Ausų kištukai vaikams, saugantis nuo vandens, tapo įprastu atostogų atributu. Ar tai ženklas, kad gydytojai pakeitė poziciją ir ausis nuo vandens reikia saugoti? Konsultuoja doc. Algimantas Vingras.
Saugoti ar ne
Ar saugoti vaiko ausis, kad į jas nepatektų vanduo? Tai dažnas tėvų klausimas, į kurį gydytojai atsako: TAIP ir NE. Ausų kontaktas su vandeniu lydi mus visą gyvenimą nuo etapo mamos įsčiose. Pirmasis vanduo, kurį pažįsta žmogaus ausys, – mamos vaisiaus vandenys. Per pirmąsias kūdikiškas maudynes ausys „susitinka“ su švariu čiaupo vandeniu, kartais net virintu. Per užsiėmimus baseine – su chloruotu ar dezinfekuotu kitomis priemonėmis vandeniu. Per vasaros pramogas – su daugiau ar mažiau užterštu gamtinių telkinių (upių, ežerų, tvenkinių, jūros) vandeniu.
Patarimas – saugoti ar ne ausis nuo vandens – priklausys nuo to, koks vanduo, ir nuo to, kokios ausys.
Kūdikių maudynės: nesaugoti, bet sausinti
Naujagimių ir kūdikių ausų iki šiol patariama nesaugoti nuo vandens (niekas nežino, gal nuomonės ateityje pasikeis). Kūdikių priežiūros metodikose patarimai linkę suktis ratu – kas buvo paneigta, vėl sugrįžta, ir atvirkščiai. Senais laikais maudant naujagimius buvo patariama laikyti galvytę virš vandens, kad vanduo neapsemtų ausų. Vėliau tėvai buvo drąsinami – ausų nuo vandens saugoti nereikia! Juk nėštumo metu ausytės mirko vaisiaus vandenyse, tad nuo švaraus vonelės vandens jos tikrai nenukentės.
Vis dėlto iki šiol patariama išmaudžius nepalikti ausyse nė lašo vandens. Pirmiausia reikia vartyti kūdikėlį (jo galvą pakreipti į vieną ir kitą pusę), kad iš ausų ištekėtų vanduo. Tada vatos tamponėliais, skirtais kūdikių ausims, kruopščiai sausinti. Šie patarimai kalba patys už save – vanduo, užsilikęs ausyje, nėra nekaltas dalykas. Tad jeigu nenorite ilgų sausinimo ceremonijų, verčiau maudykite kūdikį prilaikydami jo galvytę virš vandens (ir vėl pasitvirtina, kad mūsų proseneliai turėjo gerą intuiciją).
Baseinas: ieškokite nechloruoto
Ausims kur kas daugiau kenkia chloruotas vanduo nei natūralus. Į ausį patekęs chloruotas vanduo paverčia vidinę ausies terpę šarmine (normaliai ji yra rūgštinė) ir sukuria geras sąlygas bakterijoms ir grybeliams augti. Chloras yra nepalankus odai, kvėpavimo takams, todėl, jei yra galimybė, vaikui ieškokite kitokiu būdu dezinfekuojamo baseino. Tokių baseinų daugėja.
Jeigu baseino, kurį lanko vaikas, vanduo chloruojamas, verta naudoti ausų kištukus, o po užsiėmimo atkakliai išsausinti ausis.
Vasaros pramogos: atsižvelkite į ausį
Maudantis vandens telkiniuose gamtoje, ausis apsaugoti sunku, nes vaikai dūksta, taškosi, šokinėja į vandenį, o mokantys plaukti mėgsta nardyti. Ne visiems vaikams maudynės sukels ausų problemų, todėl apie saugojimą nuo vandens spręskite pagal savo vaiko ausis.
6 „jeigu“
Per vasaros maudynes atviruose vandens telkiniuose vaiko ausis nuo vandens reikėtų saugoti šiais atvejais:
Jeigu vaikas nors kartą yra sirgęs išorinės ausies uždegimu ( „plaukiko ausimi“), nes tuomet ausies landos odos barjeras yra silpnesnis.
Jeigu yra pažeistas vaiko ausies būgnelis.
Jeigu ausies landos oda yra įdrėksta. Tuomet, patekus bakterijomis užkrėsto vandens, gali prasidėti ausies landos odos uždegimas.
Jeigu vaikas ne kartą sirgęs ausų uždegimu, kitaip tariant – ausys yra vaiko silpnoji vieta.
Jeigu vaiko ausų landos yra labai siauros. Kuo siauresnė ausies landa, tuo didesnė tikimybė, kad vanduo liks viduje ir dauginsis mikrobai. Beveik visų kūdikių ir daugumos mažų vaikų ausų landos yra labai siauros.
Jeigu vaikas vandenyje išbūna labai ilgai, pavyzdžiui, atostogaujate prie baseino, ir vaikas jame mirksta nuo pusryčių iki vakarienės.
Net jeigu neatitikote nei vieno „jeigu“, po maudynių vaiko ausis reikia kruopščiai išsausinti.
Kaip vanduo gali pakenkti ausytėms?
Vanduo gali sukelti ausų uždegimą.
Tik virintas vanduo yra sterilus. Net iš geriamojo vandens išauginama nedidelis kiekis mikrobų. Tad nesteriliam vandeniui patekus į ausį, šiltoje ir drėgnoje terpėje ima daugintis vandenyje esantys mikrobai. Gamta yra šiek tiek apsaugojusi ausytes: vanduo lengvai išbėga, o landos sienelių oda yra sutepta riebalinių liaukų sekretu – siera, kuri saugo kaip apsauginis apvalkalas. Pavojus susirgti ausų uždegimu kyla tada, kai (čia dar kartą perskaitykite visus „jeigu“, išvardintus aukščiau). Jeigu ausies ertmėje užsilaiko drėgmė ir vystosi uždegimas, parodo šie požymiai – skausmas, pilnumo jausmas, suprastėjusi klausa, išskyros iš ausies.
Po maudynių, ypač po nardymo ausis gali užgulti.
Staigus slėgio pasikeitimas panėrus gilyn (arba staigiai pakilus į kalnus, skrendant lėktuvu) gali kuriam laikui deformuoti ausies būgnelį, išpūsti jį. Praėjus kuriam laikui, būgnelis atsistato, tik retais atvejais reikia medikų įsikišimo.
Reikia bandyti vandenį iš ausies „iškratyti“ (prašykite vaiko šokinėti ant vienos kojos palenkus galvą į šoną). Jei nepadeda, galima įlašinti 3–4 lašus ausų lašų, turinčių nuskausminamųjų medžiagų. Jei ausies maudimas, skausmas, užgulimas neišnyko, reikėtų kreiptis į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją.
Gali skaudėti ausies landų odą.
Šią problemą turi ne tik besimaudantys vaikai, bet ir ausines nešiojantys tėveliai. Vienu atveju vanduo, kitu atveju prakaitas ir svetimkūnis (ausinė) dirgina odą, sausina ją, priverčia pleiskanoti, niežėti. Norisi kasytis, oda ir vėl pažeidžiama, formuojasi šašai. Todėl po maudynių išsausinus ausytes verta patepti išorinę landą maitinančiu tepaliuku ar kremu.
Gali plyšti ausies būgnelis.
Ypač pavojinga ausims maudynių forma yra šokinėjimas nuo tiltelių – šokant į vandenį dėl smūgio į vandens paviršių ir staigaus slėgio išorinėje ausies landoje padidėjimo gali plyšti ausies būgnelis.
Gali išbrinkit sieros kamštis.
Kartais maudynių metu išbrinksta sieros kamščiai, esantys ausyse. Tuomet aplinkiniai garsai tampa duslesniais ar trumpam visai apkurstama, kartais girdimi pašaliniai garsai, juntamas skausmas ausyse, ausų užgulimas ir diskomfortas.
Jei ausyje dar nesusiformavęs kamštis, o tik sieros masė, susikaupusi išorinėje klausomojoje landoje, galima lašinti lašiukus, kurie padėtų sierai ištirpti ir lengviau pasišalinti.
Geras patarimas: neleiskite po maudynių ausų krapštyti
Išlipę iš vandens vaikai nieko nelaukę ima krapštyti ausis, tikėdamiesi tokiu būdu pašalinti į jas patekusį vandenį. Pirštų į ausis po maudynių kišti negalima dėl kelių priežasčių.
Kišdamas pirštus į ausies ertmę, vaikas gali nustumti joje esančią sierą ir taip sudaryti sieros kamštį.
Jei pirštukai nešvarūs, gali sukelti infekciją, ypač jeigu ausies landoje jau yra atsivėrusi žaizdelė. Dažniausias tokio įpročio rezultatas – ausies odos uždegimas.
Kišdamas pirštus į ausies ertmę, kuri yra uždara erdvė, vaikas sukelia joje papildomą slėgį, o intensyviais pirštų judesiais judindamas ausies būgnelį gali jį pažeisti.
Išlipus iš vandens, reikėtų palenkti galvą taip, kad į ausį patekęs vanduo iš jos ištekėtų, tada švelniai servetėlės ar rankšluosčio kampučiu ją nusausinti.
