Pataria Antakalnio poliklinikos burnos higienistės Dovilė Skruodytė ir Simona Kulšytė
Nors daugumos burnos sveikatos problemų šiandien jau galima išvengti, dantų ėduonis yra paplitęs ir vis dar plinta, ypač tarp vaikų. Ką tik išdygusių pirmųjų dantų emalis yra nesubrendęs, blogai mineralizuotas ir ypač jautrus bet kokiems išoriniams veiksniams, todėl dažnai pažeidžiami vos išdygę dantys.
Dėl to kaltos cheminės reakcijos, kurios prasideda suvalgius ėduonį sukeliančio maisto. O jeigu vaiko mityba yra netinkama, jo racione yra ypač daug angliavandenių, tai mokroorganizmai dauginsis dar sparčiau. Ėduonį sukeliantys mikroorganizmai pažeidžia dantis, jie ima gesti, o laiku nesiimant priemonių, tas gedimas gali progresuoti ir iki visiškos danties kietojo audinio destrukcijos. Ėduonies pažeisti dantys neigiamai veikia vaikų gyvenimo kokybę: sukelia skausmą, sutrikdo kramtymo, virškinimo funkcijas, lemia nekokybišką miegą. Negydyti pieniniai dantys gali sukelti ligas ir vietines veido bei žandikaulių sistemos komplikacijas, o viršūniniai pieninių dantų židiniai gali pažeisti pastoviųjų dantų formavimąsi, lemti netaisyklingą sąkandį ar pastoviųjų dantų ėduonies riziką. Kadangi pažeisti dantys blogina estetinį vaizdą, o vaikai yra jautrūs, tai gali lemti ir psichologinius sutrikimus: mažinti vaiko pasitikėjimą savimi, skatinti neigiamą savęs vertinimą bei elgesio problemas.
Žinoma, dantų ėduonies vystymasis priklauso ne tik nuo maisto, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių – dantų apnašo sudėties, jo storio, seilių sudėties ir seilėtekio greičio, sisteminių vaiko ligų, fluoridų kiekio geriamajame vandenyje ir maiste. Svarbi ir burnos higiena.
Pradėti valyti burną reikia dar tuomet, kai dantys nėra išdygę, o siekiant suformuoti švarią bei sveiką aplinką pieninių dantų dygimui, būtina valyti ir masažuoti vaiko dantenas kramtukais ar silikoniniais antpirščiais. Tik išdygusius kandžius patariama valyti drėgna marle, rekomenduojamas pirmas ankstyvas apsilankymas pas odontologą. Dantų pasta ir minkštas vaikiškas dantų šepetėlis pradedami naudoti tik išdygus pirmiesiems krūminiams vaiko dantims. Vaikams svarbus ir fluoridų kiekis pastoje, pirmiausiai patariama naudoti befluorę pastą, vėliau pastą su aminofluoridais. Atskiri fluoro preparatų kursai, dantų vagelių hermetizavimas silantais bei papildomų burnos priežiūros profilaktikos priemonių skyrimas (skalavimo skysčiai, vieno danties šepetėliai) nėra būtinas, tačiau tai dažniausi problemų sprendimo keliai vaikams, kurių padidėjusi dantų ėduonies rizika ar silpna burnos sveikata, vertinant pagal genetinį polinkį.
Prasidėjus dantų kaitos periodui, tėvai turi aktyviai kontroliuoti ir stebėti, kaip vaikas valosi dantis pats. Pagelbėti čia gali įvairios dažomosios medžiagos, išryškinančios apnašo susikaupimo vietas ant dantų. Jei ant dantų liko nenuvalytų apnašų, jos nusidažo įvairaus intensyvumo spalva, priklausomai nuo valymo kokybės. Rekomenduojama reguliariai, kas 6–12 mėn., lankytis pas savo odontologą ir burnos higienistą. Profilaktika ir tinkamų priemonių skyrimas gali padėti laiku užkirsti kelią šiai ligai ir išsaugoti sveikus dantis.
Susiję straipsniai
