų ar barų, kur stovi staleliai su šachmatų lentomis. O štai kai kuriose šalyse jų nauda pripažįstama net valstybiniu lygiu, pavyzdžiui, Armėnijoje šachmatai įtraukti į privalomą mokyklinę programą. Labai džiugu, kad ir Lietuva po truputį suka šiuo keliu. Neseniai Lietuvos šachmatų federacija, bendradarbiaudama su leidykla „Šviesa“, ėmėsi įgyvendinti iniciatyvą „Šachmatai mokyklose“. Projektas ypatingas tuo, kad šachmatų pamokas pagal sukurtą mokomąją knygą ir užduočių sąsiuvinį ves patys pradinių klasių pedagogai, o ne šachmatų sporto treneriai. Jiems padės specialiai sukurtos mokymo priemonės ir konsultacijos.
Kol kas šį pilotinį projektą išbandys keturiasdešimt Lietuvos mokyklų, nors norinčių yra kur kas daugiau.
Paprastai šio žaidimo vaikai pradeda mokytis nuo mokyklinių metų. Tačiau mamos entuziastės pastebėjo, kad pasaulyje sukurta įdomių metodikų, kaip šio žaidimo taisykles paaiškinti keturmečiams ar penkiamečiams. Tokio amžiaus vaikas gali suvokti pačius žaidimo principus, o tobulėti paskui nėra ribų. Profesionalūs šachmatininkai, kuriems šis žaidimas yra pragyvenimo šaltinis, per dieną treniruojasi po 5 valandas ir daugiau. Leidžiama daug žurnalų ir knygų, skirtų šachmatų mėgėjams.
Šachmatai – labai senas žaidimas. O atsiradus kompiuteriams, žmogaus protas pradėjo rungtis su jais. Galima žaisti ir ne prieš kompiuterį, o per jį susisiekti su šachmatininku bet kuriame pasaulio kampelyje ir su juo pasivaržyti. Šis žaidimas tampa bendravimo būdu, plečia pažinčių ratą. Internete yra specialių programų, kur žaidėjai reitinguojami, ir galima gana objektyviai įvertinti savo pasiektą lygį.
Gyvai žaisti įdomiau
Jovita Vedrickienė sako, kad visada įdomiau žaisti gyvą partiją, ypač vaikui su tėčiu ar mama. Tai intelektualus bendravimas, be to, mėgstamas užsiėmimas teikia daug temų pokalbiams. „Mano geriausios draugės yra šachmatininkės, ir kartais kai susitinkame tiesiog pasikalbėti, susėdame ir sužaidžiame po partiją. Esame net vandens parke prie baseino žaidusios, nes radome lentą su figūrėlėmis. „Iš tikrųjų tai labai geras prasiblaškymo būdas. Kartą turėjome tokį įdomų nutikimą. Vienas vyro pažįstamas paskambino vyrui ir paprašė, kad pamokyčiau jo žmoną žaisti šachmatais. Vyrai susitarė ir suorganizavo mums tokią pramogą – prie puodelio kavos aš mokiau kitą mamą žaisti šachmatais, kol mūsų vyrai tuo metu rūpinosi mažaisiais. Su vyru net juokavome, kad galbūt galėtume inicijuoti tokią mokymo programą visoms mamoms, esančioms motinystės atostogose. Tikiu, kad būtų populiari programa, – mažylių mamos prasiblaškytų nuo buities rūpesčių ir kartu pasiruoštų ateityje pačios mokyti ir žaisti su savo vaikučiais, kai jie šiek tiek paūgės“, – sako Jovita.
Ar šachmatų būrelyje vaikai pavargsta?
„Stengiuosi, kad vaikai nepavargtų, žaidimą kartais perkeliame į didžiulę šachmatų lentą, kur vaikai gali ant jos šokinėti ir patys tapti figūromis. Kartais sekame pasaką apie šachmatų karalystę, kur baltaplaukė valdovė partijos pradžioje stovi tik ant baltų langelių, juodaplaukė – ant juodų, kur kovoja juodabarzdis karalius ir baltabarzdis karalius. Vaikai atsimena taisykles, kai jos pateikiamos per pasaką. Metodiką radome Vokietijoje, jos kūrėjai leido naudotis šia programa ir Lietuvoje. Stebime, kas naujo pasaulyje, domimės šachmatų mokytojų konferencijų medžiaga“, – sako Jovita.
Berniukams ar mergaitėms?
Tradiciškai šachmatai populiaresni tarp berniukų, nors nėra jokių trukdžių, kodėl mergaitės negalėtų taip pat gerai žaisti.
Tarp mažų vaikų šachmatais žaidžia berniukų ir mergaičių po lygiai, o vėliau merginos nubyra, vyrai lieka. Būti profesionalu reikia talento, bet mėgėjiškai žaisti gali visi vaikai. Kaip tik šachmatai suteikia galimybę pačiam tobulėti, lavinti savo loginį, strateginį mąstymą, atkaklumą, norą laimėti, susikaupti.
Ar sunku pralaimėti
„Maži vaikai dažnai jautriai sureaguoja į pralaimėjimą – ne kartą esu mačiusi dėl pralošimo verkiančius mažuosius ir juos raminusi. Ir man pačiai pirmuose turnyruose ne kartą yra tekę nubraukti ašarą. Ypač skaudu būna, kai būni visai netoli pergalės ir pralaimi dėl vieno neapsižiūrėjimo, dėl vienos apmaudžios klaidelės. Viena tokių situacijų buvo turnyre Austrijoje, kuriame, būdama dešimties metų, atstovavau Lietuvai Europos jaunučių šachmatų čempionate. Tuomet kartu su manimi buvo mama. Ji sugalvojo, kaip abi kartu galime smagiai praleisti vakarą baseinų komplekse (tuo metu, beje, Lietuvoje tokių baseinų kompleksų dar apskritai nebuvo, ir mums, vaikams, užsienio šalyse jie atrodydavo kaip tikras stebuklas) ir padėjo greitai užmiršti pralaimėjimo kartėlį“, – sako Jovita.
Nė vienam vaikui nepatinka pralaimėti. Tačiau šachmatų mokytojos čia mato daugiau pliusų negu minusų: žaisdamas šachmatais, vaikas mokosi pralaimėti ir svajoja kitoje partijoje atsirevanšuoti. Pralaimėjimas yra motyvas stengtis, tobulėti ir atsilošti, būti stipresniam už varžovą.
Vaikas ne save nuvertina, kad esu niekam tikęs, bet įvertina savo gebėjimą žaisti. Geresni tie žaidėjai, kurie daugiau treniravosi. Kartais tėvai klausia, ar jie turėtų tyčia pasiduoti vaikams. Specialistai to nepataria daryti, tačiau žaidžiant galima daryti tokius ėjimus, kad vaikas gerai apgalvotų situaciją, pasirinktų geriausią variantą.
Žaisti galima bet kur
Žaidimas šachmatais patogus tuo, kad nereikalauja specialios įrangos, jais žaisti galima visur – mobiliajame telefone, kol lauki eilėje, gali trumpinti skrydžio ar kelionės automobiliu laiką. Ir tai užsiėmimas, kuriam nėra amžiaus cenzo, šachmatais gali žaisti iki gilios senatvės, gali žaisti 8 metų vaikas su 80 metų seneliu.
Kokias savybes lavina žaidimas šachmatais?
Moko problemų sprendimo. Šachmatai skatina vaiką mąstyti strategiškai ir spręsti susidariusias problemas. Pasąmonėje išmokstama į problemą žvelgti iš skirtingų pusių, ieškoti alternatyvų ir nepasiduoti tol, kol nėra išnaudoti visi galimi variantai. Gebėjimą spręsti problemas vaikas nesunkiai pritaikys ir tikrame pasaulyje.
Ugdo kantrybę ir dėmesio sutelkimą. Šachmatai – lėtas, mąstymą skatinantis žaidimas, taip pat puikiai ugdantis kantrybę ir mokantis ilgesnį laiką susitelkti į tam tikrus dalykus. Šis žaidimas puikus pagalbininkas ir dėmesio nesutelkiantiems vaikams.
Šachmatai teigiamai veikia atmintį. Tyrimai atskleidė, kad moksleiviai, kurie laisvalaikiu žaidžia šachmatais, turi kur kas geresnę atmintį nei tie, kurie šio žaidimo atsisako.
„Mamos žirnalas“
