Šeimos, kurios augina specialiųjų poreikių vaikus, visada domisi: ar tikrai tokiems vaikams privaloma pradėti lankyti mokyklą septynerių? O galbūt yra išimčių? Galbūt leidžiama vėluojančios raidos vaikams dar metus kitus likti ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje?
Teisinius aspektus ir specialistų rekomendacijas paprašėme pakomentuoti ŠMSM Ugdymo departamento direktorės dr. Jolantos Navickaitės.
Ar galima išleisti vaiką į mokyklą nuo 8 ar 9 metų, jeigu jis silpnesnės sveikatos ar vėluojančios raidos?
Visi vaikai, kurie sulaukia septynerių, privalo ateiti į mokyklą. Jeigu vaikas susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais, jam teikiama visa būtina mokymosi ir švietimo pagalba.
Tėvams nereikia nerimauti, jeigu, jų manymu, vaikas yra lėtesnės raidos ar turi ypatingų poreikių. Pradinių klasių mokytojai yra pasirengę įsivertinti vaiko ypatumus ir, atsižvelgdami į tai, koreguoti darbo klasėje organizavimą. Pavyzdžiui, kai kuriems vaikams galbūt reikia ilgesnių ar dažnesnių pertraukėlių, kitiems – šalia talkinančio mokytojo padėjėjo ar kt. Jeigu reikia, mokytojas parengia individualų vaiko ugdymo planą, pritaiko mokymo(si) medžiagą, tikslingai parenka mokymo priemones.
Esant reikalui, mokytojas gali kreiptis į mokyklos švietimo pagalbos specialistus ar mokykloje veikiančią Vaiko gerovės komisiją dėl mokymosi ir (ar) švietimo pagalbos mokiniui skyrimo.
Jeigu vaikas turi sveikatos problemų ir gydantis gydytojas rekomenduoja, vaikas pagal pradinio ugdymo programą gali būti ugdomas ir namuose.
Ar leidžiama vaikui „susitupėti“ ir tik tada lankyti mokyklą (to maldauja beveik visos mamos, kurios susiduria su įtraukiuoju ugdymu)? Kas nustato tokius dalykus? Ar tik Pedagoginė psichologinė tarnyba, ar tariamasi ir su medikais?
Svarbu sudaryti galimybes visiems vaikams kaip galima anksčiau bent kelias valandas per dieną lankyti vaikų darželį ar priešmokyklinio ugdymo grupę, pasirengti mokymuisi mokykloje ir laiku, t. y. ne vėliau kai vaikui sueis 7 m., ateiti į pirmą klasę.
Remiantis tyrimų duomenimis, jeigu problemos, vaikui atsirandančios dėl socialinės atskirties, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kitų dalykų, nėra šalinamos, jos laikui bėgant turi tendenciją tik dar labiau gilėti. Todėl būtina kuo anksčiau pastebėti sunkumus ir suteikti visą reikiamą pagalbą, nes keleri pirmieji vaiko ugdymo metai yra tas laikas, kai galima veiksmingiausiai talkinti vaiko raidai ir šalinti pastebėtas problemas.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui kaip tik naudinga nuo pat ankstyvo amžiaus mokytis kartu su bendraamžiais, socializuotis, rasti draugų.
Be to, šiuo metu įtraukusis ugdymas stiprinamas kaip niekad, mokyklose daugėja švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų, atsiranda daug naujų mokymo ir techninių priemonių, padedančių ugdytis vaikams.
Ar vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, vaikui gali būti skirta reikalinga švietimo pagalba.
Ar nustatyta, ką vaikas turi mokėti, ateidamas į pirmą klasę?
