Apie banką, kurio klientai telpa į delną

image-0-02-01-ce96d81548129e55ba5be39cce8cc9b78963473c2c32f261a9af1944a55d79c8-V

Jurgita ir Kristupas Krivickai savo dramos apie neišnešioto sūnaus gimimą neslėpė

Donoriniai motinos pieno bankai pasaulyje – ne naujiena, o Lietuvoje toks pirmasis pradėjo veikti beveik prieš metus, 2016 metų gruodį, Kauno klinikose.

KRIVICKAI IR PIENO BANKAS

Jurgita ir Kristupas Krivickai savo dramos apie neišnešioto sūnaus gimimą neslėpė. Viešinti savo istoriją buvo jų abiejų apsvarstytas žingsnis. Jis turėjo tikslą, ir tas tikslas pasiektas. Krivickai savo žinomumu prisidėjo prie Donorinio motinos pieno banko įkūrimo. Jurgita sutiko papasakoti, kaip viskas klostėsi tomis sunkiausiomis jos gyvenime dienomis.

Šiandien. Jurgita Krivickienė – laiminga 4 vaikų mama. Sesės Atėnė (12 m.), Elada (9 m.) ir Fausta (6 m.) neatsidžiaugia broliuku Augustu, kuriam dabar 1 metai ir 5 mėnesiai (tiek praėjo nuo gimimo), o realiai – 1 metai ir 2 mėnesiai, nes Augustas gimė 3 mėnesiais prieš laiką.

Jurgita pasakoja: „Augustas dabar – namų karalius. Esame „mokymosi vaikščioti“ etape, įsikibęs eina palei baldus. Jis seniausiai puikiai ropoja, greitai juda po visus namus, atidarinėja spinteles, trauko stačius. Namai okupuoti, tapę jo valda. Iki pietų būname dviese, važiuojame į baseiną. Augustas labai laukia, kol sesės grįš iš mokyklos ir darželio, ilgisi jų. Kiekviena turi savo vaidmenį.

Mažąją Faustą pasirinkęs kaip žaidimų draugę, su vyriausiąja Atėne mėgsta vyriškai „pasikalbėti“, kažką pasakoja savo kalba, na, o pagrindinė jo auklytė yra vidurinioji Elada.

Užtat tik duok mašinų, kamuolių. Specialiai nemokėme, nepirkome nieko berniukiško, bet labai greitai atsiskleidė visai kitokia prigimtis. Jis pastebi visus įdomesnius automobilius, žavisi lėktuvais“.

Augustas dabar sveria 10 kg. Valgo viską, ką ir sesės. Pasak Jurgitos, košės jo nebedomina – laukia pirmas prie ledų. Ir kasdien vis tebegauna mamos pieno.

Tada. Berniukas gimė 3 mėnesiais anksčiau, svėrė 1305 g.Praėjo daugiau kaip metai, tačiau tai, kas išgyventa, liko gyva, nepamirštama. Jurgita, prasidėjus netikėtam gimdymui, liko Kauno klinikose, jos keliems mėnesiams tapo jos antraisiais namais. Būtent tuo metu – 2016-ųjų rudenį – buvo steigiamas Donorinio motinos pieno bankas, ir Jurgita netikėtai tapo jo ambasadore. Moteris prisimena: „Pieno nebuvo pirmas tris paras. Nesuvokiama – iš kur ir kaip jo gali atsirasti, jeigu guli palatoje, nei pilvo, nei vaiko. O dar begalinis šokas, stresas, ašaros. Vienintelis patarimas, kurį gavau, – kas kelias valandas eiti pas vaikutį, liesti jį ir stengtis mintyse prišaukti pieną, atsiribojus nuo nerimo, liūdesio. Bet kaip tai padaryti? Turėdavau susikaupti, stipriai save suimti į rankas, galvoti tik apie pozityvius dalykus. O juk kaltinau save, ieškojau priežasčių, kodėl man taip atsitiko… Pati save įtikinėdavau, kad kas įvyko, tai įvyko, dabar mano pareiga nusiraminti ir stengtis dėl vaikučio, kad atsirastų pienas.

