Ar esate ką nors girdėję apie kultūros pasą? Kviečiame plačiau susipažinti su šia priemone, kuri leidžia moksleiviams valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose ir kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose.
Apie kultūros pasą
Kultūros paso programa pradėta įgyvendinti 2018 metais ir ja pasinaudoti gali ikimokyklinukai bei moksleiviai kartu su grupe ar klase. Sulaukę 16 metų moksleiviai šioje programoje gali dalyvauti individualiai. Yra išimčių – kultūros paso edukacijose individualiai gali lankytis mokiniai, jeigu paslaugų teikėjas, pildydamas paraišką, pažymėjo, kad edukacijoje galės lankytis mokiniai individualiai, be grupės.
Šiuo metu Kultūros pasas siūlo per 3 000 įvairiausių kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų: kultūros paveldo, etninės kultūros, architektūros, cirko, baleto, kino, lėlių teatro, dramos teatro, literatūros ir kt.
Plačiau apie Kultūros pasą sutiko pakalbėti, jame dalyvaujanti „100 zuikių“ įkūrėja Sigita Galdikienė.
„Kultūros pasas“ gyvuoja jau šešerius metus, bet daugelis su juo susiduria pirmą kartą. Ką reikėtų žinoti tėvams?
Tėvai mažai žino apie Kultūros pasą ir jo galimybes, nes tai dažniausiai koordinuojama mokyklose. Tačiau vis dažniau į mus kreipiasi tėvai, kuriuos sudomina viena ar kita mūsų siūloma edukacija. Tėvai pasiūlo šias edukacijas mokytojai ar balsuoja tėvų grupėje, kuri edukacija būtų naudingiausia vaikams. O tada mokykla užsako šią edukaciją per Kultūros pasą. Dažnai tėvai įsivaizduoja, kad jeigu jie siūlo vaikams edukaciją, jie ir privalo mokėti už ją. Tačiau Kultūros paso lėšos priklauso kiekvienam moksleiviui.
Ar šis projektas yra skirtas visos Lietuvos mokiniams?
Tikrai visos Lietuvos, nepriklausomai nei nuo miesto dydžio, nei nuo lokacijos. Mažesniuose miestuose ar miesteliuose edukacijų pasirinkimas mažesnis, tačiau labai daug Kultūros paso edukacijų pačios atvyksta į mokyklas. Sistemos paieškoje galima pasirinkti filtrą, kad paslauga teikiama mokykloje, ir rasti sau tinkamą edukaciją, kuri atvyks pas jus. Yra galimybė rinktis nuotolines edukacijas. Jos tikrai paįvairina ir papildo ugdymo turinį. Per karantiną buvome vieni pirmųjų, pasiūliusių tokią galimybę, ir šios edukacijos puikiai pavyko.
Ar pasu galima pasinaudoti tik per mokslo metus?
Kultūros paso lėšos yra skiriamos kalendoriniams metams ir jomis galima pasinaudoti iki gruodžio 20 d. Tačiau žinant, kad į daugelį edukacijų galima registruotis tik klasėms ar grupėms, mokinių atostogų metu į edukacijas labai retai registruojasi.
Kaip galima užsakyti paslaugas, ar visi gali tai padaryti?
Kultūrinės edukacijos sistema turi sąsajas su mokinių ir pedagogų registrais, todėl į sistemą, naudojantis portalo Emokykla prisijungimais, gali jungtis visi mokiniai, mokytojai ir Kultūros paso koordinatoriai. Kai kurios mokyklos turi centralizuotą sistemos administravimą, kai vienas koordinatorius jungiasi ir užsako edukacijas. Kitose mokyklose tai daro mokytojai.
Ar yra vaikų vasaros dienos stovyklų, finansuojamų Kultūros paso?
Ne, vaikų vasaros stovyklos nėra finansuojamos Kultūros paso. Stovykloms finansuoti yra kitų programų – ŠMPM finansuojamos programos, miestų ar rajonų savivaldybių finansuojamos stovyklos. Apie šias programas tėvai tikrai mažai žino. Tarkime, Vilniaus mieste visiems 1–12 klasių mokiniams per metus priklauso iki 18 dienų iš dalies finansuojamų stovyklų. Labai dažnai, kai tėvams pasiūlome iš dalies finansuojamą stovyklą, jie nustemba, jog tokia galimybė yra ir ja labai paprasta pasinaudoti.
Kokios tai edukacijos, ko galima tikėtis?
Šiuo metu net 14 mūsų siūlomų edukacijų yra Kultūros paso sąraše. Kultūrinės edukacijos sistema įpareigoja labai kruopščiai apgalvoti savo edukacijas, tiksliai įvardinti tikslus ir uždavinius, parinkti pagal vaikų amžių tinkamas veiklas, priemones ir mokymo(si) būdus. Pildant paraišką Kultūros pasui – kaip paslaugų teikėjui – tenka atsakyti į daug klausimų, įvertinti, kaip galima pritaikyti šią veiklą vaikams su negalia ar mokymosi sunkumais. Kultūrinės edukacijos sistema yra bene vienintelė tokia edukacijų sistema, kurioje mokytojas gali patogiai rasti siūlomas edukacijas pagal vaikų amžių, miestą, dominančią sritį ir pan.
Kokios veiklos, edukacijos turi didžiausią pasisekimą?
Populiariausios yra veiklos, kuriose vaikai ne tik stebi, bet patys tampa dalyviais, įsitraukia, atlieka užduotis, naudoja jiems neįprastas priemones ar mokymosi būdus. Taip pat tos edukacijos, kurios glaudžiai siejasi su ugdymo turiniu, papildo pamokų metu gautą informaciją.
Mūsų populiariausios STEAM edukacijos, kuriose eksperimentų metu vaikai sužino apie skirtingas kultūras, istoriją, gamtos reiškinius. Kūrybinės edukacijos, kurios supažindina su dizainu, menu, įdomiausiais faktais iš įvairių kultūrų. Be to, visada labai populiarios būna šventinės edukacijos – Kalėdų ar Velykų. Nes šventiniu laikotarpiu norisi vaikams paįvairinti mokymosi procesą. Šiemet 2 mūsų siūlomos Velykų edukacijos buvo įtrauktos į Kultūros pasą.
Edukacija vaikams atneša teigiamų emocijų, naujų įspūdžių, sukelia susidomėjimą. Mano pedagogikos studijų baigiamasis darbas buvo apie edukacinių veiklų pritaikymą pradiniame ugdyme, tyrimas parodė, kad mokytojai labai teigiamai vertina tokias veiklas, nes tuomet geriau perteikiama informacija, galimybė žinias pritaikyti praktiškai, didėja mokinių motyvacija. Iki šiol prisimenu vienos mokytojos žodžius: „Edukacijos – lyg saldainis po valgio, visada laukiamos“.
Šiemet Kultūros paso sistema buvo atnaujinta, kas pasikeitė?
Sistemoje atsirado daugiau funkcionalumo, lengvesnis filtravimas, edukacijų paieška, be to, atsirado edukacijų vertinimas, ko anksčiau nebuvo, galimybė mokiniams lankytis individualiai, jei paslaugos teikėjas tai leidžia.
Ačiū už pokalbį.
Simona Juodsnukienė
Susiję straipsniai