Priešmokyklinio ugdymo tikslas – padėti visiems vaikams pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje. Tai apima visus be išimties vaikus – penkiamečius, šešiamečius, lankiusius ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ir tuos, kurie iki priešmokyklinio ugdymo nebuvo ugdomi darželiuose, ir turinčiuosius specialiųjų ugdymosi poreikių. Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad kiekvieni metai, jeigu vaikas buvo kryptingai ir nuosekliai ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, duoda vis didesnę pridėtinę vertę. Tai vienas stipriausių veiksnių, darančių įtaką ne tik sėkmingai mokyklos lankymo pradžiai, bet ir geresniems mokinių pasiekimams vėlesniame amžiuje.
Tradiciškai pasirengimas mokyklai vis dar tapatinamas su vaiko mokėjimu skaityti ir rašyti. Tačiau dabar, nenuneigiant ir gebėjimo skaityti ir rašyti, pasirengimas mokyklai suprantamas kur kas plačiau, todėl ypatingas dėmesys prieš pradedant lankyti mokyklą yra skiriamas socialinei-emocinei vaiko kompetencijai, t. y. jo pasitikėjimui savimi, savireguliacijai, iniciatyvumui, savikontrolei ar savarankiškumui, vaiko vertybių, tokių kaip empatiškumas, tolerancija ar orumas, ugdymui.
Susitarimai, kas yra svarbu priešmokykliniais metais ir prieš einant į mokyklą, yra įteisinti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje, ją galima atsiversti ir peržiūrėti ministerijos puslapyje.
Kad būtų padėta optimaliai augti, priešmokyklinio ugdymo mokytojas stebi ir įvertina kiekvieną vaiką. Tai padeda geriau pažinti jo stipriąsias puses ir rasti tas vietas, kur sekasi sunkiau, išsiaiškinti priežastis ir, jeigu reikia, suteikti visą reikiamą pagalbą. Vertinimu gauta informacija labai svarbi ir naudinga tėveliams, nes sudaro galimybes geriau pažinti vaiką, jo poreikius, labiau įsitraukti ir dalyvauti vaiko ugdyme, suprasti, kuo geriausiai vaikui galėtų jie padėti.
Metų pabaigoje priešmokyklinio ugdymo mokytojas parengia rekomendaciją pradinių klasių mokytojui, rekomendacijoje aprašoma, kaip vaikas yra pasirengęs mokyklai.
Jeigu tėvai pagrįstai sunerimę, kad vaikui sunkiau sekasi pažinti raides ar net aiškiai kalbėti, kas tokiu atveju gali padėti?
Tikrai nėra priežasties nerimauti. Reikėtų pasitikėti mokykla, mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, jų kompetencijomis. Ir tuo nerimu, abejonėmis nevengti pasidalinti su mokytojais, su švietimo pagalbos specialistais, kurie paaiškins, kokius sprendimus ir pagalbą pasiūlys mokykla vaikui, kaip padės įveikti mokymosi sunkumus, jei tokių jis patirs.
Leiskime vaikui natūraliai augti ir lavėti. Visa vasara prieš akis – tegul jūsų būsimas pirmokas žaidžia, susiranda naujų draugų, keliauja, ilsisi, piešia, konstruoja, kartu su jumis pavarto knygeles, kurias vėliau pats skaitys, pasiklauso jūsų skaitymo, sprendžia galvosūkius. Ir į mokyklą jis ateis pailsėjęs, kupinas naujų įspūdžių ir patirčių, ūgtelėjęs visomis prasmėmis.
Kaip sprendžiama problema, jeigu vaikui reikia logopedo pagalbos?
Jei reikia logopedo pagalbos, nustatys mokyklos logopedas, įvertinęs vaiko kalbą. Jei vaikui reikės logopedo pagalbos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, tai nustatys savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Logopedai dirba daugumoje mokyklų, tad mokyklų vadovams skirti reikiamą logopedo ar kitų specialistų pagalbą nėra problema.
Kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai – ar jau atėjus į pirmą klasę, ar iš anksto?
