Lietuvoje nuodingą gyvatę turime tik vieną – angį, tačiau skaičiuojama, kad per metus iki 70 žmonių nukenčia nuo jos įkandimų. Nors angies nuodai nėra mirtini, jie gali sukelti gana nemalonius simptomus, todėl pagalba yra reikalinga kiekvienam įkąstajam. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas paaiškina, kaip reikėtų elgtis įkandus gyvatei ir ko žūtbūt negalima daryti.
Gyvačių gali būti net kieme
Anot R. Blyno, visų pirma labai svarbu pažymėti, kad žaltys – taip pat gyvatė, tačiau nėra nuodinga. Ar įkando angis, ar žaltys galima atskirti pagal įkandimo žymes: įkandus gyvatei matysis dvi ilčių žymės, o žalčiui – žandikaulio palikta juosta. Antra, anot vaistininko, tiek gyvatė, tiek žaltys žmonių dažniausiai baiminasi, todėl ant jų neužmynus, jų nesuspaudus ar kitaip neturint kontakto, įkandimų dažniausiai išvengti pavyksta. R. Blynas teigia, kad gyvatės kanda tik pajutusios pavojų ir grėsmę.
„Angys mėgsta šilumą, saulę ir drėgmę, todėl jas galima aptikti daugybėje šalies miškų, samanose, aukštos žolės pievose, taip pat jos gali nuklysti ir į parkus ar net žmonių sodus, daržus, kur joms patinka šildytis saulėje. Netyčia primynus angį ar ją kitaip išgąsdinus, ji gali kąsti – įkandimas gana skausmingas, tačiau nėra labai pavojingas“, – sako vaistininkas.
Ką daryti nelaimės atveju?
R. Blynas paaiškina, kad įprastai įgėlimo vieta parausta, patinsta, o jei gyvatė spėja suleisti ir nuodų, oda gali pakeisti atspalvį, tapti tamsesnė, taip pat tinimas gali plisti aukštyn – nuo pėdos link kelio, klubo ar net liemens. Priklausomai nuo nuodų suleidimo kiekio, žmogui gali pasireikšti infekcijos simptomai: skausmas patinimo vietose, pykinimas, viduriavimas, galvos svaigimas, bendras silpnumas.
Nors įkandus angiai, reikėtų iš karto kreiptis į medikus, kurie sunkesniais atvejais suleis specialaus priešnuodžio, pernelyg išsigąsti neverta. Angies nuodai gali sukelti nemalonius simptomus, tačiau jie nėra tokie pavojingi, kaip būtų galima tikėtis arba lyginant su kituose kraštuose esančių gyvačių nuodais.
„Įkandus gyvatei Lietuvoje tikrai neturėtume stengtis iščiulpti ar išspausti nuodo. Pakaks pažeistą vietą dezinfekuoti, atvėsinti, kuo mažiau judėti, kad sumažintume tinimą ir nuodų plitimą į organizmą. Tam tinka drėgnas, vėsus rankšluostis, šaldytų daržovių, vaisių ar mėsos pakuotės, sauso ledo maišeliai. Po to jau būtina vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojai apžiūrėtų, ar nereikia suleisti priešnuodžio. Sunkesni apsinuodijimai gyvačių nuodais pasitaiko pavasarį, kadangi tuomet angys turi daugiau nuodų. Dažniausiai infekcija išsivalo savaime per keletą dienų“, – įvardija vaistininkas R. Blynas.
Kaip išvengti?
Pasak jo, bijantiems gyvačių vertėtų susitvarkyti nuosavų namų kiemus, kad juose nebūtų netvarkingų krūmų, lapų ar nupjautos žolės, šakų krūvų. Aukšta žolė, rąstai, nupjauti kamienai – taip pat puiki slėptuvė angims, kurios mėgsta šilumą. Vaistininkas sako, kad lankantis miške taip pat nevertėtų kišti rankų ar kojų į krūmynus, dreves, smulkių gyvūnų guolius, gilias žoles esančias prie pelkynų ar vandens telkinių – ten gyvačių taip pat gali būti.
