Patarimais kaip užtikrinti sklandžią vaiko adaptaciją darželyje dalinasi socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ partnerė, „Paramos vaikams centro“ psichologė, dvynukų mama Inga Norkutė–Mueck.
Ekspertė tinklalaidėje „Smegenų architektai“ pasakoja, kada yra tinkamas laikas kai galima mažylį drąsiai leisti į darželį, pataria, kaip išsirinkti darželį ir kas padeda visai šeimai pasiruošti rutinos pokyčiams.
Daugiau nemokamų specialistų parengtų patarimų ir įžvalgų auginantys vaikus iki 3 metų gali gauti užsiregistravę tinklapyje mamadu.lt. prisijungę prie sistemos, siunčiančios ekspertų patarimus trumposiomis SMS žinutėmis.
Geriausio laiko visiems – nėra
Psichologė pastebi, kad šiuo metu specialistai sulaukia daug klausimų apie vaiko adaptaciją darželyje – dalis šeimų jau išleido mažuosius į grupes ir susiduria su pirmaisiais sunkumais. Specialistė atkreipia dėmesį, kad vaiko adaptacija darželyje gali užtrukti iki pusės metų, o per tą laiką svarbu tinkamai suprasti su pokyčiais susiduriančio vaiko būsenas ir jas atliepti.
Paklausta, kada geriausia vaiką leisti į darželį, tikintis sklandžios adaptacijos, I. Norkutė – Mueck teigia, kad visiems tinkamo universalaus laiko nėra – svarbiausia, jog tėvai ir mažylis jaustųsi emociškai pasiruošę artėjantiems pokyčiams. Psichologė prideda, jog verta atsižvelgti ir į vaiko amžių bei socializacijos poreikius. Apie antruosius ir trečiuosius metus šie poreikiai suaktyvėja. Vieni vaikai kol kas jaukiai jaučiasi tik artimųjų aplinkoje, tuo metu kiti – nenustygsta vietoje, pražysta žaidimų aikštelėse ir veržiasi į pasaulį. Vaikas, noriai siekiantis kontakto, labiau bus pasiruošęs būti grupėje.
I.Norkutė–Mueck pabrėžia, kad labai svarbus ir pačių tėvelių pasiruošimas – kiekvieno tėvo pojūčiai ir poreikiai yra skirtingi ir individualūs. Natūralu, jog vieni gali labai greitai pajausti, jog pavargo būti tik tėvais ir nori grįžti į savo kaip profesionalo gyvenimą, o kiti sunkiai susitaiko su mintimi apie laiką be mažylio. Svarbu rasti kompromisą tarp savo ir mažylio poreikių:
„Mamos ar tėčiai sako „jis pats labai norėjo“, „jis labai veržėsi“, „aš mačiau kaip jo akys blizgėjo“, nors labiau pakalbėjus ir kažkaip atliepus tos mamos ar tėčio situaciją, jausmus, išgyvenimus, motinystės ar tėvystės sunkumus ir patirtis, tampa akivaizdu, kad galbūt vis tik čia buvo to suaugusiojo poreikis vėl labiau socializuotis, ištrūkti į pasaulį, todėl jis labiau įgalina ir savo mažąjį, kad jis jau yra „pasiruošęs““,– pastebi psichologė.
Bendros rekomendacijos, kada vertėtų leisti mažylį į darželį, nėra, tad tėveliai neturėtų leistis apninkami streso, įsivaizduojamos prievolės – svarbiausia išsakyti savo nuogąstavimus, suprasti mažylio poreikius bei pabandyti juos suderinti su savaisiais. Taip pat svarbu stebėti vaiko siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti – tiek ruošiantis eiti į darželį, tiek pirmaisiais mėnesiais.
Pirminiai socialiniai bendravimo įgūdžiai – kelias į sėkmingą adaptaciją
Nors yra įsivaizduojama, kad bendravimo įgūdžius mažylis lavina darželyje, apsuptas bendraamžių ir auklėtojų, I. Norkutė – Mueck primena, jog pirminiai komunikacijos įgūdžiai turi atsirasti dar šeimoje. Psichologė teigia, kad vaiką į darželį geriausia pradėti galvoti leisti tada, kai vaikas geba pasirūpinti savimi ir nors kažkiek iškomunikuoti savo bazinius poreikius (pavyzdžiui, poreikį nueiti į tualetą – ne tik suprasti, bet ir apie jį pasakyti). Jeigu tėvai mato, jog mažylis jau geba savo poreikius atpažinti ir apie tai iškomunikuoti, tai yra vienas iš ženklų, kad vaiką galima ruošti darželio lankymui.
Pasak psichologės, tėvų pareiga yra lavinti vaiko kalbą, jog jis būtų pasiruošęs išreikšti savo poreikius darželyje. Tėvai geriau nei kas kitas skaito vaiko ženklus, verbalinę ir neverbalinę kalbas. Dėl to dažnai jie supranta, kad mažylis kažko nori iš gestų ar kūno pozos. Specialistė pabrėžia, kad tėvų vaidmuo ir atsakomybė yra įgarsinti tai, ką mažyliai mato, mokyti pagrindinių išgyvenimo arba sėkmingesnio prisitaikymo prie aplinkos frazių, kalbėti pilnais, tikrais žodžiais.
