Dieglių sukeltas klyksmas lydi kūdikius pirmus 100 dienų, o žmoniją – tūkstančius metų. Diegliai vis dar išlieka „neištirta žeme“ – jie iki galo nepaaiškinti, o gydymo būdų įvairovė ir dinamika glumina. Tad jeigu jūsų vaikučiui yra pilvo diegliai, siūlome nesiremti senesniais nei 3 metų straipsniais.
Klykiantis Homo sapiens
Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad diegliai nėra liga, o pereinamoji fiziologinė kūdikių organizmo būklė. Ankstyvosiose bendruomenėse manė kitaip. Nuo dieglių rėkiantys kūdikiai buvo laikomi užkerėtais, gydomi amuletais ir šamanų burtais. Atsiradus krikščionybei, – skubiai krikštijami, šlakstomi švęstu vandeniu. Tėvai visais laikais ieškojo ir realių būdų numalšinti dieglių sukeltą klyksmą – žolelėmis, kvapais, garais, dėlėmis ir narkotinėmis medžiagomis.
Daugiau nei 3 tūkstantmečius populiariausias kūdikių vaistas buvo aguonų ekstraktas. Jo naudojimo motyvai buvo per didelis verksmas, įtariamas skausmas ir viduriavimas. Nuo antikos iki XIX amžiaus antrosios pusės alkoholis ir opijus, kartu su kanapėmis, valerijonu ir kitais senoviniais vaistažolių preparatais, buvo reguliariai naudojami miegui sukelti ir nerviniam įsijautrinimui malšinti. Kūdikių raminimą opiumu rekomendavo Galenas, Rhazesas ir Avicena, kūdikių sedacija pateko į ankstyvuosius medicinos traktatus ir pediatrų instrukcijas.
Aguonų ekstraktas buvo pilamas į kūdikių maistą, juo vilgomi čiulptukai ar audinio kamšalai (dedami kūdikiui į burnytę, kad iščiulptų).
XVIII ir XIX a. itin populiarus buvo vaistas „Paregorikas“ („Paregoric“) – tai mikstūra iš opiumo, benzenkarboksirūgšties, kamparo ir anyžių aliejaus. Šis buitinio naudojimo vaistas buvo skirtas suaugusiųjų ir vaikų viduriavimui kontroliuoti, atsikosėjimui skatinti, nuraminti dirgliems kūdikiams ir vaikams, įtrinti dantenas, kad sumažintų dantų dygimo skausmą. Daugybę metų „Peregorikas“ buvo plačiai naudojamas nuo pilvo dieglių.
Opiumo toksiškumas buvo visiems žinomas, registruota tūkstančiai mirtino apsinuodijimo atvejų. Tačiau gydytojai ir toliau skirdavo jį kūdikiams. Tik 1912 m. Tarptautinė Hagos konvencija privertė vyriausybes įgyvendinti teisės aktus, kurie apribojo prieigą prie opijaus ir sulaužė pavojingą įprotį raminti kūdikius.
Narkotikai iš vaistinės
Nors opiumas buvo nuvainikuotas, vystantis vaistų ir chemijos pramonei, kūdikių diegliai toliau buvo gydomi pačiais įvairiausiais kvaišinančiais preparatais.
Dar XX amžiaus pradžioje nereceptiniais vaistais, į kurių sudėtį įėjo kokainas, buvo prekiaujama vaistinėse be recepto.
Savo autobiografinėje knygoje amerikiečių aktorius Matthew Perry pasakojo, kodėl, jo nuomone, tapo alkoholiku ir narkomanu. Aktorius pirmą kartą vartojo narkotikus būdamas vos kelių savaičių (1969 metais). Jis buvo „dieglių kūdikis“ (colic baby), nenumaldomai verkė ir negalėjo užmigti. Šeimos gydytojas skyrė fenobarbitalio (barbitūratai priklauso antidepresinių vaistų klasei ir sukelia priklausomybę). Vaistus tėvai jam davė nuo 30 iki 60 gyvenimo dienos, tai laikoma dieglių piku. Dieglių sukeltas klyksmas aprimo, tačiau kūdikis ir toliau kentėjo, tik šį kartą jau ne nuo dieglių, o nuo abstinencijos sindromo.
