Išburkusios kūdikio dantenos, seilėtekis, skausmas. Ne veltui mamos sako, kad „mums dygsta dantukai“, nes šį procesą išgyvena visa šeima. Apie dantukų dygimą sukurta daug mitų. Gydytojos paklausėme, kas tiesa, o kas nelabai.
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Dantukai dygsta pagal aiškų grafiką
NE. Gimus kūdikiui, apie 6–7, o kartais 4–5, o kartais ir apie 10 gyvenimo mėnesį išdygsta pirmieji dantys, dažniausiai – apatiniai kandžiai, tačiau pirmieji gali išdygti ir priekiniai viršutiniai kandžiai, tai normalu. Dantys turėtų dygti poromis, bet ir tai nėra taisyklė.
Neišnešiotiems ar gimusiems per mažo svorio kūdikiams dantys dygsta šiek tiek vėliau.
Dažniausiai dantų dygimo laikas lemtas genetiškai – jei vienam iš tėvų ar senelių dantys dygo anksti ar vėlai, vaikučiui dantukai irgi gali dygti panašiu laiku. Tad prieš nerimaudami pirmiausia pasiklauskite savo tėvų, kaip dantukai dygo jums (ir jiems).
Jeigu sulaukęs metukų vaikas vis dar neturi nė vieno danties, pasitarkite su gydytoju. Labai retais atvejais vėlyvas dantų dygimas gali rodyti kokias nors ligas (rachitą, augimo hormono trūkumą, maisto netoleravimą, alergiją maistui). Šiek tiek vėliau dantukai dygsta ir dažnai peršalimo ligomis sergantiems kūdikiams, esant užsitęsusiam viduriavimui.
Pasitaiko, kai naujagimis gimsta su jau išdygusiu vienu ar keliais dantimis (dažniausiai tai būna apatiniai centriniai kandžiai), kartais jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo. Paprastai įgimti dantys būna iki galo nesusiformavę, turi silpną šaknį, gali būti smulkūs, klibantys, rudos ar geltonos spalvos. Jei dantis yra paslankus, jis šalinamas dėl užspringimo rizikos arba galimo liežuvio traumavimo. Nors nėra nustatyta tiksli tokių dantų susiformavimo priežastis, pastebėta, kad tokie dantys dažniau išdygsta vaikams, turintiems augimo, raidos sutrikimų. Tai siejama ir su kai kuriais sindromais.
Kartais pieniniai dantys išdygsta per pirmąjį gimimo mėnesį. Skirtingai nuo dantų, kurie jau būna išdygę gimus naujagimiui, šie dantys dažnai yra įprasti pieniniai dantys, tiesiog išdygę per anksti.
Krūminiai dygsta dyksta skausmingiau
NE. Prieš išdygstant dantukams, priekiniame dantenų paviršiuje pasirodo kieti dantuko formos iškilimai, kūdikis tampa irzlesnis, čiulpia, kiša pirštus į burnytę, pagausėja seilėtekis. Dantukų dygimo vietos parausta, patinsta, niežti. Dantukų viršūnėlėms išlindus, skausmas ir patinimas savaime sumažėja.
Krūminių dantų dygimas dažniausiai yra mažiau skausmingas, greitesnis nei priekinių ir neretai praeina nepastebimai, nes vyresniame amžiuje vaikutis gauna daugiau kietesnio maisto, grauždamas kietesnius žaislus, padeda krūminiams dantukams prasikalti į paviršių.
Dantukų dygimo procesas labai ilgas, požymiai gali kamuoti mėnesių mėnesius
NE. Tipiški dantų dygimo požymiai pasirodo likus maždaug 4 dienoms iki dantis išdygsta ir laikosi dar kelias dienas po to. Tad skausmingiausias etapas, kai dantukas kalasi, gali trukti apie savaitę. Tiesa, kartais vienas po kito kalasi keli dantukai. Tada atrodo, kad vaikas neramus labai ilgai. Tokių situacijų, kad vienu metu dygtų visi dantys, nebūna.
