Paradoksas: nors pastaraisiais metais daug kalbama apie alergijos, kaip dažniausios lėtinės ligos Europoje, augimą, kartu neišnyksta ir nuomonės, jog tai – tik prasimanymas. Neva dėl suvalgyto nedidelio alergeno kiekio nieko blogo nenutiks. Visgi, toks požiūris ir neatsargumas maitinant vaiką gali atvesti ne tik iki paprastos alerginės reakcijos, bet ir gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko.
Pritaikytas alergiškų vaikų maitinimas – iššūkis tiek tėvams, tiek ugdymo įstaigoms, kuriuose maitinimas derinamas dažnai net kelioms skirtingoms alergijų rūšims. Raktas į saugų vaikų maitinimą yra tikslumas, atsargumas ir atvira komunikacija, lydima supratingumo, teigia licencijuotos asmens sveikatos priežiūros ir dietisto paslaugas ugdymo bei gydymo įstaigoms teikiančios įmonės „Sanus Cibus“ vadovė Ala Saronova.
Pirmasis žingsnis – tinkamai iškomunikuoti
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, kurį turi atlikti alergiško vaiko tėvai, jam pradedant lankyti ugdymo įstaigą, yra pateikti raštiškus gydytojo nurodymus, kaip turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas (Forma Nr. E027-1). Būtent remiantis šioje formoje pateiktais duomenimis apie alergenus, ugdymo įstaiga privalo sudaryti pritaikyto maitinimo programą ar ją adaptuoti pagal vaiko turimas alergijas.
„Vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvai pasako žodžiu, kam vaikas yra alergiškas. Arba atneša į darželį atlikto alergologinio tyrimo atsakymą. Nutinka ir taip, kad laikui bėgant vaikui atsiranda naujos alergijos. Visais atvejais turi būti pateikiama minėta pažyma ir atnaujinama priklausomai nuo poreikio ir kintančios sveikatos būklės,“ – pasakoja A. Saronova.
Ugdymo įstaigose maitinimas yra planuojamas. Ne tik skaičiuojami reikalingi produktų ir juose esančių maistinių medžiagų kiekiai pagal maitinimosi aprašą, bet ir atsižvelgiama į skirtingus vaikų poreikius: pradedant alergijomis, baigiant vegetariniu ar veganiniu maitinimusi. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į sezoniškumą, produktų kiekį sandėlyje ir naujų produktų pristatymo galimybes.
„Kartais sakome, kad dietistai – tikri menininkai, turintys suderinti tiek sveikatos normas, tiek technines galimybes ir, žinoma, stengtis, kad maistas vaikams būtų skanus ir patrauklus. Šis procesas užima laiko. Planuojame, kiek įmanoma, į priekį, tad kuo greičiau tėvai iškomunikuoja apie vaiko poreikius, pristato reikalingas pažymas – tuo efektyviau vyksta procesas,“ – tikina pašnekovė.
Ugdymo įstaigose meniu – ribotas
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas numato išlygą alergiškų vaikų maitinimo procese. Kuomet ugdymo įstaigos, įgyvendinančios pritaikyto maitinimo programas, virtuvėje tokius patiekalus pagaminti nėra galimybių, vaikai, kuriems skirtas pritaikytas maitinimas, gali būti maitinami tą dieną savo iš namų atneštu maistu.
„Svarbu pabrėžti, jog šios išlygos taikymas – toli gražu ne bandymas virtuvės personalui „išsisukti“ nuo papildomų patiekalų gamybos. Savo darbo praktikoje stebime, jog alergijų atsiranda vis daugiau, ir vis sudėtingesnių. Vaikai nebėra alergiški tik vienam produktui, o kartais, nagrinėdami vaiko alergijų sąrašą. Pastebime, kad iš darželyje turimų visų kruopų rūšių vaikas gali valgyti vos dvi, iš daržovių – tris ir tik vienos rūšies mėsą. Tokiu atveju, sudarant valgiaraštį, dėl produktų trūkumo mes negalėtume užtikrinti patiekalų įvairovės ir vaikas bene kiekvieną dieną turėtų valgyti iš esmės tuos pačius produktus,“ – teigia Ala Saronova.
Nesusiduriantiems su pritaikyto maitinimo organizavimu gali kilti klausimas: jei tėvai gali vaiką pilnavertiškai maitinti namie, kodėl ugdymo įstaiga negali užtikrinti tinkamo maitinimo?
Maitinimo organizavimo ekspertės teigimu, pagrindinė to priežastis – ribotas produktų sąrašas ugdymo įstaigose, pritaikomas pagal daugybę kriterijų: įvairovės, sezoniškumo, ne vienos alergijos, taip pat – skirto biudžeto.
Kuo daugiau darželyje yra skirtingas alergijas turinčių vaikų, tuo siauresnis patiekalų asortimentas. Virtuvės personalo galimybės yra ribotos, ir tiesiog fiziškai neįmanoma kiekvienam vaikui pagaminti visiškai individualų patiekalą, kuris, be kita ko – dar ir vizualiai per daug nesiskirtų nuo kitų vaikų lėkščių. Nepaisant to, tiek dietistai, sudarantys valgiaraščius, tiek virtuvės darbuotojai stengiasi, kad vaikų lėkštėse atsirastų ir saugus, ir gardus, ir panašus į kitų vaikų maistą, patiekalas – pasakoja Ala Saronova.
„Pavyzdžiui, valgiaraštyje vakarienei numatytas varškės apkepas. Vaikams, kurie yra alergiški kiaušiniams ir glitimui, bus gaminami apkepti varškėčiai su kukurūzų miltais (be kiaušinių) arba trinta varškė, o vaikams, alergiškiems pieno produktams – ryžių kruopų košė arba blyneliai. Visada stengiamasi paruošti tokius patiekalus, kurie vizualiai atrodytų panašiai į bendro valgiaraščio patiekalus, bent jau spalviškai. Tačiau dažnai tėvams iškyla klausimų, kodėl iš tam tikro patiekalo išimami produktai, kuriems jų vaikas nėra alergiškas. Atsakymas – taip yra daroma siekiant suderinti visų vaikų poreikius ir virtuvės galimybes,“ – sako A. Saronova.
Svarbus atsargumas
Viena alergiškų vaikų maitinimo proceso dalis – pritaikyto valgiaraščio sudarymas ir jo derinimas su įprastu valgiaraščiu bei ugdymo įstaigos galimybėmis. Tačiau ne mažiau svarbi dalis – ir maisto ruošimas, virtuvės darbas. Pasak A. Saronovos, čia kyla bene didžiausia rizika alerginei reakcijai iššaukti. Svarbiausia taisyklė – laiku atlikti higienos kontrolę ir valymą, kad būtų išvengta alergenų kontaminacijos (įsimaišymo).
„Paprastai tariant – negalima su tuo pačiu šaukštu maišyti įprastos košės, ir ruošiamos alergiškiems vaikams. Negalima kepti toje pačioje skardoje įprastų maltinukų ir skirtų alergiškiems vaikams. Negali būti jokio kontakto produktų ar patiekalų, kuriuose yra alergenų su bendro valgiaraščio produktais ir patiekalais. Jei virtuvės personalas gamino bendro valgiaraščio patiekalus, būtina nusiplauti rankas, nuvalyti stalviršį, nuplauti įrankius, indus ir tik tada pradėti gaminti alergiškiems vaikams skirtus patiekalus. Net ir mažiausia klaida šioje vietoje gali kainuoti alergiško vaiko gyvybę,“ – teigia pašnekovė.
Visgi, net ir elgiantis ypatingai atsargiai, ugdymo įstaigos personalas turėtų žinoti, kaip atpažinti alerginę reakciją ir kaip elgtis jai ištikus.
Pirmiausia, svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu bei įvertinti simptomus. Atkreipti dėmesį į odos bėrimus, patinimus, kvėpavimo sunkumus ar kitus požymius. Jei vaikas turi epinefrino autoinjektorių (pvz., EpiPen), reikia nedelsiant jį panaudoti. Svarbu išmokti naudotis šiuo prietaisu dar prieš nelaimei ištinkant. Žinoma, reikia kviesti greitąją pagalbą ir informuoti ją apie alerginę reakciją bei epinefrino panaudojimą, jei tai buvo padaryta. Vaiką reikia nuraminti ir stebėti jo būklę. Jai pablogėjant, pranešti apie tai greitosios pagalbos tarnybai, kol jie vyksta.
Sėkmingo alergiško vaiko ugdymo ir maitinimo pagrindas – tai žinios apie alergijas, alergenus, prevencijos ir pagalbos priemones. O taip pat – ugdymo įstaigos ir tėvų geranoriškas bendradarbiavimas, įsigilinimas į poreikius bei galimybes.