Lietuviams labiausiai tiko kmynas
Mūsų močiutės irgi žinojo apie raminantį opijaus poveikį, dieglių varstomi kūdikiai buvo girdomi aguonpieniu. Vis dėlto daugiausiai vilčių lietuvių protėviai sudėjo į vaistažoles. Ir buvo iš dalies teisūs – įrodyta, kad arbata, pagaminta iš ramunėlių, verbos, saldymedžio, pankolio ir melisos, veiksmingiau malšina pilvo dieglius nei placebas. Šios žolės atpalaiduoja žarnyno spazmus. O kmynuose esančios medžiagos mažina dujų kiekį žarnyne.
Mamos bado dieta
Prieš keliasdešimt metų įsitvirtino nuomonė, kad kūdikių dieglius lemia mamos suvalgytas ir per pieną perduodamas maistas. Mamai buvo rekomenduojama išbraukti iš raciono produktus, nuo kurių pučia pilvą, – ankštines daržoves, raugintus produktus, žalias daržoves, džiovintus vaisius, vaisių ir daržovių žieveles, saldumynus, bandeles, riebų maistą, gazuotus gėrimus ir t.t. Mamos palikdavo savo mityboje tik garintas daržoves ar keletą kruopų rūšių. Kas nutikdavo? Mamos gyveno pusbadžiu, o kūdikius toliau varstė pilvo diegliai, kol baigdavosi 100 magiškų dienų ir riksmas liaudavosi.
Simetikonas
Kur kas lengvesnis etapas prasidėjo, kai kūdikių dieglių gydymui buvo pradėtas skirti simetikonas. Simetikonas yra polidimetilsiloksano ir silicio dioksido mišinys, kuris suardo skrandyje ir žarnyne susidariusius dujų burbuliukus. Tuomet atpalaiduotos dujos gali būti rezorbuojamos pro žarnų sieneles ir, prasidėjus žarnų peristaltikai, pašalinamos.
Simetikonas yra beskonis, bekvapis, netirpus nei vandenyje, nei alkoholyje, neabsorbuojamas per virškinimo trakto gleivinės ląsteles. Preparatai su simetikonu rekomenduojami ne tik kūdikių kolikoms gydyti, bet ir esant su vidurių pūtimu susijusiems diegliams, dispepsiniams sutrikimams (ankstyvas sotumo, pilnumo, tempimo jausmas viršutinėje pilvo dalyje), disbiozei ir kitoms virškinamojo trakto būklėms. Nors simetikono preparatai pardavinėjami be recepto, tyrimai parodė, kad gydytojo skirta dozė (atsižvelgiant į konkretų kūdikį) pagerina efektą.
Baltas triukšmas ir kiti
Atsiradus internetui, tėvus užplūdo šimtai patarimų, kaip raminti kolikinį verksmą. Vieni raminimo būdai medikams kėlė siaubą, kiti įtarimą, o treti prigijo.
Masažas. Nors labai daug apie tai rašoma, nėra mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad dieglių sukeltą skausmą mažina masažas.
Supimas. Patvirtinta, kad tai pats veiksmingiausias iš nemedikamentinių raminimo būdų. Padeda supimas ant rankų, vibravimas supamojoje kėdutėje, važiavimas automobilyje, kūdikiams skirtoje kėdutėje.
Maudymas. Teoriškai ši procedūra padeda kūdikiui atsipalaiduoti bei malšina žarnyno lygiųjų raumenų spazmus, sukeliančius pilvo skausmus. Klykiančio kūdikio maudymas prilygsta egzorcizmui.
Baltasis triukšmas. Iki šiol patarimuose apie dieglius ši priemonė rašoma viena pirmųjų. Pardavinėjami baltąjį triukšmą skleidžiantys kūdikių raminimo aparatai, miego žaislai. Šią pastarųjų 10 metų naujovę palaiko ne visi medikai. Baltasis triukšmas vienus kūdikius gal ir ramina, tačiau kitiems tiesiog išsekina nervų sistemą. Dėl to pervargęs vaikutis netenka jėgų ir užmiega. Kai kuriems jautriems kūdikiams baltasis triukšmas net išprovokuoja dieglių priepuolius.
