Bakterijos tokios mažos, neturi smegenų ir proto. Tad kaip jos gali būti gudresnės už Nobelio premijomis apdovanojamą farmacijos pramonę? Kaip jos bendrauja, susitaria, mutuoja ir tampa atsparios? Kalbamės su vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologe Lina Orlovskaja.
Kai buvo sukurti antibiotikai, bakterijų sukeltos ligos buvo suvaldytos. Dabar medikai ragina mokslininkus – kurkite kažką naujo, antibiotikai nebeveikia. Kodėl taip nutiko?
Antibiotikai – vaistai, kurie skirti išvengti bakterinių infekcijų arba jas gydyti. Kaip žinia, jie neveikia virusų, grybelių, įvairių kitų sukėlėjų. Vis dėlto pakanka ir to nuopelno, kad jie įveikia bakterijas.
Iki atrandant antibiotikus, tūkstančiai žmonių mirdavo nuo bakterijų sukeltų ligų, ypač nuo plaučių uždegimo ar pooperacinių žaizdų infekcijų. Mums sunku patikėti, kad vaikai mirdavo tiesiog dėl to, kad komplikuodavosi virusinė peršalimo liga, o moterys – po gimdymo.
Atradus antibiotikus atrodė, kad įvyko stebuklas. Tačiau ilgainiui buvo pastebėta, kad anksčiau gerai veikę antibiotikai kažkodėl nebėra tokie veiksmingi. Kodėl?
Nuo tada, kai buvo atrasti ir pradėti vartoti antibiotikai, vis daugiau bakterijų, kurios iš pradžių buvo jiems jautrios, tapo atsparios ir rado daug įvairių būdų pasipriešinti antibiotikams.
Pirmasis antibiotikas penicilinas įregistruotas 1929 metais, artėja antibiotikų šimtmetis. Gali būti, kad tas 100 metų ir yra riba, kai bakterijos mus pergudravo.
Kodėl bakterijų atsparumas išsivystė tik dabar? Gal mūsų organizmai nusilpo ar antibiotikai per silpni?
Bakterijų atsparumas vis didėja, o pastaraisiais metais atrandama ir rinkoje pasirodo mažai naujų antibiotikų. Todėl atsparumo antibiotikams problema pradėjo kelti didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai.
Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Randasi galingos, antibiotikams atsparios bakterijos, kurios tarsi šaiposi iš farmacijos pramonės. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų net nėra vartoję.
Bakterijos tampa atsparios antibiotikams, kai konkretūs antibiotikai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Kai kurios bakterijos yra natūraliai atsparios tam tikriems antibiotikams (tai vadinama prigimtiniu arba natūraliu atsparumu). Blogiau, jei kurios nors bakterijos, kurios paprastai pasiduoda antibiotikų poveikiui, tampa jiems atsparios dėl genetinių pakitimų (tai vadinama įgytu atsparumu).
Atsparios bakterijos išgyvena veikiant antibiotikams ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį. Gydant antibiotikams atsparių bakterijų sukeltas infekcijas gali reikėti daugiau priežiūros ir alternatyvių, brangesnių antibiotikų, kurie gali turėti žalingesnį šalutinį poveikį.
Kokias ligas sukeliančios bakterijos labiausiai išgudrėjo?
Vienas geriausiai atsparumą antibiotikams iliustruojančių pavyzdžių – tuberkuliozė, kuri yra antroji pagal dažnį mirties nuo užkrečiamųjų ligų priežastis pasaulyje. 2019 m. paskelbtos Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaitos duomenimis, Lietuva, Latvija ir Estija išlieka šalimis, kuriose registruojama daugiausia vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų. Ligoninėse gydomiems pacientams gresia vadinamosios hospitalinės infekcijos, kuomet besigydant ligoninėje papildomai užsikrečiama atspariais antibiotikams mikroorganizmais, o tai dar labiau pablogina paciento būklę.
Pavyzdžiui, kraujo užkrėtimas ir operacinių žaizdų infekcija, tokia kaip MRSA (ją sukelia bakterija Staphylococcus aureus, atspari meticilinui); kraujo infekcija, kurią sukelia bakterijos Enterobacteriaceae, gaminančios plataus spektro beta-laktamazes (angl. ESBL − extended-spectrum beta-lactamases) − fermentus, kurie gali sunaikinti kai kuriuos antibiotikus; širdies vožtuvo infekcijos, kurias sukelia vankomicinui atsparūs enterokokai, ir žaizdų bei operacinių žaizdų infekcijos, kurias sukelia karbapenemams atspari bakterija Acinetobacter baumannii.
Escherichia coli bakterijų atsparumas pagrindiniams antibiotikams auga beveik visose Europos šalyse. Ši bakterija sukelia šlapimo takų ir dar rimtesnes infekcijas ir yra viena labiausiai paplitusių infekcijas sukeliančių bakterijų.
Ar visose šalyse bakterijos vienodos?
