Atlėpusios ausys būdingos net 5 proc. visos populiacijos ir yra pastebimos iškart – vos kūdikiui gimus. Nors toks išvaizdos bruožas klausai įtakos neturi, tačiau vyresniame amžiuje gali kelti diskomfortą dėl estetinio vaizdo, o jį pakoreguoti galima tik plastine operacija. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Simonas Kaupas sako, kad tokia procedūra ne tik išsprendžia estetinę problemą, bet gali ir gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
„Jei vaikas turi atlėpusias ausis, nebūtina iškart lėkti pas plastikos chirurgą, tačiau reikėtų šia tema su juo kalbėtis, adekvačiai įvertinti situaciją bei vaiko emocinę būklę. Visgi, esant neigiamai aplinkos įtakai, patyčioms, atlėpusios ausys mažamečiui gali lemti savivertės sumažėjimą, sukelti didelių psichologinių bei socialinių problemų. Tokioje situacijoje ausų atlėpimo korekcija gali ženkliai pagerinti tiek vaiko, tiek suaugusiojo emocinę būklę“, – pasakoja S. Kaupas.
Atstatyti ausų deformaciją galima tik chirurginiu būdu
Ausies anatomiją galima suskirstyti į tris dalis – kriauklę, priešvijoklį ir vijoklį. Šio organo atsikišimą dažniausiai lemia per didelis kremzlės išsivystymas ausies kaušelio kriauklės srityje arba priešvijoklio srities kremzlės nepilnas susiformavimas. Toks defektas dažniausiai yra paveldimas, tačiau pasitaiko atvejų, kai ausys pakinta dėl patirtos traumos.
„Ausų atlėpimas vertinamas matuojant atstumą nuo kaukolės iki aukščiausio ausies kaušelio taško – paprastai jis neturėtų viršyti 20 mm, o jei yra didesnis – pacientui diagnozuojamas ausų atlėpimas. Taip pat galima matuoti ausies atlėpimo kampą, kuris dažniausiai yra 20–25 laipsniai. Defektas nustatomas, kai šis kampas viršija 30–35 laipsnius“, – aiškina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Pasak jo, šis bruožas savaime nesusitvarko ir lieka toks visą gyvenimą. Vienintelis būdas, kiek įmanoma labiau atstatyti kremzlės anatomiją, yra operacinis gydymas.
Operaciją galima atlikti nuo 5–6 metų
Pasiruošimas operacijai nesudėtingas – pacientui būtina atlikti bendrą kraujo, jo krešumo ir gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimus bei elektrokardiogramą. Vaikams operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą, o paaugliams bei suaugusiesiems dažniausiai užtenka vietinės nejautros – nuskausminant ausies kaušelio sritį.
„Operacijos metu atliekami 3–5 cm pjūviai užausio srityje – tai yra estetinė zona ir žaizdelei sugijus, randas yra visiškai nematomas. Visgi, nėra vieno vienodo metodo, tinkančio visiems pacientams, todėl procedūros pobūdis priklauso nuo atlėpimo priežasties. Vieniems gali būti atliekamas perteklinės kremzlės pašalinimas, kitiems – priešvijoklio suformavimas. Taip pat nuo deformacijos pobūdžio priklauso ir operacijos laikas, todėl trukmė gali būti nuo 45 minučių iki 2 valandų“, – pasakoja S. Kaupas.
Procedūrą galima atlikti tik tuo atveju, jei ausies kaušelis yra pilnai susiformavęs, todėl jauniausi pacientai būna 5–6 metų. Dažniausiai atlėpusių ausų operacijos atliekamos ikimokyklinio amžiaus vaikams, kad pradėjus lankyti mokyklą, netektų susidurti su nekorektiška aplinkinių reakcija. Visgi, atlikti procedūrą niekada ne per vėlu, todėl dažnai ją renkasi ir paaugliai ar suaugusieji.
Pirmieji rezultatai matomi po 2 mėnesių
Kaip ir po kiekvienos chirurginės procedūros, norint geriausių rezultatų, svarbu laikytis gydytojų nurodytų rekomendacijų. S. Kaupas pažymi, kad po atlėpusių ausų operacijos, gijimo laikotarpis skirstomas į du etapus.
„Pirmasis etapas trunka 14 dienų – tai žaizdų gijimo metas, kuomet tiek dienos, tiek nakties metu reikia dėvėti kompresinę juostelę. Antrasis etapas – laikotarpis iki 6–8 savaičių, kai vyksta randėjimas ir ausies kaušelio kremzlės formavimasis, todėl kompresinę juostelę dėvėti reikia kontaktinio sporto ar žaidimų metu. Pirmąjį preliminarų rezultatą pacientas mato po dviejų mėnesių, o galutinį – po pusmečio“, – tvirtina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Nors atlėpusių ausų korekcijos operacijos atliekamos ištisus metus, S. Kaupas pataria to nedaryti vasarą. Geriau rinktis vėsesnį metų laiką, kad pirmas dvi savaites privaloma kompresinė juostelė nekeltų diskomforto – nepritrintų žaizdelių, o pjūvio vieta galėtų greičiau gyti.
Susiję straipsniai
