• APIE MUS
  • MŪSŲ KONSULTANTAI
  • REKLAMA
  • PRENUMERTA
  • KONTAKTAI
  • TEMOS
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Ar skani grikių boba picų ir sušių kartos vaikams?

in Mamos puslapis, Šeimų istorijos
0
Ar skani grikių boba picų ir sušių kartos vaikams?
Sakaliene-22
Rūtos Averkienės nuotraukoje – Rūta Sakalienė

Šiuolaikiniai vaikai yra kitokie. Jie nepaleidžia iš rankų mobiliųjų telefonų ir mieliau valgo kebabus, o ne tradicinius cepelinus. Ar turėtume formuoti kulinarinį vaiko skonį, supažindindami jį su lietuvišku kulinariniu paveldu? Galbūt pratinamam prie kanapinės druskos ar vėdarų vaikui tie patiekalai ilgainiui pasidarys skanūs?

Apie tai kalbame su trijų vaikų mama, etnografinės kaimo turizmo sodybos savininke Rūta Sakalienė. Rūta su trylikamete dukra Jone, vienuolikmečiu sūnumi Sauliumi ir devynmete Morta gyvena Varėnos rajone, Marcinkonių kaime.

Turistams gaminate senovinių dzūkiškų valgių. Ar jūsų pačios vaikai irgi mielai valgo tuos valgius? O gal prašo picos ir kokakolos?

Kasmet vasaros sezoną baigiame Juodkrantėje, tuo metu būna Sauliaus gimtadienis. Neįsivaizduoju, kad jis galėtų būti be picos, bulvių traškučių ir kokakolos. Kartais tokio maisto vaikai prašo, kai nuvažiuojame į miestą. Nedraudžiu – visiems šiuolaikiniams vaikams tai patinka, maniškiai – ne išimtis. Tik picos ir limonadai mūsų šeimoje ragaujami tikrai ne kasdien. Tai būna keletą kartų per metus. Manau, tai, ką vaikai valgo, priklauso nuo mamos. Aš visąlaik esu namuose, turiu galimybę pati pagaminti pietus ir vakarienę. Kai turime sodybos lankytojų, jie užsisako senoviškų, kulinarinio paveldo patiekalų. Pagaminu daugiau, kad būtų ir mūsų pačių šeimai. Taigi tie senoviški valgiai mūsų šeimoje ne naujiena, jie vaikams įprasti ir gal net truputį pabodę.

Ar turėtų mamos supažindinti vaikus su nacionaline virtuve?

Mūsų lietuviška virtuvė – nacionalinio paveldo dalis, todėl vaikai turėtų žinoti, ką valgė lietuviai senovėje. Senovinis maistas turi specifinį skonį, nemanau, kad iš pirmo karto mažam vaikui jis patiks. Bet kartkartėmis vis gaminant kažką tradicinio, prie tokio maisto priprantama. Stebiu, kaip kartais į lietuvišką maistą reaguoja mūsų sodybą aplankantys užsieniečiai, – prancūzų moksleiviai apie šaltibarščius suka šonais, jiems atrodo „nevalgoma“ ta rausva spalva, bet paragauja vienas, kitas –sako, kad skanu. Kiti užsieniečiai grikinę bobą (babką) valgė su jogurtu ir uogiene. Jiems patiekalo skonis neįprastas, sprangus, bet buvo smalsu paragauti. Panašiai kaip tie užsieniečiai elgiasi ir lietuvių vaikai. Kai kurie būna neragavę ir net negirdėję apie tokius patiekalus, kuriuos gaminu.

Pristatydama dzūkų kulinarinį paveldą, gaminu bandas ant kopūstų lapų (iš tiesų tai tarkuotų bulvių plokštainis, keptas krosnyje), verdu grybų ir rūgštynių sriubas, kepu „auseles“ su grybais, naminę duoną, grikinę bobą.

Kokie tradiciniai patiekalai jūsų šeimoje mėgstamiausi?

Anksčiau mano vaikai ne visus tradicinius patiekalus mėgo. Dabar, kai artėja prie paaugliško amžiaus, apetitas geras, valgo viską. Pastebėjau, kad visi vaikai mėgsta aliejuje keptas „auseles“ su grybais. Jos kiek panašios į dabar gruzdintuvėse gaminamą maistą – bulvytes ar čeburekus. Senovėje gruzdintuvių nebuvo, dzūkai kepdavo gilesnėse keptuvėse su sėmenų aliejumi. Nors sakoma, kad senovėje lietuviai augalinio aliejaus naudojo mažai, daugiau kiaulės taukus, bet dzūkiškos „auselės“ kepamos būtent aliejuje. Jas skanu valgyti ir karštas, ir šaltas. O dar skaniau, jei vaikai patys prikiša rankas jas gaminant.