Nors pieno nebuvo, gydytojos prašė – bandykite nusitraukti nors lašą. Tą lašą traukdavau 3 valandas, verkdama, netekus vilties. Paskui jį nešdavau stiklinėje vaikučiui.

Būdavo, kad benešant tas lašas sudžiūdavo. Tačiau gydytojai sakė – nepasiduok, vis tiek trauk ir trauk, tas priešpienio lašas daro stebuklus. Paduodavau nutrauktą lašiuką, o atgal eidavau galvodama, kad dabar vėl 3 valandas trauksiu. Atrodydavo, aš greičiau priverksiu tą stiklinę pilną ašarų, nei ištrauksiu dar vieną lašą…

Trečią dieną Augustą pakrikštijome. Sutapimas, bet kažkas manyje nuslūgo, pajutau – krūtinė kaista, pradėjo gamintis pienas. Nešdama pienuką Augustui girdėdavau seseles, pasakojančias istorijas, kad būna – pienas taip ir neatsiranda. Tada vaikučiai gauna mišinio.

IMG_20160625_112921

Gimęs Austas svėrė vos 1305 g

Kodėl. Kai su Augustu jau buvau perkelta į palatą, su manimi gulinti mama (ji pagimdė antrą neišnešiotuką) papasakojo apie kuriamą donorinio motinos pieno banką. Paklausė, ar prisidėčiau pasakodama savo istoriją. Kaip galėjau neprisidėti? Juk pati perėjau tą skausmo kelią. Kai mums taip nutiko, man didžiausia atgaiva buvo klausytis laimingų istorijų apie neišnešiotukus, kaip jie užaugo, yra sveiki. Aš apie neišnešiotumą žinojau tiek, kiek ir dauguma, – kad tokius mažus vaikučius guldo į inkubatorių. O iš tikrųjų tokių vaikučių labai daug, neįtikėtina, kad yra net tokių vaikų tėvus vienijančios asociacijos – kauniečiai turi „Padedu augti“, vilniečiai – „Neišnešiotuką“. Tai ištisos bendruomenės, padedančios neviltyje esantiems tėvams“.

Kai Krivickai pradėjo viešai pasakoti savo istoriją, pasigirdo minčių, kad tai – gera politinė reklama prieš rinkimus. Jurgita sako, kad taip gali galvoti tik tie, kurie nepatyrė panašių nelaimių ir skausmo: „Neįsivaizduojate, kaip būčiau norėjusi „reklamuotis“ pasakodama, kad pagimdžiau šaunų sūnų, kaip jį maitinu ir auginu, koks stiprus auga.

Pasakoti apie tai, kas yra blogai, nepaprastai sunku. Tačiau mačiau čia prasmę ir nesigailiu. Su Kristupu puikiai suvokiame, kokia didelė jėga yra viešumas, todėl mūsų atvirumas – tai padėka gydytojams, kurių dėka dabar auginame sveiką sūnų“.

Vilma ivanauskiene2

Gydytojai neonatologė Vilma Ivanauskienė

KAIP VEIKIA BANKAS

Paprastus mamų klausimus perdavėme gydytojai neonatologei  Vilmai Ivanauskienei, kuri yra Donorinio motinos pieno banko kuratorė.

Gyvenu ne Vilniuje ir ne Kaune, ar galiu priduoti pieną?

Taip, galite.

Pagimdžiau prieš metus, ar tinka mano pienas?

Ne, nes tinkamas tik iki pusės metų išnešioto naujagimio motinos pienas (laiku gimusio vaiko mamos pienas), jei gimė ankstukas, – pienas tinka, kol kūdikiui sueina koreguotas 6 mėn. amžius (paskaičiuojamas taip: jei naujagimis gimė 26 sav., reikia pridėti 14 sav. (iki 40 sav.) + 6 mėn. Iš viso 9 mėn. ir 2 sav.)