Elgiamasi įvairiai – kad vaikas galimai turi ypatingų poreikių, gali pastebėti patys tėvai ir apie tai pasikalbėti su vaiką mokančiu mokytoju, įstaigoje dirbančiais švietimo pagalbos specialistais. Tokius poreikius gali pastebėti ir vaiką mokantis mokytojas. Jei mokytojas pastebi, kad vaikui sunkiau sekasi susikaupti, sėkmingai atlikti užduotis ar pritapti prie klasės bendraamžių, jis aptaria tai su vaiko tėvais, mokyklos švietimo pagalbos specialistais. Mokyklos vaiko gerovės komisija gali pateikti rekomendaciją tėvams kreiptis į savivaldybėje veikiančią Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo ir reikalingos švietimo pagalbos skyrimo. Sėkmingiausiai vaikui padedama, kai specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi kuo anksčiau. Todėl labai kviečiame tėvelius nebijoti ir aptarti su mokytoju ir mokykloje dirbančiais švietimo pagalbos specialistais įvairius vaiko ugdymosi aspektus, savijautą mokykloje ir pan. Bet kuriuo atveju yra labai svarbu, kad, jei vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, jie apskritai būtų nustatyti, t. y. atpažintos mokymosi sunkumų priežastys ir sudaroma galimybė vaikui gauti jo reikmes atitinkantį ugdymą ir švietimo pagalbą.
Kokia specialiųjų poreikių nustatymo rutina?
Mokytojas, kuris ugdo vaiką, stebėdamas jo ugdymosi sunkumus, bendravimo su bendraamžiais problemas, užsitęsusį adaptavimąsi mokykloje ir pan., kreipiasi į mokyklos Vaiko gerovės komisiją. Mokyklos vaiko gerovės komisija aptars situaciją su mokinio tėvais, įvertins, ar reikia kreiptis į savivaldybės Pedagoginę psichologinę tarnybą, ar ne. Jei to reikės, tėvai bus apie tai informuojami, galės kartu su vaiku dalyvauti jo specialiųjų ugdymosi poreikių vertinime, susipažinti su teikiamomis rekomendacijomis, išsiklausinėti visų, nerimą keliančių neaiškumų ir galimybių padėti vaikui.
Kaip yra dėl palikimo antriems metams? Anksčiau tai buvo įprasta, o paskui išėjo iš mados. Dabar skaitome, kad vaikus vėl bus galima palikti antriems metams.
Vienas iš mokyklos tikslų – sudaryti galimybes kiekvienam vaikui siekti asmeninės pažangos tiek, kiek jis optimaliai gali. Tam, kad vaikui sektųsi, mokytojas nuolat stebi jo daromą pažangą, jeigu vaikas susiduria su sunkumais mokykloje, yra daug galimybių jam padėti – vaikui ir šeimai gali būti teikiamos individualios konsultacijos, į pagalbą kviečiamas švietimo pagalbos specialistas, esant poreikiui gali būti rengiamas vaiko individualus ugdymo planas. Taigi, telkiamos visos įmanomos priemonės, kurios padėtų vaikui mokytis kartu su bendraamžiais.
Vis tik, jeigu mokslo metų pabaigoje, įvertinęs vaiko pasiekimus ir per metus padarytą pažangą, mokytojas mano, kad vaikui būtų prasminga kartoti programą, jis tokį siūlymą gali teikti mokyklos vadovui.
Kiek tas palikimas „antriems metams“ bus ribotas, pavyzdžiui, ar vaikas galės kartoti kursą du kartus pirmoje, paskui du kartus antroje ir t.t. klasėse? Kadaise su pradinukais viename suole sėdėdavo „dėdės su ūsais“. Dabar irgi judame to link?
Programos kartojimas turėtų būti kraštutinė priemonė, ir tik tais atvejais, kai visus metus vaikui ir šeimai teikta pagalba nepadėjo pasiekti bent minimalios pažangos. Praktikoje tokių situacijų, kai mokinys paliekamas kartoti programą kelis kartus iš eilės, nepasitaiko, vadinasi, pritaikius tinkamas priemones, kiekvienas gali mokytis pagal savo galias kartu su bendraamžiais.
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
