Pirmosiose klasėse šiuo metu mokosi Alfa kartos mokiniai. Jie pasižymi ypatingu santykiu su technologijomis, dideliu aktyvumu, noru užsiimti ta veikla, kuri jiems patinka. Šios kartos vaikai yra „skubantys“, vienu metu galintys atlikti kelis darbus ir norintys greitų rezultatų. Jie taip pat pasižymi tuo, kad, mokymosi procese patyrę nesėkmę, netenka motyvacijos. Kokių kompetencijų jiems prireiks ateityje?
Edukologai išskiria keletą kompetencijų, kurioms nebuvo skiriamas dėmesys prieš dešimtmetį ar dar anksčiau, tačiau jos bus pamatinės ateityje. Kompetencijos, kurių neįgiję dabartiniai pirmokai gali būti mažiau konkurencingi darbo rinkoje, jiems bus sunkiau įsidarbinti pažangiose technologinėse įmonėse. Tai kūrybingumas, technologinis intuityvumas, kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas savarankiškai, gebėjimas lanksčiau prisitaikyti prie esamos situacijos ar gebėjimas improvizuoti.
Pasak Vitlio licėjaus vadovės Jovitos Ponomariovienės, šiuo metu labiausiai trūksta problemų sprendimo ir kritinio mąstymo kompetencijų. „Dažnai už vaikus užduotis atlieka ir problemas sprendžia tėvai. Sumažėjęs tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimas ar trumpi atsakymai „taip“ arba „ne“ į vaikų klausimus neskatina jų atžalų kritiškai mąstyti. Todėl daug dėmesio kompetencijų ugdymui turi skirti ugdymo įstaiga“, – sako edukologė.
Jos teigimu, visas kompetencijas galima pradėti ugdyti nuo mažens, tik nuo vaiko amžiaus priklauso priemonės, klausimai ir atsakymai. Net ir IT kompetencijos gali būti pradėtos ugdyti jau ikimokykliniame amžiuje.
„Vaikai gali atlikti įvairias nesudėtingas programavimo užduotis, pavyzdžiui, sekos – kelio, matematinio ar kalbos pažinimo užduotis. Paprašykite vaikų nupiešti, kuo jie bus užaugę, kaip atrodys kambarys, kai tu užaugsi. Klauskite vaikų tokių klausimų, kurie skatintų kūrybiškai ieškoti problemų sprendimų. Nuo mažens skatinkime vaikus improvizuoti, vaidinti, kurti. Pavyzdžiui, „O jeigu varlės mokėtų skraidyti, kaip manai, kur jos pirmiausia nuskristų?“ „O jeigu vilkas susidraugautų su kiškiu, kaip manai, ką pasikviestų į svečius?“, – kūrybingumą skatinančius klausimus pateikia ypatingą dėmesį inovatyviems mokymosi metodams skiriančio licėjaus vadovė.
Kūrybingumas
Kūrybingumu apibūdinamas gebėjimas tyrinėti, generuoti, kurti, vertinti asmeniškai ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, produktus, problemų sprendimus. Mokykloje kūrybingumas ugdomas įvairiais aspektais – mokiniai skatinami kelti ir generuoti idėjas, sprendimus, jas apsvarstyti iš įvairių perspektyvų. Vienas iš metodų – „priešingai“. Jis skirtas kūrybingumui ir naujų problemos sprendimo alternatyvų ieškojimui skatinti. Pavyzdžiui, kas būtų, jei mokykloje nebūtų šiukšlių dėžių? Kas atsitiktų, jeigu dingtų visi suaugusieji? Kas pasikeistų, jeigu mašinos pradėtų važiuoti atbulos?
Taip pat kūrybingumui ugdyti svarbu, susidūrus vaikams su sunkumais, paskatinti juos toliau tęsti pradėtą veiklą. Pakviesti atlikti nesudėtingas, tačiau iššūkio reikalaujančias kūrybines užduotis, o rezultatus pristatyti žodžiu, piešiniu, schema, judesiu ir kt.
Savarankiškas problemų sprendimas
Problemas sprendžiančių suaugusiųjų, tėvų ar mokytojų, elgesys yra vienas svarbiausių pavyzdžių, iš kurių vaikai mokosi įvairių problemų sprendimo būdų.
„Vaikai, stebėdami suaugusių žmonių elgesį, jį vertina, o vėliau ir kopijuoja išbandydami, pritaikydami savo situacijose. Kiekvienas naujas dalykas vaiko gyvenime gali virsti problema. Pavyzdžiui, pradėję lankyti mokyklą vaikai gali baimintis, kad neras draugų, bus nauja aplinka, mokytoja, kaip reikės su visais sutarti. Tad, visų pirma, reikia skatinti vaiką nebijoti naujų dalykų, padrąsinti pasitikėti savo jėgomis, būti smalsiam naujiems iššūkiams“, – teigia sostinės Antakalnyje antrąjį Vitlio licėjų atverianti J. Ponomariovienė.
