Ar vaikas tyčia rodo ožius ir erzina tėvus? Atsako neuropsichologė

Gimęs kūdikis iš pažiūros gležnas ir itin intensyvaus rūpesčio reikalaujantis gamtos kūrinys. Tačiau šios trapios būtybės galvoje vyksta tiek daug nuostabių procesų, kad suaugusiems žmonėms visus juos suprasti kartais būna sunku, teigia neuropsichologė dr. Ramunė Dirvanskienė.

Atėjęs į šį pasaulį naujagimis atsineša smegenų ląstelių perteklių – tai reiškia, kad gimdoje besivystančio embriono kaukolėje sukuriama daug daugiau neuronų ir galimybių šiems susijungti, nei žmogui kada nors gyvenime prireiks.

Taip užtikrinama, kad į pasaulį atėjęs vaikas turės visas galimybes prie jo prisitaikyti. Kad ir į kokią aplinką papultų, kad ir kokių įgūdžių jam tektų išmokti – naujagimio nervų sistemoje gausu nervinių elementų, todėl ši yra pasirengusi viskam.

Kūdikių smegenys pajėgesnės nei suaugusiųjų

Taigi pirmaisiais gyvenimo metais vykstantis smegenų formavimasis yra itin greitas – sparčiausias visame žmogaus gyvenime. Kūdikis intensyviai tyrinėja aplinką, liečia, ragauja, juda ir leidžia garsus, šitaip formuodamas naujus įgūdžius ar patirtis ir juos įrašydamas į smegenis – įtvirtindamas neuroninių ląstelių ryšiais. Ties šeštuoju gimtadieniu vaiko smegenys savo dydžiu jau beveik prilygsta suaugusiojo smegenims. Ties devintuoju gimtadieniu dauguma smegenų struktūrų jau yra išsivysčiusios ir susijungusios į tinklus. Tai reiškia, kad įgūdžiai, suformuoti vaikystėje, sudaro viso vėlesnio mokymosi pagrindą.

Moksliniai tyrimai, tyrę muzikantų smegenis, pastebėjo, kad tų vaikų, kurie pradėjo mokytis groti muzikos instrumentais dar iki septintojo gimtadienio, smegenys buvo geriau sujungtos nei jų bendraamžių, kurie groti pradėjo vėliau. Pagrindinėms smegenų struktūroms jau susiformavus, vėliau vaiko smegenyse vyksta natūrali nervinių ląstelių pertekliaus atranka – išlieka tik sveikiausi ir geriausiai savo veiklą atliekantys neuronai. Sinaptinio genėjimo metu nenaudojamos nervinės ląstelės ir jų ryšiai numarinami, o naudojamos ląstelės ir jų ryšiai sustiprinami. Tai reiškia, kad jei vaikystėje išmokote groti muzikos instrumentu ar kalbėti užsienio kalba, tačiau kiekvienais metais šių žinių neatnaujinote ir įgūdžių nesustiprinote, tai įgūdžiai susilpnėja, bet įdirbis, padarytas ankstyvajame amžiuje lieka įrašytas ir vėliau, norint tą įgūdį ugdyti, tai daryti daug lengviau, nei pradėti viską nuo pradžių.

Didysis smegenų persitvarkymas

Tam, kad vaikas galėtų pradėti mąstyti panašiai į suaugusį žmogų, jo smegenys turi persitvarkyti. Didysis žmogaus smegenų persitvarkymas įvyksta būtent paauglystėje, kai baigia formuotis smegenų žievės kaktinė skiltis. Iki to laiko didelę įtaką jo elgesiui turi impulsai – vaikui sunku suvaldyti savo norus ir pyktį, o veiksmus susieti su galimomis pasekmėmis. Todėl reikalauti iš vaiko, kad jis mąstytų ir gebėtų valdytis kaip suaugęs žmogus yra tiesiog bergždžias reikalas – jo smegenys dar tam nėra pasiruošusios.

Tik paauglystėje vykstantis smegenų persitvarkymas ir persiformavusi smegenų žievės kaktinė skiltis suteikia vaikiškam mąstymui suaugusiškos logikos ir organizuotumo – šių procesų dėka vaikas ima gebėti pasielgti taip, kaip reikia, o ne taip, kaip norisi. Kaktinė smegenų žievės skiltis yra atsakinga už tokias funkcijas, kaip elgesio reguliavimas, impulsų kontrolė, emocijų valdymas ir planavimas. Be šių funkcijų neįsivaizduojamas nė vieno brandaus žmogaus elgesys, o vaikui raidos eigoje viso to tenka palaipsniui išmokti.

Todėl auginant vaikus reikia nepamiršti, kad jų impulsyvus ir kartais iš proto vedantis elgesys yra natūralus jų raidos etapui ir keisis paauglystėje, persitvarkant smegenims. Netramdomas emocinis elgesys palaipsniui, sudarant tinkamas sąlygas – saugią bei mylinčią aplinką – gali keistis ir virsti mums įprastu socialiai priimtinu bendravimu.

Daugiau apie smegenų vystymąsi galima bus išgirsti dr. Ramunės Dirvanskienės paskaitoje „Smegenų raida“, skaitomoje kūdikių akademijos Mažųjų valdos šeštojo gimtadienio festivalio metu. Kūdikių akademija „Mažųjų valdos“ yra ankstyvojo ugdymo ekspertai Lietuvoje, siekiantys supažindinti su kokybišku ankstyvuoju ugdymu kiek įmanoma daugiau žmonių. Penktadienį vyksiančios paskaitos metu neuropsichologė apžvelgs pagrindines smegenų dalis ir jų raidos etapus bei paaiškins, kokią įtaką smegenyse vykstantys pokyčiai turi vaiko protiniams gebėjimams ir elgesiui.

Remiantis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, lektorė pateiks atsakymus į tokius klausimus, kaip „Ar mergaičių ir berniukų smegenys skiriasi?“ ir „Ar protingi vaikai išauga į protingus suaugusiuosius?“.

Ramunė Dirvanskienė neuropsichologijos mokslų daktaro laipsnį apgynė Edinburgo universitete, Škotijoje. Mokslinių tyrimų patirtį įgijo universitetinėje neurologijos klinikoje, atlikdama farmacinius, neurodegeneracinių ligų mechanizmų ir su senėjimu susijusių veiksnių tyrimus.

Dr. Dirvanskienė šiuo metu dirba lektore Vilniaus Universitete, yra Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupės vadovė ir netrukus pasirodysiančios knygos „Kaip veikia smegenys“ autorė.

Daugiau informacijos:

www.mažųjų-valdos.lt | www.7intelektai.lt