Mūsų vaikai mėgsta grybauti, tai „auselių“ įdaras dažnai būna jų pačių rankomis rinktas. Įdarui maišau džiovintus baravykus perpus su šviežiomis ar sūdytomis voveraitėmis, įdedu prieskonių, lašinukų. Vaikai mėgsta pirštais užspausti tešlos „auseles“. Viskas daroma rankomis, be jokių prietaisų. Kad ir kiek pagamintum tų „auselių“, visos jos greitai dingsta.

Vyriausia Jonė kartais paprašo, kad iškepčiau grikinę babką. Kol buvo maža, nemėgo lukštelių. Mat grikinė babka kepama iš grikinių miltų su visais lukštais. Mūsų vaikai moka babką užmaišyti, aš tik pasakau, ką po ko dėti. Paruoštą formą su tešla pašaunu į krosnį, ir pamažu ima kvepėti visas kiemas… Vaikai mėgsta babką valgyti dar šiltą.

Neabejotinas favoritas – busilo bandelės. Busilas – dzūkiškai gandras. Bandelės kepamos krosnyje iš mielinės tešlos, gali būti su lašinukų ar kopūstų įdaru. Miesto vaikai sako: aš noriu bandelės, bet be jokių lašinių. Įkalbu paragauti, ir nuostata keičiasi. Pasirodo, tikrai skanu. Dar paprašo tėvams lauktuvių parvežti.

Ar perėmėte tuos senovinius receptus iš savo tėvų?

Deja, ne, teko mokytisiš kaimo moteriškių.Atgavus nepriklausomybę, kūrėsi etnografiniai ansambliai, žmonės domėjosi viskuo, kas lietuviška, tautiška. Tada į vakarones ir dzūkiškus valgius imta neštis. Išmokau kepti dzūkišką duoną, tikrą grikinę babką, gaminti buzelę.

Tos buzelės daugelis turbūt nė neragavęs. Tai labai paprastas valgis – į raugintą pieną įplakama grikių miltų su lukštais, galima pagardinti šaukštu medaus. Tokia rūgštoka ir gaivinanti sriuba (dabar sakytume – kokteilis) dzūkų buvo mėgstama grybavimo sezono metu. Kai pradeda dygti grybai, žmonės keliasi 3 valandą nakties, o 8 ryto jau grįžta su pilnais krepšiais iš miško. Tada ir valgoma buzelė, kurią gali susiplakti per porą minučių.

Mano pačios tėvai tokių tradicinių patiekalų negamino. Jie ne dzūkai, į Marcinkonis atsikėlė gavę darbo paskyrimus. Vienas buvo miškininkas, kita akušerė. Vaikystėje atsimenu, kad tėvai visada laikė karvių, avių, paršiukų, vištų. Pieno, kiaušinių ar mėsos niekada netrūko, bet mano mama daugiau gamino tarybiniams laikams būdingus valgius. Bandos ant kopūstų lapų būdavo kepamos per bulviakasį, kai ateidavo daugiau talkininkų. Mums, vaikams, labai patikdavo spanguolių gira, tokia rūgštoka ir labai gaivinanti.

Kas būdinga senajai dzūkiškai virtuvei?

duona su kryziais
Kęstučio Kuskio nuotraukoje – duonos kepalai su kryžiais

Grybų ir grikių patiekalai. Dzūkijoje žemės labai nederlingos, ne kiekviename kieme rasi sodą – kartais medžiai tiesiog neauga dėl smėlingo dirvožemio. Ir kviečių pyragams marcinkoniškiai važiuodavo pirkti į Merkinės turgų, nes patys užsiauginti negalėjo. Per šimtmečius dzūkiška virtuvė susiformavo iš to, kas auga smėlynuose. Grybai, uogos, grikiai, bulvės…

Net dzūkiška duona truputį kitokia. Kad reikėtų mažiau miltų, dzūkai į tešlą dėdavo virtų bulvių su lupenomis. Senovėje šeimininkės duoną kepdavo kas pora savaičių. Dažnai jos neprikepsi, nes tai ilgas ir nelengvas procesas. Pirmiausia reikia užmaišyti tešlą, kad ji išrūgtų, pakiltų ir būtų tinkama kepti. Tą dieną, kai būdavo kepama duona, moteriškės keldavosi apie pusę penkių ryto.