Kaip mane tirs, jei norėsiu duoti pieną?

Jei norite tapti pieno donore, suderinkite savo atvykimo laiką telefonu +370 686 00402 ar elektroniniu paštu [email protected]. Pasitiksime jus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Neonatologijos klinikoje, Naujagimių ligų skyriuje (Eivenių g. 2, Kaunas), Donorinio motinos pieno banko patalpose. Čia jums padėsime užpildyti sveikatos deklaraciją, kurią tvirtina už pieno banką atsakingas gydytojas, ir pasirašyti sutikimo formą. Reikės atlikti kraujo serologinius tyrimus Kauno klinikų moterų konsultacinėje poliklinikoje (visos galimos donorės yra tiriamos dėl ŽIV-1, ŽIV-2, ŽTLV-1, ŽTLV-2, sifilio, hepatito B ir C).

Reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą ginekologo konsultacijai (diagnozė  Z39.2), kitoje siuntimo pusėje turi būti įrašytos moters lėtinės ligos ir kad moteris planuoja tapti motinos pieno donore.

Jei nuspręsite perteklinį pieną kaupti namuose, aprūpinsime jus pieno laikymui ir transportavimui skirtais indais, pagal galimybes – asmeninio naudojimo elektriniu pientraukiu.  Per dieną surinktą pieną galima maišyti, supilant jį į tą patį indą.

Gausiu instrukciją, bus apmokymai?

Taip. Būsimai donorei suteikiama visa informacija, kaip traukti pieną, kur laikyti, į kokias talpas traukti, kaip paruošti pientraukį, kur laikyti pieną iki atvežimo į pieno banką. Mamos, ketinančios paaukoti pieną, turi susipažinti su higienos taisyklėmis ir pientraukių paruošimo technika.

Ar pasitaiko, kad netinka pienas? Dėl kokių nors priežasčių?

Taip. Jų gali būti keletas. Pirmiausia, kaip minėjau, netinka pienas, jei vaikutis vyresnis nei 6 mėnesių. Kitos priežastys – mamos sveikata ir įpročiai. Būsima donorė gauna sveikatos anketą, deja, jeigu nors vienas atsakymas būna „taip“, mama donore būti negali.

Pasitikrinkite, ar jūs galėtumėte būti donore (jei auginate kūdikį iki pusės metų).

Mama negali tapti pieno donore, jeigu:

Rūko ar vartoja kitų tabako gaminių, nepriklausomai nuo kiekio.

Vartoja alkoholį.

Vartoja ar vartojo narkotines medžiagas (vartojant medikamentus, tinkamumas tapti donore svarstomas kiekvienu atveju individualiai).

Per paskutinius 12 mėnesių buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai.

Per paskutinius 12 mėnesių buvo atlikta organų ar audinių transplantacija.

Per paskutinius 12 mėnesių yra pasidariusi tatuiruotę ar įsivėrusi auskarus (išskyrus auskarus į ausis).

Per paskutinius 12 mėnesių turėjo seksualinių santykių su galimais ŽIV, ŽTLV ar hepatito nešiotojais, asmenimis, kurie naudojo švirkštus nelegaliems narkotiniams preparatams leistis ar sergančiais hemofilija.

Yra lėtinių infekcijų, tokių kaip ŽIV, ŽTLV, hepatitas B ar C, maliarija ar aktyvi tuberkuliozė, nešiotoja.

Serga vėžinėmis ligomis.

Maitinasi pagal nepatvirtintas dietas, kuriose trūksta svarbių pagrindinių maisto produktų (yra vegetarė ar veganė).

Netinka ir neteisingai ištrauktas ar netinkamai laikytas motinos pienas, taip pat toks pienas, kurio mikrobiologinė tarša viršija leistinas normas.

Kokius pieno kiekius mažiausiai reikia priduoti?