Tėvų ir auklėtojų ryšys – svarbus elementas vaiko pasitikėjimui
Pasak psichologės, vaikas mato ir jaučia tėvų būsenas, todėl svarbu apie darželį atsiliepti pozityviai, vengti naudoti tokių frazių kaip „prasidės tavo vargelis, bet tu kažkaip ištversi, mamytė irgi kažkaip iškentės dienelę be tavęs“. Tikėtina, jog siedami naują darželio patirtį su neigiamomis emocijomis, sulėtinsite sėkmingą vaiko adaptaciją, jam bus sunkiau pasitikėti auklėtojomis, jis bus verksmingesnis.
Vaikas, paliktas darželyje, jausis kur kas saugiau jei žinos ir matys, kad tėvai pasitiki auklėtojomis. Todėl jau nuo pat pradžių tėvams svarbu bendrauti su darželio personalu – išsakyti baimes, lūkesčius ir nebijoti klausti. Inga Norkutė – Mueck akcentuoja, kad sėkmingai adaptacijai itin svarbus dialogas tarp tėvų ir auklėtojų: kartais tėvai sako, jog auklėtoja jiems nepatinka, jie nesijaučia, jog jų lūkesčiai pateisinami, o vaikas lieka nesuprastas. Dažnu atveju tai būna ne faktinė, o emocinė informacija. Auklėtojais tenka pasitikėti su avansu, bet kaip prisijaukinti mintį, jog mažylis visą dieną praleis su asmeniu, kurio nelabai mėgstate ar pasitikite?
Specialistė pataria, kad visų pirma, reikia pažinti pedagogą. Visos auklėtojos savo dienotvarkėje turi laiko, skirto tėveliams. Pasikalbėti galima telefonu ar aplankyti gyvai, susitarus atskirą laiką. Platesnis susipažinimas su žmogumi, jo ugdymo metodais, padės užmegzti abipusį pasitikėjimą. Tėvai, kuriems kyla abejonių, turėtų nebijoti papasakoti apie savo vaiką. Galbūt auklėtojai šiek tiek sunkiau sekasi užmegzti ryšį su vaiku ar Jumis, nes per mažai apie Jus žino? Tarpusavio pažinimas leis auklėtojai geriau atliepti vaiko ir tėvų lūkesčius, o tai sukels mažiau nerimo paliekat mažylį darželyje.
Ką daryti jei vaikas atsisveikinant verkšlena?
Dažnai tėvai, pradėję leisti vaiką į darželį, susiduria su problema, kad vaikas verkia ir nenori eiti į darželį, o bėgant savaitėms problema neišnyksta. Ar adaptacija nevyksta? Psichologė teigia, jog pradžioje vaiko verkimas atsisveikinant yra normali susijaudinimo reakcija į atsiskyrimo/naujumo situaciją ir jis praeis, kai mažylis apsipras su nauja rutina, užmegs naujas draugystes. Ašaros ar graudenimasis yra emocinė išraiška, tad pasirūpinkime jo emocijomis. Svarbu, jog jis jaustųsi emociškai saugus – prie to gali prisidėti tam tikros rutinos ir pastovumo užtikrinimas. Iš pradžių mažyliui gali būti svarbu, jog jį į darželį veda tas pats žmogus. Tėvai turėtų atsižvelgti į šį jo poreikį – tai garantuos didesnį vaiko saugumo jausmą. Taip pat svarbu priminti vaikui, jog sugrįšite. Pasakius jog ateisite pasiimti po pietų – laikykitės šio susitarimo. Jei įprastai iš darželio vaikutį pasiima mama, o tądien to padaryti neišeis – būtina įspėti vaiką dar ryte apie šį pasikeitimą. Taip jis jausis ramiai nesulaukęs mamos, nes žinos, jog tą dieną jį pasiims tėtis ar seneliai.
Jei vaikas verkia atsisveikindamas prie darželio durų – tėvai turėtų jį atliepti, nuraminti, o po to padrąsinti, nuteikti pozityviai. Psichologė pataria susikurti atsisveikinimo (ar pasisveikinimo) ritualą, kuris gali tapti rutinos dalimi ir sukurti saugumą atsisveikinimo situacijoje. Svarbu ilgai nestoviniuoti – taip mažylis ir pats dels eiti į grupę. Kai mažylis adaptuosis, baigsis ir dažnos ašarėlės. Norkutė – Mueck priduria, kad sėkmingą adaptaciją signalizuoja ir tai, jog mažylis vis dažniau dalinasi dienos įspūdžiais, eidamas į darželį rodo teigiamas emocijas ir laukia susitikimo su kitais vaikais, auklėtojomis.
Visgi, jei mažylis išlieka verksmingas net Jums išėjus, atsisako valgyti, neužmiega, ilgesingai pusę dienos žvelgia pro langą vietoj to, kad įsitrauktų į bendras veiklas, vangiai bendrauja su kitais vaikais, o naktimis namie miega neramiai, prabudinėja klykdamas lyg kamuojamas košmarų – verta pamąstyti, gal vaikui eiti į darželį dar per anksti arba diena ten yra kol kas per ilga. Galbūt derėtų palaukti porą mėnesių, po truputį pratinant vaiką prie šios minties. „Priprasti reikia laiko. Jei matote, kad prabėgus keliems mėnesiams nemalonios mažylio būsenos nedingsta – galbūt jis ar Jūs dar nesate pasiruošę darželiui. Vienas svarbiausių sėkmingos adaptacijos faktorių – tinkamas pasiruošimas ir nusiteikimas, tad nespauskite savęs ir vaiko, dalinkitės baimėmis su partneriu ar specialistu ir bandykite jas įveikti kartu“, – sako I. Norkutė- Mueck.