Buvo svarbu kubilas tešlai maišyti, nes tai – duonos namučiai. Geriausiai tešla rūgsta ąžuoliniame kubile, bet jis būtų labai sunkus, moterims beveik nepakeliamas, todėl meistrai sugalvojo gudrybę – kubilo dugną ir vidinę dalį darė iš ąžuolo, o šonus – iš alksnio medžio. Kai aš prieš keletą metų sugalvojau kepti naminę duoną pagal senovinį receptą, meistrai man padarė kubilą. Pasikviečiau seną kaimo moterį, kad pamokytų, nuo ko pradėti. Ji liepė naują kubilą gerai ištrinti druska ir svogūnu – kad išsidezinfekuotų, o tik paskui iš ruginių miltų ir vandens daryti raugą.

Ji pasakė, kad pirmus penkis kartus duona dar nebūna labai gardi, nes kubile raugas nebūna gerai įrūgęs. Apie tai galima spėti pagal kvapą – pirmus kartus užraugta duona man nekvepėjo gardžiai, o jau paskui – kvepėjo. Taigi pirmuosius duonos kepalus teko ragauti mūsų senam šuniui Reksui, kuris dabar jau numiręs, tik ne dėl tos duonos, o dėl senatvės.

Ne visiems dabartiniams vaikams patinka rūgstančios tešlos kvapas, kai kurie vaiposi ir užsiima nosį pirštais.

Matyt, dėl to senovėje duonos kepimas būdavo tik suaugusių žmonių reikalas, reikalaujantis rimties. Vaikai tame nedalyvaudavo. Šeimininkės su didžiule pagarba maišydavo ir minkydavo duonelę. Kai tešla būdavo paliekama pakilti, jos paviršiuje moterys padarydavo kryžiaus ženklą – pašventindavo. Rūgdama tešla palikdavo iki kubilo viršaus, o kryžiaus ženklas beveik išnykdavo. Tada jau metas daryti kepaliukus ir šauti ją į gerai iškūrentą krosnį. Krosnis kūrenasi kelias valandas, paskui pelenai iššluojami žąsies sparnu arba pušų šakų šluota.

Kodėl dzūkišką duoną kepate ant klevo lapų?

Jie naudojami kaip kepimo popierius (juokiasi). Iškepusią duoną lengviau išimti iš formos. O senovėje lapus klodavo, kad duonos apačia neprisiveltų pelenų ir medžio anglies gabaliukų. Įprasta manyti, kad senoviška duona turi būti kepama ant ajerų. Tai ne visai tiesa. Ar teko girdėti, kad ajerus į Lietuvą atvežė totoriai Vytauto didžiojo laikais, kaip priemonę nuo blusų? Kadangi totoriai atvyko su visomis šeimomis, jų moterys nepamiršo su savimi pasiimti ajero šaknų – puikios priemonės plaukams stiprinti, ir, žinoma, dėti į čiužinius, kad nekąstų blusos. Nuo tų laikų ajerai paplito po visą Lietuvą, bet Marcinkonyse jie neauga. Tad šeimininkės vasarą duoną kepdavo ant žalių klevo lapų, o žiemą – ant džiovintų. Naudodavo ir džiovintus kopūsto lapus. Prieš kepant juos reikia pamirkyti.

Kai skarda išklota lapais, iš kubilo dedama tešla. Sako, net pagonybės laikais duona būdavo pažymima panašiu į kryžių ornamentu, taip pagerbiant keturias pasaulio šalis. Senovėje, kiek žinau, kryžiumi būdavo pažymimas vienas kepalas. Jis pirmasis keliaudavo į krosnį, o paskutinis – ant stalo. Kai šeimyna atsiriekdavo kryžiumi paženklintą kepalą, visi žinodavo, kad netrukus bus kepama nauja duona.

Mano vaikai mėgsta naminę duoną. Ji labai tinka, jei einame į žygius. Tada pasiimame duonos, lašinių, svogūnų. Jei yra galimybė, ant laužo lašinukus dar pakepame, jei ne – gerai ir šalti. Naminė duona sotesnė už pirktą parduotuvėje. Bet kartais duoną perkame ir iš parduotuvės.

duona
Kęstučio Kuskio nuotraukoje – Rūta prie senovinės krosnies

Dauguma senovinių patiekalų gaminami krosnyje?

Senovėje šeimyna būdavo pasiskirsčiusi darbus ir pareigas. Kadangi dažniausiai namuose gyvendavo kelios kartos, duoną kepdavo vyresnės moterys, kol turėdavo sveikatos pakelti kubilą ir minkyti tešlą. Kai tai pasidarydavo per sunku, perduodavo marčioms ar dukroms. Vyrų pareiga būdavo parūpinti malkų, kad būtų kuo kūrenti krosnį. O krosnis – dabar jau retuose namuose besutinkamas dalykas – būdavo skirta ne tik maistui gaminti, duonai kepti. Ant jos labai mėgdavo prigulti pasišildyti senoliai. Pečius būdavo ta vieta, kur susiburdavo vaikai, jei į namus užeidavo koks svečias. Jie tupėdavo ir klausydavo, bet turėdavo nesimaišyti prie suaugusiųjų. Senovines krosnis nebe daug kas moka statyti. Įrengdama savo etnografinės sodybos pristatą, ilgai ieškojau meistro, kuris mokėtų statyti krosnį. Mūsų krašte jų likę vos trys.

Patiekalai, gaminti krosnyje, labai skiriasi nuo dabartinio greito maisto. Galima sakyti, kad tai lėtas maistas, bet sveikas, sotus, visada šviežias. Senovėje dzūkai nežinojo, kas yra antsvoris, – sveikiau valgė, daugiau dirbo, judėjo.

Ar jūsų vaikai mėgsta grybų patiekalus?

Pavasarį atidarome grybavimo sezoną – balandžio mėnesį išdygsta garbanoti rudi grybai – bobausiai, tai turime tų grybų nors vieną kartą pavalgyti. Žinome vietas, kur bobausiai auga, aš moku juos paruošti. Tai trečios kategorijos (pusiau nuodingi) grybai, todėl reikia tris kartus nuvirti, vis keičiant vandenį. Bet kai kenksmingų medžiagų nebelieka, apkepu su lašinukais, gardinu svogūnu, pipirais, grietine. Dzūkai grybus valgo ir su virtomis bulvėmis, ir su grikių koše.

Reikia žinoti, kaip paruošti grybus, kad jie išliktų kvapnūs. Ne veltui senovėje sakydavo, kad grybas – ne mėsa, kraujo neturi, jo ilgai kepti nereikia. Kai kurių grybų neverdame, tik apkepame.

Senoviškiems valgiams pagaminti reikia nemažai laiko ir įgūdžių. Daugeliui šeimų, kurių gyvenimo būdas labai greitas, tai padaryti sudėtinga…

Tikriausiai tų senovinių valgių ir nebūtina gaminti kasdien. Bet tai gali tapti tam tikrų šeimos švenčių tradicija, kai maisto gaminimui galime skirti daugiau laiko. Mūsų pačių šeimoje bandos ant kopūstų lapų kepamos, kai laukiame į svečius atvažiuojant sesers šeimos iš Alytaus. Smagu pasėdėti užstalėje prie tradicinio stalo. Viena bičiulė iš Vilniaus labai mėgsta grybų patiekalus, kai laukiu atvažiuojant jos, gaminu ką nors iš paveldo patiekalų su grybais.

Ar būtų jūsų vaikai patenkinti, jei vietoj gimtadienio torto iškeptumėte grikinę bobą?

Tikri nebūtų. Mūsų laikais maistas priimamas ne tik skonio receptoriais, bet ir akimis. Vaikai nori tikro gimtadienio torto su papuošimais, o grikinė boba ant stalo būna tik kaip priedas. Senovėje vaikai kitokių skanumynų ir nevalgė, grikinė boba buvo didžiausias švenčių gardėsis. Tai tarsi pyragas, tik ne iš kviečių, o iš grikių miltų. Jį išsikepti gali ir šiuolaikinės mamos paprastose orkaitėse.

Rūtos Sakalienės grikių bobos (babkos) receptas

sakaliene-14
Grikių babka

Maždaug kilogramą sveriančiai grikinei bobai iškepti reikės:

1 litro grikių miltų su lukšteliais (juos pirkite ekologiniuose turgeliuose, jei nerandate tokių miltų, grikius su lukštais galima sumalti ir kavamale),

1 stiklinės cukraus,

3 kiaušinių,

3 šaukštų grietinės,

200 gramų sviesto,

0,5 litro rūgpienio (tinka ir šaltibarščių kefyras, jis riebesnis),

1 arbatinio šaukštelio sodos.

Miltus persijokite kiaurasamčiu arba retu sieteliu, kad patys didžiausi lukšteliai atsisijotų. Kiaušinius išsukite su cukrumi iki baltumo. Tada į kiaušinių masę pilkite tirpintą, bet neužvirusį sviestą, dėkite grietinę, pusę rūgpienio ir po truputį berkite grikinius miltus. Grikiai linkę brinkti, tad stebėkite, kad tešla tirštėtų tolygiai. Baigdami likusiame rūgpienyje nugesinkite šaukštelį sodos ir supilkite į tešlą. Tešlą bent penkias minutes sukite mediniu šaukštu, kad joje atsirastų oro. „Prisikvėpavusi“ tešla pabąla, pašviesėja. Tešla turėtų būti grietinės tirštumo.

Sviestu patepkite apvalią išardomą skardą ir supilkite tešlą. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje 45–60 minučių. Jei viršus labiau dega, uždenkite kepimo popieriumi arba folija.

Iškepusią bobą dar palaikykite užklotą drobele, kad ji susistovėtų. Skaniausia ne karšta, bet šilta.

Ginta Liaugminienė

Rūtos Averkienės ir Kęstučio Kuskio nuotraukose – duonos ir grikių bobos „gimimo“ kelias Rūtos Sakalienės namuose

Pristatome etnokultūrinį projektą. Skaitykite tai, kuo sunkiai patikėsite

„Mamos žurnale“ spausdiname straipsnius, kuriuos pavadinome „Etnokultūrinis realybės šou jaunai šeimai – linksmai, gyvai, skaniai“. Tai reportažai iš jaunų šeimų, kurios gyvena pagal senuosius papročius. Šiais laikais skaitytojus (o juo labiau šimtus istorijų aprašiusius žurnalistus) sunku nustebinti, tačiau rinkdami medžiagą šiems straipsniams nuolatos savęs klausėme, – ar taip gali būti iš tikrųjų? Pasirodo, gali, ir dar kaip. Šalia mūsų gyvena daugybė jaunų šeimų, kurios siuvasi tautinius kostiumus, rytą pasitinka sveikindami saulę, į gimdymą nešasi kankles.

Gimus vaikams, atsiranda didžiulis nevienadienių vertybių poreikis. Tada prisimenamos tradicijos – senosios vardų reikšmės, lopšinės, pasakos, šventės. Mūsų herojai papasakos nuostabių dalykų, kaip senąsias vertybes priimti linksmai, žaismingai, o svarbiausia – kaip tai patinka vaikams! Straipsnių ciklo herojai – ne atsiskyrėliai asketai, atsisakę telefonų ir kompiuterių. Visos kalbintos šeimos gyvena šiuolaikiškai, keliauja po užsienį, vairuoja automobilius, kuria tinklaraščius, yra išsilavinę. Senoji kultūra jų gyvenime pritampa organiškai, jaukiai. Parinkome dalyvius iš įvairiausių Lietuvos vietų, kad atsiskleistų papročių skirtingumas.

Tikimės, kad pašnekovams pajusite simpatiją, kaip ir mes.

spaudos logoProjektą „Etnokultūrinis realybės šou jaunai šeimai – linksmai, gyvai, skaniai“ remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas. 2016 metams skirta suma 2900 eurų.

Tekstas apie senovinius dzūkų patiekalus spausdintas „Mamos žurnalo“ liepos numeryje.

Į svetainę tekstas įkeltas 2016.07.04.

Susiję straipsniai

  • Neringos Banienės nuotr.
    Adventas mokė kantrybės. Nesibarti ir net garsiai nekalbėti!
  • Ar buvo moteriškų vyrų senovėje? Siuvinėjantys, deja, sulaukdavo pašaipų
  • Ar tikrai ropės geresnės už bulves, ir kodėl jų reikia duoti vaikams
  • Ar trečias brolis tikrai kvailas, ir kodėl pasakose tiek daug apie jį kalbama?
  • Atgaila už pavogtą obuoliuką
  • Atostogos iš praeities, kurios kainuoja... 1 eurą per dieną
  • Duona vaikams – kaip lentynose atrasti sveikiausią
  • Etninė kultūra – tai ne žaidimas senove
  • Guminukai iš išrūgų ir kiti archajiški gardėsiai
  • Išsamus gidas, kaip išsikepti naminę duoną iš vos 3 ingredientų – nes mamytės kepta duona pati skaniausia!
  • tortas
    Jogurtinis braškinis tortas – sveikatai palankus! Receptu dalinasi garsi maisto technologė
  • juostos
    Juosta ir gyvenimo virsmai
  • Jurginės su jurgučiais
  • Kaip seniau ant meduolių... meilės laiškus rašydavo
  • Kaip senovėje rengdavosi vaikai?
  • kaimas
    Kaip teleportuotis į praeitį? Pasikalbėti su 131 senjoru. Arba – ką papasakojo 1900 metais gimusi močiutė
  • gimtadienis
    Kaip šiais laikais atšvęsti nuostabų senovinį gimtadienį
  • Kiek mamai išmokti pasakų? Visai nedaug – tik 52 naujas pasakas per metus!
  • mama 1956 su draugais
    Kiek senovėje truko vaikystė?
  • Kokios košės yra geriausios ir kaip jas sveikai bei skaniai pagaminti?
  • vitaminai
    Konservuojame vitaminus žiemai
  • Kur gauti verbų sėklų?
  • Kur senovėje vaikams pirkdavo drabužius?
  • Ant medinių arkliukų vaikai galėdavo pasisūpuoti, pajodinėti
    Mediniai arkliukai, atjoję iki mūsų laikų
  • Mūsų tėtis – kuršių vikingas!
  • vita
    Nei ledų, nei guminukų, o vis tiek saldi vaikystė! Kuo gardžiuodavosi vaikai senovėje
  • Sumuštinis meškutis
    Paišdykavimai virtuvėje: blynų kirmėliukai, pelytės iš kiaušinių ir sūrio laiveliai
  • Pirmoji košė – daržovės ar kruopos, ir kokios būtent
  • muzika
    Pirmoji vaiko pažintis su muzikos instrumentais: kaip išugdyti vaiko smalsumą garsams?
  • rasos
    Rasos pas Rasą – kaip surengti šventę šimtui žmonių, kad nė vienas nenorėtų išvažiuoti 2 dienas
  • ruduo
    Ruduo stiklainyje. Kelios geros konservavimo idėjos
  • Selemonas Paltanavičius: „Apie partizanus reikia kalbėtis su vaikais“
  • senovė
    Seneliai – mūsų vaikščiojančios „vikipedijos“. Prieš googlindami paskambinkime jiems!
  • šuo
    Senoji gerumo mokykla: kaip vaikas elgiasi su gyvūnu, taip elgsis ir su žmogumi
  • duona
    Skaniausias pyragas – duona
  • Slėpiningosios pirtynos
  • saldus kaprizas
    Tortas vaiko šventei – ar nuostabus grožis suderinamas su sveikumu? Atsakymas – TAIP
  • neilaipiemenaite
    Vaikystė senovėje: kodėl atsikalbinėti ir neklausyti net į galvą neateidavo
  • Vaikystės pabaigos apeigos mergaitėms ir berniukams
  • paska
    Velykiniai redakcijos sveikinimai
  • Visa tiesa apie rykštę. Ar tikrai mūsų senelius lupo už neklausymą? Atsakymas nustebins
  • etno
    Žemynos vardynos ir kiti baltiški nuotykiai
  • Žiemos pramogos be ledo arenų
  • kaimas
    „Tu“, mamyte, ar „jūs“, mamyte? Kodėl kreipdamasis į tėvus ar senelius „tu“ galėjai gauti antausį
Tags: Etnokultūra
Next Post
Nuostabi naujiena – išleidome vaikišką knygą!

Nuostabi naujiena – išleidome vaikišką knygą!

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


keturi + 2 =


TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Kaip bakstelėti per Facebook?
Rūpinkitės savimi kaip brangiausiu bagažu: ginekologo patarimai keliaujančioms moterims
Nuomonės formuotoja Gintarė Vasyliūtė: lyties atskleidimo ceremonija pavyko ne iš pirmo karto
Kada verta keisti seną stogo dangą į metalinę?

Kūdikis

Perkame nešioklę: nepamirškime kelių pagrindinių visoms nešioklėms svarbių saugumo aspektų
Klykia, riečiasi, nemiega. Naujas požiūris į gydymą – masažas nuo pilvo dieglių
Receptai kūdikiams nuo 6 mėnesių: vienoms galvos skausmas, kitoms – kūrybos aikštelė
Tai ne vien ankstukės istorija. Tai ir istorija apie mamos jausmų vandenyną

Laisvalaikis

Etnokultūra vaikų širdyse: patirti, paliesti, išgyventi
Kūdikis lėktuve! Daug skraidančių šeimų patarimai tiems, kurie ruošiasi pirmajam skrydžiui su kūdikiu
Meškinų terapija fotosesijose: kai vaikui nejauku fotografuotis, gali padėti 150 senovinių meškiukų
5 Italijos salos, kurias verta aplankyti. Rekomenduoja knygų apie Italiją autorė

Nėštumas

Brangus kiekvienas plaukas. Apie plaukų ir galvos odos priežiūrą nėštumo periodu ir po jo
Nėštumo metu gali „šokdinti“ nuotaikų kaita – kaip pasiruošti ir kontroliuoti
Kai motinystė gimsta iš netekties. Apie nevaisingumo paliktą šešėlį – psichologijos mokslininkė
Odos būklių ir ligų ruletė nėštumo metu

Receptai

Vaikams augant, „auga“ ir blynai. Idėjomis dalinasi „Zuikio receptai“
Juodasis šokoladas – ir sveika, ir skanu. 5 netikėti receptai su juoduoju šokoladu
Lengvi virtuvės burtai: kodėl mamoms tinka receptai iš penkių produktų. Vaišina tinklaraštis „Penki produktai“
Šeši spalvoti receptai su daržovių ir vaisių milteliais – sveikam vaikų stalui

Tėčiams

Daugiavaikiai Mikalauskai, jų sodybos romantika, vaikai „kaimietukai“ ir tiesioginė tikros laimės transliacija
 Medicininiai tyrimai atskleidžia, kad į šeimą atėjus naujai gyvybei depresiją patiria iki 10 proc. vyrų
Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių

Vaiko psichologija

 Nenoriu žaisti su vaikais. Ką apie šią būseną sako specialistai
Kaip vaikai mokosi jausti: mažų vaikų didelės emocijos
Paauglys paprašo leidimo nakvoti pas savo vaikiną ar merginą. Kokius niuansus siūlo apsvarstyti specialistai
Tvirtos ir švelnios ribos: kaip jas brėžti vaikams be bausmių ir pykčio

Ekologija

Tylūs pavojai virtuvėje: ekspertė paaiškino, kaip indai gali iš lėto nuodyti organizmą
Natūralus, ekologiškas, be GMO ir konservantų, biodinaminis… Kaip išnarplioti šią etikečių dilemą
„Natūralus“, „ekologiškas“, „nekenksmingas aplinkai“ – šių žodžių gali nebelikti įvairių produktų etiketėse. Kodėl?
Sauskelnių eksperimentas: trys šeimos per tris mėnesius „sutaupė“ 3 780 sauskelnių. Kaip?

Kelionės

Kūdikis lėktuve! Daug skraidančių šeimų patarimai tiems, kurie ruošiasi pirmajam skrydžiui su kūdikiu
5 Italijos salos, kurias verta aplankyti. Rekomenduoja knygų apie Italiją autorė
Paskutinės minutės kelionės: Spontaniškos atostogos už patrauklią kainą
Atostogos kruize – tobulas pasirinkimas tiek mamoms, tiek vaikams

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės
Affidea pasiūlymas
Boozt
Meridiano licėjus
saulės kremas
Keistuolių teatras
krizinio nėštumo centras
Kuoro optika
must bee
TuTu lietaus rūbai
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
 vasaros kolekcija
zyle
Pilvuko pūtimo vaistai
dantukų dygimo skausmas
pampers baby
picerija
pledukai
Lenor
batukai
kabrita
kosmetika moterims
Mamos žurnalo prenumerata
papuošalai
žuvų taukai
auksomeistrai.lt

ŽYMOS

Ankstukas Antibiotikai Atopinis dermatitas Autizmas Depresija Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Globa Imunitetas Imuniteto stiprinimas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Lietuvių autorių knygos vaikams Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nerimas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vilma Grigienė Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • APIE MUS
  • MŪSŲ KONSULTANTAI
  • REKLAMA
  • PRENUMERTA
  • KONTAKTAI
  • TEMOS

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Temos
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos