Santaros klinikose plečiamas intervencinis gydymas patiems mažiausiems pacientams: pirmą kartą Lietuvoje 1300 gramų sveriančiam neišnešiotam naujagimiui atlikta minimaliai invazinė perkateterinė širdies intervencija
Vos prieš dvejus metus Santaros klinikose pradėtos taikyti intervencinės procedūros neišnešiotiems naujagimiams šiandien leidžia padėti vis sudėtingesnės būklės patiems mažiausiems pacientams. Naujausias šios programos pasiekimas – pirmą kartą Lietuvoje 1300 gramų sveriančiam neišnešiotam naujagimiui per kateterį uždarytas hemodinamiškai reikšmingas atviras arterinis latakas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai atlikta perkateterinė atviro arterinio latako (patent ductus arteriosus, PDA) uždarymo procedūra itin mažo svorio neišnešiotam naujagimiui. Tai reikšmingas pasiekimas Lietuvos vaikų intervencinės kardiologijos ir neonatologijos srityje, atspindintis nuoseklų pažangių minimaliai invazinių gydymo metodų diegimą bei glaudų daugiadalykės komandos bendradarbiavimą.
Mažoji pacientė gimė 30 nėštumo savaitę ir svėrė vos 918 gramų. Nepaisant intensyvaus gydymo, dėl neigiamo atviro arterinio latako poveikio širdies ir kraujotakos veiklai progresavo širdies, kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumas. Daugiadalykė gydytojų komanda, įvertinusi visas gydymo galimybes, nusprendė taikyti minimaliai invazinį gydymą. Procedūros metu per kirkšnies veną buvo implantuotas Amplatzer Piccolo Occluder – pirmasis pasaulyje specialiai itin mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams sukurtas implantas, skirtas perkateteriniam atviro arterinio latako uždarymui. Nors procedūros metu pacientė svėrė vos 1300 gramų, intervencija buvo sėkminga – klinikinė būklė stabilizavosi tą pačią dieną, o po trijų parų naujagimė iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus buvo perkelta į Naujagimių ligų skyrių.
Atviras arterinis latakas yra normali vaisiaus kraujotakos dalis, kuri po gimimo paprastai užsidaro savaime. Tačiau itin neišnešiotiems naujagimiams jis dažnai išlieka atviras ir tampa viena dažniausių sunkios klinikinės būklės priežasčių – sukelia širdies nepakankamumą, apsunkina kvėpavimą, didina dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikį bei blogina kitų organų funkciją.
Iki šiol tokiems pacientams pirmiausia buvo taikomas medikamentinis gydymas, o jam nepadėjus – chirurginis latako uždarymas. Pastaraisiais metais pasaulyje atsiradus specialiai itin mažo svorio naujagimiams sukurtiems implantams, tokiems kaip Amplatzer Piccolo Occluder, minimaliai invazinis gydymas tapo saugia ir veiksminga alternatyva chirurgijai. Šis metodas leidžia daugeliu atvejų išvengti skubios chirurginės operacijos naujagimystėje.
Nuosekliai stiprinamos intervencinio gydymo galimybės
Santaros klinikose intervencinės procedūros neišnešiotiems naujagimiams pradėtos atlikti prieš dvejus metus. Nors tokių pacientų nėra daug ir intervencinio gydymo prireikia tik nedidelei daliai itin neišnešiotų naujagimių, per šį laikotarpį jau atliktos įvairaus pobūdžio intervencijos. Visos jos buvo sėkmingos ir leido išvengti skubaus chirurginio gydymo arba jį atidėti iki palankesnio laiko, kai operacijos rizika yra mažesnė, o rezultatai – geresni.
Pacientės mama: „Dukrytė jau priaugo svorio – dabar ji sveria 1825 g“
Mama Raimonda prisimena, kad sužinojus apie būtiną operaciją, nerimo ir streso buvo labai daug. Gydytojai išsamiai paaiškino, kokia procedūra laukia, tačiau žinia apie jos sudėtingumą buvo sunkiai priimama. „Tą dieną sunkiai prisimenu“, – sako mama.
Laimei, procedūra truko neilgai ir buvo sėkminga. Mama ypač pabrėžia medikų ir viso personalo pozityvumą, kuris tuo metu suteikė daug ramybės ir stiprybės: „Nors gydytojas Sigitas Čėsna buvo minėjęs, kad tokiam mažam pacientui procedūrą atliks pirmą kartą, mus nuramino gydytojo gebėjimas nuraminti ir suteikti pasitikėjimo. Apie medikus galiu pasakyti, kad jų ramybė, išsamūs paaiškinimai ir pasitikėjimas savo darbu padėjo mums išbūti vieną sunkiausių laikotarpių“, – dėkingumo žodžius taria pacientės mama.
Sėkmę lėmė kruopštus pasirengimas ir tarptautinis bendradarbiavimas
Pirmoji procedūra Lietuvoje atlikta dalyvaujant patyrusiam gydytojui vaikų kardiologui iš užsienio, kuris kartu su Santaros klinikų komanda planavo intervenciją ir dalyvavo ją atliekant. Toks bendradarbiavimas yra įprasta tarptautinė praktika diegiant naujas technologijas ir užtikrina, kad jos būtų pradedamos taikyti laikantis aukščiausių pacientų saugos bei kokybės standartų.
Pasak Santaros klinikų Intervencinės kardiologijos ir rentgeno chirurgijos skyriaus vedėjo intervencinio kardiologo dr. Sigito Čėsnos, svarbiausia yra ne pavienė procedūra, o nuosekliai stiprinamos komandos kompetencijos. „Prieš dvejus metus pradėjome intervencines procedūras neišnešiotiems naujagimiams. Kiekviena jų yra unikali ir reikalauja kruopštaus pasiruošimo, nes kalbame apie pačius mažiausius ir trapiausius pacientus. Pirmoji Lietuvoje perkateterinė atviro arterinio latako uždarymo procedūra 1300 gramų sveriančiam naujagimiui yra svarbus mūsų komandos darbo etapas. Šiam žingsniui nuosekliai ruošėmės – vykome į Suomiją stebėti tokių procedūrų, konsultavomės su kolegomis užsienyje, o pirmąją intervenciją atlikome kartu su patyrusiu profesoriumi iš Norvegijos. Tai leidžia naujus gydymo metodus diegti saugiai ir atsakingai.“
Anot gydytojo, intervencinės kardiologijos tikslas nėra pakeisti chirurginį gydymą, o kiekvienam pacientui parinkti optimaliausią gydymo strategiją. „Kai kuriais atvejais intervencinė procedūra leidžia visiškai išvengti operacijos, kitais – saugiai ją atidėti, kol naujagimis paaugs ir sustiprės. Toks sprendimas gali reikšmingai pagerinti chirurginio gydymo rezultatus ir sumažinti komplikacijų riziką.“
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja dr. Aušrinė Pliauckienė pabrėžia, kad tokių pacientų gydymas neįmanomas be glaudaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo. „Itin neišnešiotų naujagimių gydymas reikalauja individualių sprendimų ir glaudaus įvairių sričių specialistų darbo. Kai medikamentinio gydymo galimybės išsenka, minimaliai invazinė intervencija gali tapti geriausia galimybe stabilizuoti naujagimio būklę. Šiuo atveju klinikinį pagerėjimą Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje stebėjome jau tą pačią dieną po procedūros, o po trijų parų pacientė toliau augti ir stiprėti galėjo Naujagimių ligų skyriuje su mama.“
Neonatologijos centro vadovas doc. Arūnas Liubšys sako, kad šis pasiekimas yra kryptingo daugiadalykės komandos darbo rezultatas: „Moderni neonatologija šiandien neatsiejama nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp neonatologų ir kitų sričių specialistų. Tokios intervencijos tampa įmanomos tik tada, kai veikia stipri daugiadalykė komanda ir visos grandys sklandžiai dirba. Šis pasiekimas rodo, kad Lietuvos pacientams galime pasiūlyti šiuolaikinius tarptautinius standartus atitinkantį gydymą, o pažangiausios technologijos tampa prieinamos ir mūsų šalyje net ir patiems mažiausiems mūsų piliečiams.“
Intervencines procedūras neišnešiotiems naujagimiams Santaros klinikose atlieka daugiadalykė komanda, kurią sudaro intervenciniai kardiologai, neonatologai, vaikų anesteziologai, vaikų širdies chirurgai ir specializuotos slaugytojos. Toks glaudus bendradarbiavimas leidžia kiekvienam pacientui parinkti optimaliausią gydymo strategiją ir užtikrinti aukščiausią pagalbos kokybę.