Pagal tarptautines gaires, rekomenduojama surinkti bent 3 litrus motinos pieno (arba 20 užšaldymui skirtų motinos pieno maišelių). Daug? Čia minimumas. Mūsų pirmoji donorė paaukojo apie 45 litrus!

Ar galiu priduoti pieną spontaniškai – ėjau pro šalį ir užnešiau?

Ne. Tapimas motinos pieno donore yra atsakingas procesas. Donorinis motinos pienas bus naudojamas mažų ir/arba sergančių naujagimių maitinimui. Ne veltui reikia pildyti sveikatos deklaraciją, atlikti kraujo tyrimą.

Ar tai vienkartinė akcija (kaip kraujo donorystė), ar galiu pieną nešti kasdien?

Ne, ne vienkartinė. Bet jeigu kasdieną atnešite bent 20 maišelių, bei atitiksite visus donorystės reikalavimus, tai prašome, visada lauksime.

Kiek ilgai pienas laikomas banke?

Laikomas iki 6 mėn., laikas skaičiuojamas nuo motinos pieno ištraukimo dienos.

Kaip paruošiamas donorinis motinos pienas, ar jis virinamas, ar dezinfekuojamas?

Sukaupto pieno laukia ilgas kelias, kol jis taps ir maistu, ir vaistu savos motinos pieno negaunančiam mažyliui. Motinos pieno donorių pienas laikomas specialiuose šaldikliuose, kol gaunami neigiami pieno pasėlių rezultatai. Įsitikinus, kad pienas yra saugus, jis atšildomas, tam tikrais kiekiais išpilstomas į specialius buteliukus, sandariai uždaromas specialiu aparatu, jam suteikiamas unikalus kodas ir tik tuomet pasterizuojamas.

Pasterizuojant pieno buteliukai sukraunami į specialius krepšius ir merkiami į +62° karščio pasterizatoriaus vandens vonią. Dėl kompiuterinės programos bei daviklių visas pasterizavimo procesas yra tiksliai kontroliuojamas ir trunka bemaž valandą.

Po to pienas greitai atvėsinamas. Atlikus visą pasterizavimo procesą, buteliukai greitai užšaldomi ultraaukštoje temperatūroje, o vėliau – perkeliamas į šaldiklius, kuriuose laikomi, kol prireiks.

Ar daug turite sukaupę atsargų?

Pagal PSO rekomendacijas, jeigu nėra galimybės žindyti ar skirti motinos pieno, antro pasirinkimo maistas labai mažo gimimo svorio neišnešiotiems naujagimiams (iki 1500 g) yra donorinis motinos pienas.

Jau nuo 2017 sausio mėn. visi naujagimiai, gydomi LSMUL Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, kuriems trūksta mamos pieno, gauna donorinį motinos pieną (jei tėvai sutinka).

Tokio pienuko gauna neišnešioti naujagimiai < 34 sav., turintys žarnyno uždegimo riziką, netoleruojantys adaptuotų pieno mišinių. Per šešis darbo mėnesius turėjome 55 patvirtintas motinos pieno donores, sukaupta 370 litrų saugaus pasterizuoto donorinio motinos pieno, 218 sergančių ir/ar neišnešiotų naujagimių buvo maitinami donoriniu motinos pienu. Kaune ir Kauno apylinkėse gyvenančioms būsimoms donorėms siūloma kreiptis į Kauno Klinikose įkurtą Donorinį motinos pieno banką http://motinospienobankas.lt.

Vilniuje ar Vilniaus apylinkėje gyvenančioms būsimoms donorėms siūloma kreiptis į Vilniuje įkurtą Donorinį motinos pieno banką

http://www.pienobankas.lt.

KAIP JIS ATSIRADO

Inga su dvynukais Arentu ir Migle

Inga su dvynukais Arentu ir Migle

Praėjusiame numeryje spausdinome pokalbį su asociacijos „Padedu augti“ (padedančios neišnešiotukų tėvams) vadove Inga Laukyte-Budriene. Ji buvo viena iš Donorinio motinos pieno banko iniciatorių. Inga prieš 6 metus susilaukė neišnešiotų dvynukų ir patyrė, kaip tokio pieno reikia. Arentas svėrė vos 856 g (vėliau svoris dėl sunkios būklės nukrito iki 640 g), o Miglė – 768 g.

