Daug rašome apie šeimų keliones po visą pasaulį. O Plungėje gyvenanti 38-erių Lina Ruibienė šįkart papasakos apie „lėtąjį turizmą“ – jų šeima nori pažinti kiekvieną Lietuvos kampelį. Kadangi vyras dirba užsienyje ir grįžta tik trumpam, dažnai šeimos kelionės būna moteriškos – keliauja Lina ir trys dukros. Vyresnėlei Martai 16, Meridai 9, Dorotėjai 6 metai. Draugės ar kelionių kompanionės Lina neieško, sako, kad triukšmo, šurmulio ir veiksmo jų šeimai netrūksta. Joms vienoms keliauti patogiau, nes nereikia prie nieko derintis.
Kelionių pomėgis nuo mažens
,,Polėkis keliauti mano širdyje likęs turbūt nuo paauglystės laikų. Mokyklos laikais niekada nepraleisdavau išvykų ar turistinių žygių su klase po Lietuvą. Vėliau turėjau mintyse net planą susikūrusi, kad baigusi vidurinę mokyklą, susikrausiu kuprinę ir iškeliausiu į kokią Afriką savanoriauti. Bet gyvenimas taip susiklostė, kad pradėjau studijuoti, po to sukūriau šeimą, vėliau atsirado vaikučiai, ir mano savanorystės idėja žlugo. Nepaisant to, vis tiek keliavau: į Suomiją, Lenkiją, Latviją, Estiją, Švediją, Airiją, Ispaniją, Graikiją.
Gimus vaikams, mūsų kelionės tapo kiek atsargesnės ir trumpos. Buvo savotiškai keista, kai visada aš būdavau tokia laisva ir nepriklausoma, o dabar turiu atsižvelgti į kitus šeimos narius, sulėtinti tempą ir pasiplanuoti bent pora žingsnelių į priekį.
Sustojimai kas porą kilometrų
Pačių pirmųjų išvažiavimų dabar jau net neprisimenu, tiesiog sėsdavome į automobilį ir važiuodavome į artimiausius miestus. Labai gerai iki šiol pamenu tik tą pirmųjų išvykų jausmą. Jaučiausi labai nedrąsiai, nes, atvirai pasakius, nežinojau, ko laukti kelionės metu, koks bus scenarijus. Vieną dukrą labai stipriai pykindavo važiuojant automobiliu, kita dar buvo maitinama mano pienu, tai ir stodavome pakelėje kas porą kilometrų. Dar bijodavau, o kas, jei nuo namų nuvykus toliau ims ir suges automobilis, nuleis padangą ar panašiai. Bet vėliau, vaikams kiek praaugus, visos baimės išgaravo kaip dūmas.
Dabar visada į kuprinę įsidedame daug geriamojo vandens, įvairių užkandžių, sumuštinių ar tiesiog pasigaminame pietus ir susipakuojame į maisto dėžutes, kad suradę gražią vietą sustotume ir pavalgytume. Lankomės ir kavinėse, pasiskaitę rekomendacijų aplankome tas vietas ir išbandome siūlomą meniu. Vaikai prieš kelionę susikrauna savo norimus daiktus, kad turėtų veiklos važiuojant.
Automobilyje be mobiliųjų
Važiuojant automobiliu, neleidžiu naudotis telefonais, o jeigu vis dėlto išgirstu klausimą: „Ką veikti?“ juokaudama sakau: „Stebėkite besikeičiantį vaizdą pro langą arba pačios sumąstykite sau veiklos“. Po tokių žodžių būna, kad ir dainuoti mažosios pradeda, žaidžia, piešia, skaito knygas arba tiesiog užmiega.
Turbūt vienintelis dalykas, kuris yra išlikęs iki šiol, tai baimė dėl automobilio, bet aš esu ir čia optimistė, įžvelgiu realią situaciją, kad tokiu atveju mus išgelbės techninė pagalba kelyje ar pan. Nėra neįveikiamų kliūčių, jeigu turi tikslą – keliauti. Nors iki šiol dar nė karto nesame su realiu pavojumi ar bėda susidūrę.
Dažnai iš aplinkinių išgirstu klausimą, kaip nepavargstu viena keliauti su trimis dukromis. Bet aš nė neįsivaizduoju, kaip galiu nuo savo vaikų pavargti, juk kartu patiriame ir įvairių nuotykių, kaupiame prisiminimus: kitame Lietuvos gale netikėtai sutinkame savo pažįstamus, pasiklystame, karštą vasaros dieną vidury miesto esančiame fontane vaikai dūksta ir permirkę iki paskutinio siūlo toliau keliauja su šypsena veide.
Apkeliauti savo regioną
Planuojant maršrutus, visada aš arba vyras būname pagrindiniai idėjų generatoriai, ieškome, kur nuvykti, ką pamatyti. Tada papasakojame savo idėjas ir planus, mergaitės pasiūlo savo idėjas, nes jos tikros damos – įnoringos ir užsispyrusios, ne visada patinka tėvų idėjos. Tenka ieškoti kompromisų, diskutuoti. Vyresnioji dukra – jau paauglė, matau, kaip vaikas keičiasi, kas anksčiau buvo smagu ir įdomu, dabar nebe, paauglystė daro savo, ne į visas keliones važiuoja, bet tokiu atveju ir neverčiu.
Kelionėse vaikai vieni kitais pasirūpina, jeigu kelionės po Lietuvą, visada įsimetame į automobilį paspirtukus mažosioms, kurių kojos labai greitai pavargsta, bet viskas eina tik į priekį, jos auga ir stiprėja.
Mūsų kelionių tikslai – pamatyti kuo daugiau ir įvairiau. Lankomės muziejuose, edukacinėse vietose, tyrinėjame apžvalgos bokštus, pažintinius takus, sodybas, kuriose augina įvairius gyvūnus. Aš noriu savo vaikams parodyti visą Lietuvą, kad kiekvienas miestas yra skirtingas ir unikalus, kad Nida turi ne tik kopos ir Kuršių marias, o Lyduvėnų geležinkelio tiltas ilgiausias Lietuvoje, Kretinga puikuojasi ne tik žiemos sodu, bet ir saldainių dirbtuvėmis, čia kepami didžiausi ir skaniausi čeburekai Vakarų Lietuvoje, mūsų gimtinė Plungė nuo senų laikų garsėjanti Mykolo Oginskio dvaro istorija.
Lankome ne tik žaidimų aikšteles, baseinus, bet ir istorinius krašto muziejus, kad pažintume to miesto istoriją. Jeigu savaitgaliais man nėra darbinių reikalų, niekas neserga, visada nors po vieną išvyką kažkur susiplanuojame, kartais į kompaniją čiumpame ir močiutę. Oro sąlygos mūsų irgi nesustabdo, jeigu lyja, – ne bėda, yra skėčiai, kepurės, kapišonai, ir pirmyn į kelią. Ir posakis yra puikus, kad blogo oro nėra, reikia tik tinkamos aprangos.
Labai pasidžiaugiame ir socialiniuose tinkluose paskaitome, kad kitame Lietuvos gale yra labai daug lankytinų vietų, bet ne visada pavyksta mums susiplanuoti tokias tolimas išvykas, tad mes turime savo viziją ir planą – apkeliauti savo regioną, daug kur esame buvę, bet nemažai liko miestų ir miestelių nelankytų, o į patikusias vietas atvykstame net po kelis kartus.
Kartą per metus – kur nors toliau
Kiekvienais metais organizuojame ir vasaros kelionę į užsienį, šiais metais pirmą kartą lankysimės Turkijoje. Mūsų vaikai juokauja, kad po savaitės tolimų atostogų mums reikia dar vienos savaitės atostogų – pailsėti, nes atvykę pasiliekame tik vieną dieną pagulėti ir maudytis į valias baseine. Likusias dienas intensyviai keliaujame, išsinuomojame automobilį ir tyrinėjame šalį, kultūrą, maistą.
Iš tos didžiulės meilės keliauti ir pažinti pasaulį, kuris yra toks platus ir spalvingas, savaime gimė ir pati idėja susikurti instagramo paskyrą pavadinimu „Tyrinėju pasaulį“, nes tai atspindi mano viziją ir svajones, visų pirma smagiai ir įdomiai leisti laisvalaikį, ugdyti vaikus, o kartu ir dalintis aplankytomis vietomis su kitais.
Pasirinkau būtent šią platformą dėl to, kad ji yra patogiausia kaupti savo kelionių albumą – istoriją, kartu ir kitiems papasakoti, ką veikėme, matėme, ką rekomenduoju aplankyti, ko nedaryti ir pan.
