Jeigu reikėtų patikrinti žinias apie antibiotikų vartojimą, dabartiniai tėvai pasirodytų mažų mažiausiai akademikais, palyginti su senesne karta. Bet žinių jūra neturi dugno, ypač, kai kalbame apie nuolatos kintantį medicinos pasaulį. Gydytojui dr. Algimantui Vingrui ir vaistininkei Sigitai Korbutaitei perdavėme rečiau pasitaikančius klausimus apie antibiotikų vartojimą.
Atsako gydytojas
Anksčiau buvo priimta skirti antibiotikų profilaktiškai, pavyzdžiui, ištraukus dantį. Ar ir toliau laikomasi šios apsidraudimo metodikos?
Antibiotikai profilaktiškai skiriami ir dabar, tačiau taip būna tik išimtiniais atvejais, kad būtų išvengta bakterinės infekcijos.
Profilaktiškai antibiotikai vaikams skiriami:
Po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu. Kontaktavus su meningokokine infekcija sergančiu žmogumi, vaikui skiriama vienkartinė ceftriaksono dozė į raumenis arba vienkartinė geriamoji ciprofloksacino dozė. Po kontakto su sergančiu kokliušu – 14 dienų eritromicino arba 7 dienų klaritromicino, arba 5 dienų azitromicino kursas. Po kontakto su sergančiu difterija – 7–10 dienų eritromicino kursas + skiepai.
Chirurgijoje antibiotikai profilaktiškai skiriami, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką, pvz., operuojant apendicitą ar atliekant cezario pjūvio operaciją.
Odontologijoje kiekvienu konkrečiu atveju gydytojas odontologas sprendžia, ar skirti, ar neskirti antibiotikų. Nors dauguma vaikų odontogeninių infekcijų yra bakterinės kilmės, tačiau tik nedaugelio jų gydymui reikia antibiotikų. Taip yra todėl, kad dauguma infekcijų labai gerai reaguoja į operacines procedūras, tokias kaip infekcijos šaltinio pašalinimas (danties ištraukimas). Odontologas gali profilaktiškai skirti antibiotikų, jei burnos ertmėje yra pažeidimų (atvirų lūžių ar sąnarių sužalojimų), kurie turi didelę tikimybę būti užkrėsti svetimkūniais bei aplinkoje esančiomis bakterijomis, turi padidėjusią bakterinės infekcijos riziką, dėl to turėtų būti skirta geriamų arba – priklausomai nuo ligoniuko būklės – injekcinių antibiotikų.
Gydytojas gali skirti vietiškai naudojamų antibiotikų žaizdų infekcijos profilaktikai, ypač jei žaizda yra veide.
Kaip elgtis, kai tarp antibiotikų kursų trumpas laikas?
Vaikai iki 7 metų gali dažnai sirgti, nes jų imunitetas dar nėra visiškai susiformavęs. Dažnas antibiotikų vartojimas imuniteto nesustiprina. Susidaro ydingas ratas: vaikas serga, jam skiriami antibiotikai, jie nualina organizmą ir sumažina imunitetą, todėl vaikas vėl suserga, ir vėl skiriami antibiotikai.
2015 metais didelės apimties tyrimas, atliktas JAV, nustatė, kad dažnas ir neracionalus antibiotikų vartojimas vaikystėje ne tik didina bakterijų atsparumą infekcijoms, bet ir gali turėti įtakos vaiko vystymuisi bei augimui. Pavyzdžiui, dažnas arba netinkamas antibiotikų vartojimas skatina kaulų ir kūno masės augimą.
Teoriškai antibiotikai turi būti skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti. Ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Pakilus temperatūrai, ypač vaikams, dominuoja virusinės infekcijos, kurių antibiotikai neveikia. Pavyzdžiui, antibiotikai neskiriami ryklės skausmui, nekomplikuotam kosuliui ir peršalimui gydyti.
Deja, antibiotikai vis dar skiriami net ir tais atvejais, kai vartojimas nėra pagrįstas – pavyzdžiui, siekiant „profilaktiškai“ gydyti virusines infekcijas ar kai pacientas spaudžia gydytoją. Tokie atvejai ne tik nepadeda ligoniui pasveikti, bet ir didina riziką, kad ateityje antibiotikai taps neveiksmingi. Be to, daugelis infekcijų yra savaime praeinančios.
Antibiotikai skiriami tik tada, kai numatoma aiški klinikinė nauda. Jie skiriami atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę ir parenkant jam tinkamiausią dozę bei gydymo trukmę.
Antimikrobiniai vaistai (antibiotikai, sulfanilamidai, nitrofuranai) veikia ne tik tą sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus, tarp jų ir žarnyno mikrobiotą, kuri saugo nuo infekcinių ligų.
Dėl dažno ar netinkamo antibiotikų vartojimo sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra, prasideda antibiotikų sukeltas viduriavimas. Be to, kai kurie antibiotikai gali toksiškai veikti smegenis, klausą, inkstus, kepenis, kraujodarą. Galimos alerginės reakcijos. Dėl dažno ar ilgalaikio antibakterinių vaistų vartojimo organizme gali atsirasti vitamino B trūkumas.
Antibiotikus galima vartoti tik gydytojui skyrus, paisant nurodytos dozės ir gydymo trukmės. Labai svarbu:
Duoti antibiotikus, net jeigu vaikas jaučiasi geriau (suduoti visą nurodytą gydymo kursą);
Antibiotikais nesidalinti su kitais;
Nevartoti kitam skirtų antibiotikų.