Jei visgi iššūkiai virs problemomis, pasak edukologės, apie juos reikia kalbėti ir mokytis spręsti. Ugdyti vaiko problemų sprendimo kompetenciją galima tiesiog užduodant tikslingus klausimus ir skatinant jį patį spręsti problemą: „Kokiais būdais bandysi įveikti sunkumus? Ką tu turėtum daryti pirmiausia?
Technologinis intuityvumas
Šiuo metu, kai vis daugiau turinio persikelia į skaitmeninę erdvę, gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrenginiais tampa pamatiniu. Kiekvienas turi gebėti ieškoti, vertinti, kaupti, naudoti, pristatyti informaciją, ja keistis. Be to, bendrauti ir bendradarbiauti socialiniuose tinkluose, keisti turimą ir kurti naują skaitmeninį turinį. Alfa kartos vaikai kaip vijurkai įsigilina į technologijas ir gali greitai išmokti jomis naudotis.
Todėl bendrojo lavinimo pamokose vaikai naudoja kuo įvairesnes technologijas. Pavyzdžiui, interaktyvius kubus „iMO“, leidžiančius sukurti dinaminę mokymosi aplinką, ar jau dažnai naudojamus „Blue-bot“ robotukus. O interaktyvūs marškinėliai 3–4 klasėse padeda supažindinti vaikus su žmogaus kūno sandara, su vidaus organais, kraujotakos, virškinimo sistema.
Kritinis mąstymas
Gebėjimas kritiškai mąstyti yra vertinamas kaip viena svarbiausių kompetencijų, pasireiškianti gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus. Kritinio mąstymo ugdymas tampa vienu iš svarbiausių uždavinių, kuriuos turi įgyvendinti šiuolaikinis mokytojas. Nepriklausomai nuo dalyko, vaiko amžiaus ir patirties, svarbu mokyti vaiką išreikšti savo mintis, idėjas, jas plėtoti, pagrįsti, remtis turima patirtimi, taip pat kvestionuoti ir tyrinėti kitų mintis.
Pasak edukologės, mokytojai turi paskatinti vaikus klausti. „Kodėlčiuko“ amžius labai greitai prabėga, o augdami vaikai vis mažiau klausia „kodėl?“. Gaila, nes šis paprastas žodis padeda vaikams rinkti, sisteminti ir analizuoti įvairią juos supančią informaciją“, – teigia J. Ponomariovienė.
Kitas svarbus žingsnis – abejoti viskuo, kas žinoma, kas pripažinta ir, atrodytų, jau tūkstantį kartų patikrinta. Žymių mokslininkų istorijos rodo, kad atradimų pamatas – abejojimas pripažintomis žiniomis ir tiesomis. Abejojimų kelias padės vaikui mokytis kritiškai vertinti aplinką, ieškoti pagrindimo savo pasirinkimams ir juos argumentuoti.
Gebėjimas improvizuoti
Improvizavimas reiškia procesą, veiksmą, ką nors darant arba veikiant, prieš tai iš anksto nepasiruošus. Vaikų improvizacijoms nėra ribų – jie priskiria daiktams kitas funkcijas ar mėgsta juos vadinti kitais vardais.
„Nevaržykime jų ir leiskime jiems laisvai improvizuoti. O dar svarbiau – mokykime juos išlaikyti šį gebėjimą. Juk improvizacija – tai gebėjimas kalbėtis, bendrauti, kurti, vaidinti ar atlikti daugybę kitų veiksmų, neturint išankstinių nuostatų, planų ar scenarijų. Tai ateityje pravers tiek darbe, tiek gyvenime sprendžiant problemas, kurios užklups netikėtai ir kurioms nebus vieno teisingo sprendimo“, – sako J. Ponomariovienė.
Prisitaikymas prie esamos situacijos
Sparčiai kintančiame ir vis dinamiškesniame pasaulyje ateityje teks vis daugiau sprendimų priimti spontaniškai, be turimo plano ir išankstinių žinių. Tad labai svarbu gebėti prisitaikyti prie esamos situacijos, būti lanksčiam ir surasti išeitis iš įvairių situacijų. Todėl svarbu ugdyti vaikų gebėjimus kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas). Be to, labai svarbus momentas – etika, pagarba kito nuomonei ir plati pasaulėžiūra. Tad nuo pirmųjų klasių vaikams svarbu ugdyti ne tik gebėjimą sumaniai pritaikyti technologijas, tačiau ir leisti reikštis vaiko asmenybei ir augti pasitikėjimui, kuris padės prisitaikyti prie įvairių aplinkybių.
Pasak J. Ponomariovienės, pasitikėjimas mokykloje ugdomas, kai vaikams leidžiama reikšti savo nuomonę, išsakyti savo pastebėjimus, vizijas. „Pastebime vaiko stipriąsias puses ir jas ugdome įvairiais būdais. Vaikams leidžiama laisvai kurti ir pristatyti savo kūrybą. Svarbu, kad visi – tiek vaikai, tiek suaugusieji – geranoriškai priimtų vaikų nuomonę, mintis, kūrybą“, – sako edukologė.
Susiję straipsniai