Antimikrobinio atsparumo Europoje stebėjimo sistemos duomenys rodo skirtumą tarp šiaurės ir pietų šalių: Skandinavijos šalyse ir Nyderlanduose rodikliai žemi, Pietų Europoje – aukšti. Šalyse, kuriose atsparumo rodikliai mažesni, paprastai vartojama mažiau antibiotikų, o šalyse, kuriose šie rodikliai didesni, antibiotikų vartojama daugiau. Yra nemažai šalių Europoje, kur antibiotikai parduodami vaistinėse be gydytojo recepto, tokiose šalyse itin paplitęs piktnaudžiavimas antibiotikais bei atsparumas jiems.
Daugiausia antibiotikų vaikų gydymui skiria (rekomenduoja didžiausias dozes ir ilgiausią gydymo kursą) JAV gydytojai, mažiau – Europos, o mažiausiai – Skandinavijos šalių gydytojai.
Atsparumas antibiotikams padidina sveikatos priežiūros kaštus, prailgina gydymo ligoninėje laiką bei didina mirtingumą. Apskaičiuota, kad vien tik Europos Sąjungoje antimikrobiniams vaistams atsparios bakterijos yra maždaug 25 000 mirties atvejų priežastis.
Kas laikoma tinkamu ir netinkamu antibiotikų vartojimu?
Netinkamas antibiotikų vartojimas yra tuomet, kai:
1) antibiotikai skiriami nesant būtinybės;
2) sunkiai sergantiems pacientams antibiotikai skiriami per vėlai;
3) per dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai arba netinkamai naudojami siauro veikimo spektro antibiotikai;
4) konkrečiam pacientui skiriama netinkama (per maža arba per didelė) antibiotiko dozė;
5) gydymas antibiotikais trunka per ilgai arba per trumpai;
6) gydymas antibiotikais neatitinka mikrobiologinio tyrimo rezultatų.
Blogiausia, kai antibiotikai vartojami nepagrįstai: peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Tokiais atvejais antibiotikai nepadės jums pasveikti, jie nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip čiaudulys.
Kai antibiotikai vartojami netinkamai – jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo, – vaisto kiekis organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.
Atsparių bakterijų sukeltas infekcijas gydyti labai sunku: įprastai vartojami antibiotikai nebėra veiksmingi ir gydytojai turi parinkti kitus. Dėl to tinkamas gydymas gali būti pradėtas per vėlai, gali kilti komplikacijų ar infekcija net gali baigtis mirtimi.
Kiek tiesos, kad antibiotikų gauname valgydami vištieną?
Pasauliniu mastu atsparumo antibiotikams problema yra ne tik žmogaus sveikatos srityje, bet ir žemės ūkyje, įskaitant žuvininkystę. Antibiotikai, kuriais nuo bakterijų sukeltų infekcijų gydomi ir apsaugomi gyvūnai, priklauso toms pačioms cheminėms grupėms, kaip ir žmonių vartojami vaistai: makrolidai, tetraciklinai, chinolonai, beta-laktamai, aminoglikozidai. Taigi gyvūnai gali užsikrėsti bakterijomis, kurios atsparios žmonių infekcijoms gydyti vartojamiems antibiotikams.
Žemės ūkio sektorius privalo užtikrinti, kad antibiotikai gyvūnams būtų duodami tik gydymo ar infekcijų kontrolės tikslais, pasitarus su veterinaru. Gyvūnai turėtų būti skiepijami, siekiant sumažinti antibiotikų vartojimą bei turi būti plėtojamas augalinių antibiotikų vartojimas.
Neatsižvelgiant į žemės ūkio sektorių, antibiotikų vartojimas žmonėms gydyti tebėra pagrindinė bakterijų atsparumo antibiotikams priežastis.
Ką darysime, jeigu antibiotikai nebeveiks? Ar galime kokiais nors veiksmais sumažinti bakterijų plitimą, kad antibiotikų nereikėtų?
Tai panašus sąmoningėjimo kelias, kaip ir mažinant planetos užterštumą. Reikia pradėti nuo savęs ir judėti mažais žingsneliais, nekreipiant dėmesio į tai, kad rezultato neįmanoma pamatyti čia ir dabar.
Veiksniai, mažinantys infekcijų plitimą, o kartu ir antibiotikų vartojimo poreikį, yra šie:
1) Skiepijimasis
2) Rankų plovimas
3) Apsauginių kaukių dėvėjimas
4) Kontakto su sergančiais žmonėmis vengimas
5) Organizmo stiprinimas
6) Tinkama maisto ir jo gaminimo higiena
7) Tinkamas antibiotikų vartojimas, jeigu jie skirti
8) Porbiotikų vartojimas žarnyno mikrobiotos balansui atkurti antibiotikoterapijos metu ar iškart po jos
Visi turime atsiminti ir tris pagrindines antibiotikų vartojimo taisykles:
Pirma. Vartoti, kaip skirta
Antra. Gerti daugiau vandens
Trečia. Vartoti probiotikus, geriausia – atsparius antibiotikams (mieliagrybį)