Ar gali vaikui skirti kelis antibiotikus vienu metu?
Ligoninėse ir intensyvios terapijos skyriuose sunki infekcija, pvz., plaučių uždegimas ar sepsis, gali būti gydomas dviem antibiotikais vienu metu.
Kokie antibiotikai mažiau kenkia žarnynui – geriamieji ar leidžiamieji?
Nesunkios bakterinės infekcijos (pvz., mažiems vaikams ausų uždegimo ar ikimokyklinukų ūminio tonzilito) gydymui gydytojai skiria skystų antibiotikų, nes tabletes ar kapsules vaikai sunkiai praryja.
Kai infekcija būna itin sunki ar siekiama greitesnio būklės pagerėjimo, naudojami injekcinės formos antibiotikai, leidžiami į raumenis arba veną. Tokie ligoniukai gydomi ligoninėse.
Bakterinės kilmės odos infekcijos gydomos antibiotikų kremu ar tepalu, akių ar ausų infekcijos – lašais, rečiau – purškalais.
Geriamosios ir injekcinės formos antibiotikai vienodai dažnai ir stipriai pakenkia žarnyno mikrobiotą.
Atsako vaistininkė
Ar galima antibiotikų įsigyti be recepto?
Antibiotikai parduodami su receptu, šiuo metu atvejų, kai pacientai prašo antibiotikų be recepto, pasitaiko vis rečiau.
Anksčiau antibiotikų žmonės prašydavo dėl gerklės skausmo ar slogos, tačiau šiandien vis daugiau pacientų supranta, kad tai virusinės ligos, kurioms antibiotikai nėra veiksmingi. Kartais nustemba užsieniečiai, įpratę prie laisvesnės vaistų įsigijimo tvarkos, – jie stebisi, kodėl Lietuvoje antibiotikus galima įsigyti tik su receptu. Tokiais atvejais paaiškiname galimas rizikas ir pasiūlome saugesnes, tinkamesnes alternatyvas.
Lietuviai jau perprato, kad vartojant antibiotikus netinkamai, pavyzdžiui, dėl virusinės infekcijos, gali sutrikti žarnyno mikrobiota ir sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, tokius kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Tai tik pradžia – ilgesnis antibiotikų vartojimas be tikslo gali dar labiau išderinti organizmą ir sukelti rimtesnių pasekmių.
Ar galima vartoti antibiotikus, likusius nuo praėjusio gydymo?
Deja, tai nėra gera praktika. Tai, kas padėjo prieš metus, dabar gali būti visiškai neveiksminga – bakterijų jautrumas keičiasi. Pavyzdžiui, E. coli bakterija, dažna šlapimo takų infekcijų sukėlėja, neretai jau būna atspari amoksicilinui, tad šis vaistas paprasčiausiai nepadeda.
Be to, dažnai likusių tablečių nepakanka visam gydymo kursui. Neužbaigtas gydymas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir skatina atsparumo vystymąsi. Skolintis antibiotikų iš kitų žmonių – dar pavojingiau. Vaisto veiksmingumas priklauso nuo konkretaus ligos sukėlėjo ir asmeninės sveikatos būklės.
Net ir plataus veikimo spektro antibiotikai neužtikrina, kad jie veiks konkrečią infekciją. Savarankiškai vartojant antibiotikus be aiškios diagnozės, padidėja tikimybė, kad infekcija bus gydoma netinkamai, o kai gydymo prireiks iš tiesų, įprasti antibiotikai gali jau nebeveikti.
Siekiant atkurti pusiausvyrą po antibiotikų kurso, svarbu pasirūpinti žarnyno mikrobiota. Vertėtų vartoti probiotikus ir atkreipti dėmesį į mitybą – rinktis daugiau augalinio maisto, skaidulų, vengti perteklinio cukraus. Kai perkate antibiotikus, vaistininkai turtų pasiūlyti probiotikų ir patarti dėl mitybos.
Ar verta turėti antibiotikų kelioninėje vaistinėle?
Antibiotikai nėra universali priemonė visiems atvejams, ypač kelionėse. Jie neveikia virusų, o tam tikrose šalyse paplitę visai kitokie bakterijų štamai, kuriems mūsų vaistai gali būti neveiksmingi.
Vietoj antibiotikų kelioninėje vaistinėlėje turėtų būti pagrindinių pagalbos priemonių – vaistų nuo temperatūros, skausmo, viduriavimo, alergijos ar virškinimo sutrikimų. Jie bus efektyvesni ir saugesni pirmosiomis ligos dienomis.
Kaip antibiotikai veikia žarnyną?
Antibiotikai veikia ne tik kenksmingas, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas. Žarnyno mikrobiota atsakinga už virškinimą, imunitetą, net nuotaiką. Sutrikus jos balansui, gali kilti virškinimo problemų, nusilpti imuninė sistema, keistis svoris.
Siekiant atkurti pusiausvyrą po antibiotikų kurso, svarbu pasirūpinti žarnyno mikrobiota. Vertėtų vartoti probiotikus ir atkreipti dėmesį į mitybą – rinktis daugiau augalinio maisto, skaidulų, vengti perteklinio cukraus.
Susiję straipsniai