Visiems dantys kalasi skausminai
NE. Kaip reaguos vaikučio organizmas, priklauso nuo paveldėjimo, sveikatos būklės, skausmo slenksčio. Pagalvokime, kaip mes, suaugusieji, skirtingai ištveriame kokį nors negalavimą. Tad bus tokių kūdikių, kurių dantis „atrasite“ maitindami šaukšteliu, žindydami (arba davę „paragauti“ savo piršto). O bus tokių, kurie dėl dantų dygimo jausis tikri ligoniai.
Kaip padėti, kai skauda dantenas
NE. Pagalbai dygstant dantims tinka šaldymas, kramtymo skatinimas, masažavimas, specialūs dantukų dygimui lengvinti skirti geliai.
Atvėsinti sutinusias, skausmingas dantenas galima specialiais žiedais ar žaisliukais-kramtukais, užpildytais skysčiu, kuriuos pašaldę keletą minučių šaldytuve galite duoti vaikui kramtyti. Guminius žiedus, barškučius, žaislus-kramtukus rinkitės pagamintus tik iš geros kokybės sertifikuotais ženklais pažymėtos plastmasės.
Gaminami specialūs kramtukai su gintaru, jie nekenksmingi, švelnūs, malonaus skonio, turi šiek tiek dezinfekuojančių savybių, todėl puikiai tinka dantų dygimo metu.
Galite masažuoti vaikučiui dantenas tiesiog švariu pirštu arba užsimovę specialų silikoninį antpirštį.
Galima duoti atvėsintą šaldytuve marlės ar frotinio audeklo gabalėlį arba duoti pačiulpti mėtų, šaltmėčių, ramunėlių, medetkų nuoviru suvilgytą audinio skiautelę.
Galima duoti kūdikiui vėsios daržovių tyrelės ar jogurto.
Galima tiesiog duoti kūdikiui plastmasinį ar medinį šaukštelį, kurį kramtydamas, čiulpdamas, jis pats pasikasys dantenas.
Jei naudojate dantenų skausmo mažinimui skirtą gelį, pirmiausia dantenas nusausinkite su ant piršto užvyniota popierine servetėle. Po to ant nusausintos vietos užtepkite nurodytą kiekį gelio. Gleivinė turi „pagauti“ gelį, kad jis į ją įsisiurbtų. Gelio nereikia tepti daug, nes jo perteklių nuplauna seilės.
Jeigu vaikui akivaizdžiai skauda, duokite vienkartinę ibuprofeno dozę.
Kai dyksta dantys, pakyla temperatūra
NE. Dygstant dantukams, kūdikis prasčiau valgo ir miega, gali skysčiau pasituštinti (skystos košės konsistencijos išmatomis, bet ne vandeningomis, putotomis, su gleivių ar kraujo gyslelių priemaišomis!), temperatūra gali pakilti iki 37,3–37,4°C, tai trunka 1–3 paras. Jei kūdikis, dygstant dantims, karščiuoja iki 38,5°C, vemia, viduriuoja, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, tai yra ligos, o ne dantų dygimo simptomai!
Dantukams dygstant, kūdikio imunitetas šiek tiek silpnesnis, todėl šiuo metu nederėtų leistis į tolimas keliones, skiepyti, įvedinėti naujus maisto produktus.
Pirmųjų dantų išdygimas nereiškia, kad kūdikiui jau galima duoti kietesnį maistą. Pirmieji dantys yra skirti maistui atkąsti, bet ne kramtyti, todėl kūdikis atkąstu maistu gali tiesiog paspringti.
Dantukų dygimo požymiai:
Paraudusios ir paburkusios dantenos
Padidėjęs kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas
Gausesnis seilėtekis
Nedideli veido bėrimai aplink lūpas
Didesnis vaikučio irzlumas
Dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai
Sumažėjęs apetitas
Nedidelis karščiavimas (nebūtinai)
Kartais seilėtekis prieš išdygstant dantims užsitęsia, tačiau užtenka tiesiog vis nuvalyti seiles nuo kūdikio smakro minkšta šluoste. Kad jautri smakro odelė dėl gausaus seilėtekio neparaustų, sausai nušluostę seiles, 4–6 kartus per dieną patepkite vaikučio odą aplink burnytę vaikišku kremuku.
Susiję straipsniai