Inga Budrienė pasakoja:

Prisidėjau prie pieno banko įkūrimo, nes asmeniškai patyriau, koks jis reikalingas. Pirmąsias paras po neišnešiotukų gimimo pienelio beveik nebuvo, o pirmieji lašai atsirado per labai dideles pastangas. Žinojau, kad pienas gyvybiškai svarbus mano vaikučiams, todėl užgriuvo didžiulis kaltės jausmas. Atrodė, kalta, kad neišnešiojau, o dabar esu ir visiškai beviltiška, nes negaliu pamaitinti savo pienu ir bent taip prisidėti prie mažylių sveikatos stiprinimo ir apsaugos nuo grėsmingų infekcijų. O keletą kartų dėl didelio nuovargio ir besitęsiančios krizinės situacijos, nusitraukus kelis skausmingus pieno lašus į mažytę taurelę, ji išslydo iš rankų ir išsipylė ant žemės.

Atrodytų, kad nieko baisaus, juk tai tėra vos keli mililitrai pienelio. Bet mamoms, susilaukusioms naujagimio pirma laiko, pirmąsias paras priešpienio išgavimas trunka valandų valandas ir turi ypatingos reikšmės – tai būdas bent kiek padėti savo mažyliui kovoti už gyvybę.

Kai pradėjome vykdyti projektą „Sveika pradžia – mamos pieno laše“, siekdami surinkti lėšas pirmojo Lietuvoje Donorinio motinos pieno banko įrangai, mums labai padėjo Kristupo Krivicko šeima. Tuo metu, kai Jurgita Krivickienė slaugė savo per anksti gimusį Augustėlį, mūsų asociacijos narė Sandra antrojo vaikučio – dukrytės – susilaukė irgi per anksti. Abi moterys pabendravo, ir Jurgita sutiko prisidėti prie projekto viešinimo, davė interviu. Labai kilnus pavyzdys, kai žinomi žmonės viešai dalinasi savo skaudžia patirtimi, kai vaikutis dar yra ligoninėje, ir situacija nėra iki galo aiški. Nesuprantu nuomonės, kad žinomi žmonės viešindami tokias savo istorijas siekia asmeninės naudos.

Krivickai, viešindami savo istoriją, prisidėjo net prie kelių projektų: renkant lėšas pirmojo Lietuvoje Donorinio motinos pieno banko įrangai, renkant lėšas neinvazinei medicinos įrangai naujagimių intensyvios terapijos skyriui. Neįkainojamas yra jų indėlis – viešas dalijimasis apie tai, su kokiomis problemomis susiduria neišnešiotukus slaugančios šeimos, ir kokia pagalba yra reikalinga.

Kokia tokių bankų praktika pasaulyje? Daugelis Europos ligoninių jau turi donorinio motinos pieno bankus. Kad tokie bankai labai reikalingi, įrodo paprastas pavyzdys.

Kasmet analizuodami ataskaitas apie neišnešiotų naujagimių sveikatos būklę, medikai pastebėjo, kad Lietuvoje neišnešiotukų sergamumas nekroziniu enterokolitu (žarnyno uždegimu) didesnis negu Estijoje. Tuo tarpu Estijoje šios ligos beveik nebeliko. Kodėl? Nes estai jau septynerius metus turi motinos pieno banką.

Donorinio motinos pieno nauda neįkainuojama. Neišnešioti mažyliai, kurie vietoje adaptuoto pieno mišinio maitinami donoriniu motino pienu, per pirmąjį pusmetį išvengia operacijų, pasibaigusių trumposios žarnos sindromu, sumažėja kitų su šia liga susijusių komplikacijų tikimybė.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki − 1 =

Kitos temos: