Advento mityba mus žavi kaip kultūrinis paveldas. Bet tai nėra tik pasakojimai apie senovę. Mitybos specialistai sako – iš šios mitybos turime ko pasimokyti.
Vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė Lina Orlosvkaja
Maitinamės netvarkingai, o gruodis sako „stop“
Daugumos suaugusiųjų ir vaikų mityba šiais laikais yra nesubalansuota, netaisyklinga ir monotoniška. Racionas – siauras. Vartojame per daug perdirbtos mėsos, krakmolingų ir miltinių produktų, saldumynų, greitai pasisavinamų trumpos grandies angliavandenių, riebalų. Su maistu gauname per daug kalorijų.
Dėl to daugėja lėtinių ligų, nutukimo – net ir tarp kūdikių bei mažų vaikų. Nieko nebestebina nutukęs darželinukas, kurio kraujyje padidėjęs cukraus ar cholesterolio kiekis, sumažėję vitamino D, geležies ir feritino.
Adventas, dar vadinamas Kalėdų pasninku, yra puikus metas apmąstyti savo žalingus įpročius, praplėsti racioną, atprasti nuo nuolatinio persivalgymo. Tai puiki proga išbandyti vegetariškus patiekalus, prisijaukinti raugintas daržoves.
Pasninkas seniau
Pasninkas yra svarbi krikščioniškojo gyvenimo dalis. Ji padeda susitelkti į dvasinį augimą, atgailą ir solidarumą su kenčiančiaisiais (vienas iš pasninko tikslų – sutaupytas lėšas paaukoti vargšams, alkstantiesiems).
Per pasninką senovėje nevalgydavo mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Žuvį buvo leidžiama valgyti šeštadieniais ir sekmadieniais, o didelių švenčių metu ar ypatingomis šventųjų minėjimo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais. Prieš Kūčias buvo laikomasi griežto pasninko – buvo draudžiama valgyti žuvį, ribojamas aliejus. Paskutinė Kalėdų pasninko diena – Kūčios. Per jas senovėje buvo visiškai nevalgoma iki pirmosios žvaigždės pasirodymo.
Iš pradžių Kalėdų pasninkas trukdavo 7 ar šiek tiek daugiau dienų. Konstantinopolio susirinkimas (1166) nustatė 40 dienų Kalėdų pasninką. Dabar susilaikyti siūloma per adventą – nuo gruodžio 1 iki Kūčių.
Pasninkas ir vaikai
„In medio stat virtus!“ – sakoma sename lotyniškame posakyje (dorybė yra per vidurį). Svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų kraštutinumų: susivaldymo ir saikingumo, persivalgymo ir badavimo.
Vaikai nėra saistomi pasninko. Tačiau tikintys tėvai per adventą turi gerą progą ugdyti vaikų valią, discipliną, atjautą, gebėjimą dalintis bei tinkamus mitybos įpročius,
Pagal bažnyčios įsakymą, pasninkauti neprivalo sergantys, dar nesustiprėję po ligos, nėščios ir kūdikius maitinančios moterys ir apskritai visi, kurių sveikatos būklė reikalauja daugiau kartų valgyti, asmenys virš 60 metų, sunkų fizinį ar protinį darbą dirbantys (nuo pareigos pasninkauti atleisti mokytojai, profesoriai ir moksleiviai), sunkų nepriteklių kenčiantys, išsekę žmonės.
Šiuo periodu tikintieji kuriems jau yra suėję 14 metų, raginami laikytis abstinencijos (susilaikymas, reiškiantis mėsos atsisakymą), o sulaukę pilnametystės – pasninko (maisto kiekio sumažinimo).
Pasninko dienomis leidžiama tik vieną kartą per dieną pavalgyti sočiai, o dar du kartus užkąsti tiek, kad šie du užkandžiai, kartu sudėti, sudarytų mažesnį maisto kiekį, negu vienas pagrindinis valgymas.
Nors daugybei mūsų leidžiama nesilaikyti pasninko, jis sveikatai nėra pavojingas. Jei visi sveiki žmonės, tiek vaikai, tiek suaugusieji, vieną dieną per savaitę nepavalgys mėsos ar suvalgys mažesnes porcijas maisto, savo sveikatai tikrai nepakenks. Priešingai – saikingiau besimaitinantys žmonės būna sveikesni ir gyvena ilgiau.
Beje, išugdę vaikui įprotį laikytis mitybos režimo padėsite ne tik jo sveikatai plačiąja prasme, bet ir apsaugosite dantis nuo karieso grėsmės. Dantims labiausiai kenkia vadinamasis „cukraus laikrodis“ (daug užkandžiavimų per parą).
Pagyvenkime be mėsos?
Bažnytinėje terminologijoje abstinencija reiškia draudimą valgyti mėsą. Mėsos atsisakymas turi savo prasmę ir teigiamas puses. Mėsos tikintieji atsisako ne tik per adventą, bet ir penktadieniais visus metus. Ką apie tai mano gydytojai? Mes manome, kad tai pagirtinas paprotys, nes padeda bent laikinai susilaikyti nuo pertekliaus. Pasninko dienas galima būtų pavadinti iškrovos dienomis. Žinoma, badavimo, net ir protarpinio, vaikystėje negali būti. Per pasninką vaiko mitybos režimas turi išlikti, tačiau galima atsisakyti greito maisto, nereikalingų užkandžiavimų, to, prie ko esame pripratę: šokolado, saldumynų, bulvių, makaronų, duonos ir kitų miltinių kepinių, riebios bei perdirbtos mėsos. Tėveliai galėtų šiuo periodu atsisakyti kavos, taurės vyno.
Pasninko laikotarpis yra gera proga išbandyti naujus patiekalus, pakeisti savo mitybos rutiną, įtraukti į racioną naujus sveikus produktus, kurių iki šiol nevartojote ar vartojote nepakankamai.
Naujų produktų prisijaukinimas
Kadangi vartojame per mažai grūdinių kultūrų bei daržovių patiekalų, advento laikotarpis yra puiki proga juos prisijaukinti. Tai puikus metas praplėsti savo racioną, išmokti naujų patiekalų receptų, tobulinti žinias kulinarinio paveldo srityje.
Niekas nesiūlo per adventą pelenais šveisti keptuvių (kad neliktų riebalų lašelio) ar gaminti saldę – paraugintą buizą iš miltų, į kurią reikėtų merkti virtas bulves su lupenomis. Dabar tiek produktų, receptų, taip plačiai išvystyta vegetariško ir veganiško maisto kultūra, kad reikia tik norėti įsileisti nors kiek naujovių į savo virtuvę.
Per adventą šiaip ar taip smarkiai sumažėja šviežių daržovių pasirinkimas. Todėl puiki išeitis – gaminti iš šakninių daržovių, daigintų grūdų, raugintų daržovių, ankštinių. Mitybą verta paįvairinti riešutais, sėklomis, džiovintomis ar liofilizuotomis uogomis. Turint daugiau laiko, namuose galima pasigaminti grikių ar kitų mėgstamų kruopų bei ankštinių daržovių kepsnių, kotletų, blynų. Išbandyti įvairiausių daržovių ir kruopų troškinius su kariu, augalinės kilmės faršo ar grybų patiekalus.
Šiuose maisto produktuose gausu skaidulų, antioksidantų ir įvairiausių kitų junginių, kurie gali padėti apsisaugoti nuo ligų, nutukimo ir priešlaikinio senėjimo.
Apie raugintas daržoves, kurios yra adventinės mitybos esmė, norisi pakalbėti atskirai, nes jos labai reikalingos žarnynui, virškinimui. Raugintuose produktuose gausu gerųjų bakterijų, antioksidantų, kurie stiprina imunitetą, mažina uždegiminius procesus ir lėtinių ligų atsiradimą. Raugintose daržovėse susidaro pieno rūgštis, ji naikina puvimo bakterijas žarnyne. Pasinaudokite advento periodu, populiarinkite raugintas daržoves savo virtuvėje. Geriausias raugintų daržovių vartojimas – po nedidelį kiekį kasdien prie pagrindinių valgių. Reikia atsiminti, kad jeigu raugintas daržoves troškiname (pavyzdžiui, kopūstus), jose gerųjų bakterijų nebeliks. Todėl geriau vaikui siūlykite žiupsnį raugintų kopūstų ar raugintą agurką.
Mano šeimos mėgstamiausi pasninko periodo patiekalai yra grikinė boba, humusas, burnočio sėklų arba perlinių kruopų kotletai su troškintais kopūstais, brokolių sriuba, burokėlių karpačio, orkaitėje keptas moliūgas su prieskoninėmis žolelėmis, alyvuogių aliejumi, česnaku ir feta sūriu, vegetariški balandėliai su anakardžio riešutais, vegetariška lazanija.
Vienu receptu, puikiai tinkančiu įvairaus amžiaus vaikams, galiu pasidalinti ir su jumis. Šį receptą sukūriau pati, tad daržovių ir padažo kiekį, kaip ir visus ingredientus, galite keisti pagal save:
Vegetariška lazanija
Ingredientai:
Lazanijos lakštai
Fermentinis sūris
2 dideli svogūnai
Česnako galvutė
Dvi saujos šparaginių pupelių
1 paprika
Pusė nedidelės jaunos cukinijos (arba moliūgo gabalėlis)
1 vidutinio dydžio morka
2 pomidorai
Ingredientai padažui:
Du kupini šaukštai miltų
Stiklinė vandens,
Raudonėliai, čiobreliai, bazilikai ar kitos mėgstamos džiovintos žolelės
Žiupsnelis druskos ir maltų juodųjų pipirų
Didelis šaukštas su kaupu pesto padažo (nebūtinai)
Gaminimo eiga:
Visas daržoves supjaustome kubeliais arba plonomis riekelėmis. Pirmiausia su aliejumi apkepame svogūnus, jiems pageltus iki auksinės spalvos, nustumiame juos į keptuvės šonus ir į centrą beriame česnakus (česnakus kepame labai trumpai, kad nesudegtų). Tuomet ant viršaus dedame kitas daržoves (kietesnes pirmiau, minkštesnes vėliau) – morkas, papriką. Porą minučių pakepame maišydami. Tuomet dedame cukiniją, apvirtas ir pasmulkintas šparagines pupeles, pomidorus, uždengiame dangčiu ir sumažinę kaitrą, patroškiname apie 5 min (kol suminkštės).
Padažas: miltus ištirpiname šaltame vandenyje, įmušame kiaušinius, beriame žoleles, druską, pipirus. Viską gerai išmaišome.
Dedame lazanijos lakštų sluoksnį į kepimo indo dugną, ant viršaus – daržovių sluoksnį, tuomet dar vieną lakštų sluoksnį ir daržovių sluoksnį. Viską užpilame padažu (padažas turi beveik apsemti daržovių viršutinį sluoksnį). Viršų pabarstome sūriu, uždengiame folija ir kepame 185 ºC 45 min., tuomet atidengiame ir pakepame dar apie 10 minučių, kol apskrus sūris.
Skanaus.
Susiję straipsniai
