Uogavimas, maudynės ežere, ledai po pietų ir išvykos į artimiausią miestą – būtent tokie vasaros prisiminimai daugeliui vaikų siejasi su laiku, praleistu pas senelius. Vis dėlto už šių iš pažiūros paprastų kasdienių užsiėmimų slypi ir labai praktiškas klausimas – kas apmoka vaiko vasaros nuotykius? Nors atskiros išlaidos dažnai atrodo nedidelės, per kelias savaites jos gali sudaryti nemažą sumą, kurią neretai, patys to nesuvokdami, padengia seneliai, pažymi „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Nemokama vaikų priežiūra – tik iš pirmo žvilgsnio
Rasa Narė pastebi, kad vaiko buvimas pas senelius susijęs ir su realiomis išlaidomis – maistu, transportu, kišenpinigiais, ledais, išvykomis, muziejų lankymu, kinu, apsilankymais paplūdimyje, o kartais ir naujais drabužiais ar avalyne.
„Jei apie šias išlaidas iš anksto nesusitariama, gali nutikti, kad seneliai didelę dalį vasaros išlaidų padengs iš savo pensijos ar santaupų. Pavyzdžiui, išlaidos ledams, autobuso bilietui ar vienai išvykai neatrodo didelės. Tačiau jei vaikas kaime praleidžia kelias savaites ir nori nuvykti į paplūdimį, kavinę, miestą, kiną ar mugę, išlaidos greitai susikaupia. Seneliai dažnai nenori atsakyti anūkui, net jei tai reiškia, kad turi apriboti savo pačių išlaidas“, – sako R. Narė.
Anot jos, tokios situacijos dažniausiai susiklosto ne dėl blogų ketinimų. Įprastai šeimos mano, kad smulkių kasdienių išlaidų aptarti neverta. Vis dėlto vasaros pabaigoje jos gali sudaryti nemažą sumą, ypač jei vaikas pas senelius praleidžia kelias savaites arba jų atostogauja ne vienas. Be to, šis laikotarpis dažnai sutampa su pasiruošimu naujiems mokslo metams, kai papildomų išlaidų patiria ir tėvai. Todėl iš anksto aptarus, kas už ką moka, galima išvengti nereikalingos finansinės įtampos visai šeimai.
Ar kišenpinigiai gali tapti sprendimu?
Ekspertė pažymi, kad prieš vasarą šeimoje verta susitarti, kurias išlaidas padengia tėvai, o kurias – seneliai. Pokalbis neturi būti formalus, tačiau aiškūs susitarimai padeda išvengti nesusipratimų ir situacijų, kai kiekviena pusė tikisi ko kito.
„Vienas iš paprasčiausių sprendimų – duoti vaikui su savimi tam tikrą pinigų sumą arba iš anksto pervesti lėšas seneliams kasdienėms išlaidoms padengti. Dar vienas svarstytinas sprendimas.
Kartu verta susitarti, koks bus savaitinis vaiko biudžetas, dėl kokių išlaidų jis gali spręsti pats ir kokiais atvejais prieš ką nors įsigydamas turėtų susisiekti su tėvais. Tai padeda ne tik aiškiau planuoti išlaidas, bet ir moko vaiką atsakingai elgtis su pinigais“, – aiškina R. Narė.
Jos nuomone, vasaros atostogos – gera proga praktiškai ugdyti finansinį raštingumą.
„Jei vaikas turi tam tikrą kišenpinigių sumą, jis mokosi priimti sprendimus – išleisti juos iškart ar taupyti didesniam pirkiniui. Tokia patirtis padeda kur kas geriau suprasti pinigų vertę nei teorinės kalbos apie taupymą. Be to, vasara yra tinkamas laikas vaikams įgyti pirmuosius biudžeto planavimo įgūdžius ir suvokti ryšį tarp pinigų, pasirinkimų ir atsakomybės“, – priduria R. Narė.
Senelių finansinės galimybės gali skirtis
Banko atstovė pabrėžia, kad senelių finansinės galimybės gali gerokai skirtis nuo vaiko šeimos galimybių. Pensininkai dažnai turi pastovias ir ribotas pajamas, iš kurių dengiamos būsto išlaidos, vaistai, maistas ir kiti kasdieniai mokėjimai. Todėl ir iš pažiūros nedidelės anūkų vasaros išlaidos gali tapti papildoma našta biudžetui.
„Seneliai dažnai sako, kad viskas gerai ir nieko nereikia. Tačiau šeimoje verta įsitikinti, ar tikrai taip yra, ar tai tik mandagumas. Atviri pokalbiai apie pinigus nemažina dėkingumo. Priešingai – jie parodo, kad senelių laikas, rūpestis ir indėlis nelaikomi savaime suprantamu dalyku“, – pažymi R. Narė.