Pasidalinus savo įspūdžiais, pradėjo kiti žmonės rašyti ir klausti, kurioje vietoje yra vienas ar kitas objektas, kokios kainos, kiti papasakoja, ką savo ruožtu dar galima aplankyti, bendraujame ir keičiamės informacija. Šiandien aš mielai galėčiau susikrauti kuprinę, rankose laikyti pasus ir su vaikais iškeliauti nors į pasaulio kraštą, nes žinau tik viena – neįveikiamų dalykų nėra, problemos ir baimės gimsta tik galvoje.
Tad ir kitas mamas skatinu pradėti keliauti drąsiai su vaikais, nesvarbu, kokio amžiaus jie yra. Iš pradžių gal reikėtų susiplanuoti nedidelę kelionę, susidėlioti norimus taškus, visada kuprinėje turėti vaistinėlę su būtiniausiomis priemonėmis, vandens, užkandžių ir pagal vaikų tempą keliauti.
Gyvename tik vieną kartą, tad viską reikia daryti maksimaliai, o užaugę vaikai bus turtingi, sukaupę didžiulę patirtį, susipažinę su gamta, istorija, taip pat kelionės yra puikus būdas stiprinti tarpusavio ryšį, bendravimą. Labai tikiu ir noriu, kad mano pačios vaikai užaugę prisimintų savo pašėlusią vaikystę, kurią praleido ne telefono ekranuose, bet kelionėse ir nuolat tyrinėdami pasaulį.
Mėgstamiausios lankytinos vietos Vakarų Lietuvos regione:
1. Klaipėdoje Danės gatvėje stovi įspūdingas laivas „Sūduvis“, kuriame ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems yra labai įdomu, galima viską liesti, tyrinėti.
„Dino parkas“ Radailiuose – visas pramogų parkas vaikams, iš kurio išeiti sudėtinga. Nuo karuselių, žaidimų aikštelių, pasivažinėjimo automobiliukais, dviratukais pagal eismo taisykles iki pasiplaukiojimo vandens dviračiais, čiuožimo padangomis ir daugybe kitų pramogų.
2. Šiauliuose kiekvienas smaližius būtinai turi aplankyti „Rūtos“ saldainių fabriką bei ten vykstančią edukaciją, kurios metu patys gaminsite įvairius saldainius, vėliau jie bus supakuoti į gražią dėžutę.
„Alpakų auginimas“, kuris įsikūręs Šiaulių rajone Dargaičių kaime. Ten galima pamatyti net 40 skirtingų rūšių gyvūnų, juos maitinti. Veikia jauki kavinukė, vaikai gali pasivėžinti elektrinėmis mašinytėmis.
3. Plungės rajone Plateliuose vaikams ir suaugusiesiems veiklos į valias: Šaltojo karo muziejus tikrai įspūdinga vieta Žemaitijos nacionaliniame parke, požeminė balistinių raketų bazė, Užgavėnių kaukių ekspozicija, Siberijos apžvalgos bokštas, Šeirės pažintinis takas, pažintinis takas „Giliuko ir Kaštoniuko“ kelionė, kurio ilgis 1 kilometras. Jame yra net 19 sustojimo vietų, kuriose pasakojama apie dvaro parko istoriją, natūralią pievą, tvenkinį, išvirtusio medžio reikšmę, akmenis, kerpes, augančius medžius. Šiuo maršrutu galima keliauti savarankiškai arba su gidu. O kur dar didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras ir nesibaigiančios maudynės, pasiplaukiojimas laiveliu ar vandens dviračiais.
4. Telšiuose rekomenduojame aplankyti Ilgio pažintinį taką ir Germanto kraštovaizdžio draustinį, kuriuose rasite sūpynes, bokštelį medyje, savęs pažinimo labirintą, laipynes vaikams, basų kojų taką.
Masčio ežero pakrantė – tai puiki vieta pasivažinėti dviračiais, paspirtukais palei ežerą, su vaikų žaidimų aikštelėmis. Ant šešių tiltelių, kurie turi net savo pavadinimus, slepiasi šešios meškutės – Telšių simbolis. Liftu pakilę į viršų rasite „Džiugo namų“ kavinukę-firminę parduotuvę, su pačiais skaniausiais ledais, sūrių degustacija ir muziejumi ir kitais skanumynais.
5. Kretingos žiemos sodas – unikali vieta visai šeimai pamatyti išskirtinio grožio augalus oranžerijoje, šalia jos vyksta saldainių gaminimo edukacija – vaikams čia rojus.
Kretingos rajone Darbėnuose verta aplankyti edukacinį Baltų mitologinį parką, kuris yra verpstės formos.
