Visi šiuolaikiniai tėveliai žino pasaką apie Batuotą katiną ir kas tas markizas Karabasas. O ką iš tiesų reiškia vardas „Karabasas“? Profesorius Vladimiras Prudnikovas, režisavęs operą vaikams „Batuotas katinas“, sugalvojo nedidelę intrigą – užduoti žiūrovams šį klausimą.
Pasirodo, žodis „kalabasas“ reiškia iš džiovinto moliūgo padarytą indą. Pasakoje gudrus katinas žaibiškai sugalvoja savo „ponui“ – jaunėliui malūnininko sūnui – duoti tokį vardą. Operoje skambantys žodžiai „kalabasas“ ir „Karabasas“ tariami labai raiškiai, kad vaikai pajustų tą skambesio skirtumą. O tėveliai nustemba, kad vaikystėje net nesusimąstydavo, kokia to Karabaso reikšmė.
Kodėl operai pasirinkta klasikinė pasaka
Lietuvos operos solistas ir profesorius Vladimiras Prudnikovas sumanė pastatyti operą vaikams, kurioje dainuotų jaunieji profesionalūs operos solistai – esami ir buvę jo mokiniai. Profesorius su savo mokiniais jau yra rengęs koncertų ir įvairių muzikinių projektų, bet opera vaikams – pirmoji.
Vladimiras Prudnikovas – operos koncepcijos ir libreto autorius, režisierius ir scenografas. Jauniems atlikėjams tai labai naudinga praktika – profesorius juokauja, kad senovės dailininkų pameistriai irgi ne iš karto imdavo tapyti paveikslus. Jie turėdavo praeiti visas amato stadijas, nuo dažų maišymo iki teptukų plovimo. Dainininkai irgi auga, pradėdami nuo paprastesnių vaidmenų. O vaidmenys operoje vaikams leidžia pajusti ir kūrybos džiaugsmą, žaidimą.
Beje, kai kurios arijos yra gana sudėtingos, plataus diapazono. „Iki šiol turime tradiciją pirmadieniais susirinkti repetuoti „Batuotą katiną“ ir taip pradėti darbo savaitę“, – sako viena iš operos artisčių, dainininkė Elzė Liškauskaitė.
Kokybiškų vaikiškų operų trūksta. Kai „Batuotas katinas“ rodomas Lietuvos miestuose ir miesteliuose, bilietai labai greitai išperkami, kartais prašoma papildomų koncertų. Profesoriaus nuomone, labai svarbu nuo mažų dienų ugdyti vaiko meilę muzikai, neatbaidyti jo per daug sudėtingais sąskambiais, sunkiai suvokiamu siužetu, nes tada ir užaugusiam žmogui išliks poreikis eiti į operą.
Jis libretui pasirinko žinomą klasikinę pasaką ir nuo siužeto nenukrypo, kad sekti veiksmą scenoje žiūrovams nebūtų sudėtinga. Opera rekomenduojama vaikučiams nuo penkerių metų. Tokio amžiaus vaikai gali ilgėlesniam laikui išlaikyti dėmesį – juk opera dviejų dalių, kaip ir tikros klasikinės operos!
Žinoma, į operą ateina visa šeima, tad tai smagus reginys ir tėvams. Pasakos esmė – ne tai, kad mirdamas malūnininkas netinkamai padalino palikimą savo sūnums. Tikroji pasakos pamoka – kaip svarbu turėti draugų, mokėti jais pasitikėti ir niekada neprarasti vilties, kaip išradingumas ir drąsa gelbsti sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Kaip ir dauguma klasikinių pasakų, ši – su gera pabaiga.
Kai kam tai bus pirmoji pažintis su opera
Spektaklis mažyliams prasideda nuo uvertiūros, kurią scenoje groja pianistė. O paskui muzikinį pasakojimą perima Mokytojas, jis mokiniams ima sekti žinomą Šarlio Pero pasaką apie Batuotą katiną. Ir besekdamas iš Mokytojo virsta Karaliumi. Įvyksta tarsi perėjimas iš realaus gyvenimo į pasaką, ir žiūrovai mielai neria į ją. Auga ir muzikos sudėtingumas – nuo liaudies dainos „Du gaideliai“ motyvų, kai į taktą ploja patys vaikai, iki Jeano-Baptiste’o Weckerlino, W. Piero Luigi Niko muzikos. „Weckerlino muzika melodinga, labai suprantama.
Weckerlinas yra romantikas, bet jis yra panaudojęs ir barokinės muzikos stilių. Atrinkau vokalines dainas, fortepijoninius, orkestrinius kūrinius ir panaudojau šiame projekte. Vėliau buvo parašytas libretas ir pasirinkta muzika, kuri atitiktų personažų charakterius. Raganiaus daina, vaikų choro scena, finalinė scena ir kai kurie duetai buvo specialiai parašyti šiai operai. Naktimis nemiegojau ir iki šiol nemiegu. Vis susapnuodavau naujų minčių, skambesių, tekstų“, – yra sakęs V. Prudnikovas.
„Batuotame katine“ skambanti muzika yra skaidri, lengvai įsimenama, ją vaikai ir po spektaklio dar ilgai niūniuoja. Labiausiai vaikams įstringa Raganiaus daina, kurią jis atlieka mušdamas didžiulį būgną ir dainuodamas žemu sodriu balsu. Vaikus tai ir jaudina, ir truputį gąsdina – sukuria tą įtampą: o kas bus toliau?
Operoje groja koncertmeisterės prof. Nijolė Ralytė ir Milda Umbrusevičiūtė, dainuoja solistai: Elena Daunytė, Rugilė Garbaliauskaitė, Saulė Vincenta Moisiejenko, Arminas Skirvainis, Klaudijus Šimkus, Regimantas Gabšys, Elzė Liškauskaitė, Greta Keraitė, Eglė Radavičiūtė, Alfredas Miniotas, Dominykas Malmiga.
„Dainuojant vaikams, nuo pat pirmųjų akimirkų svarbu užmegzti dialogą su publika ir jo nepaleisti. Svarbu ne tik gerai dainuoti, bet ir vaidinti, matyti kiekvieną mažąjį žiūrovą. Spektaklyje aš esu Princesė. Jeigu pamatau, kad kuris vaikas jau pradeda išdykauti ar žiovauti, nusiunčiu princesišką oro bučinuką ir dainuodama žiūriu į jį. Vaikas vėl sugrįžta į pasaką, į tą veiksmą, kuris vyksta scenoje. Po spektaklio vaikai dažnai nori su mumis nusifotografuoti, mergaitės sako, kad norėtų būti princesėmis. Vadinasi, spektaklis dar gyvena juose“, – sako dainininkė Elzė Liškauskaitė.
Elzė akcentuoja teksto svarbą vaikiškuose spektakliuose. Maži vaikai labai įsimena ne tik melodiją, bet ir girdimą žodį, todėl jis turi būti ištartas taisyklingai, raiškiai, pakartotas ne vieną kartą. Spektaklyje daug kartų kartojami kasdienybėje galbūt rečiau vartojami žodžiai: „malūnas“, „asilas“ ir pan., kad vaikai juos atpažintų, įsidėmėtų.
Scenografija iš didelės sceninės patirties
Vaikams kuriama scenos estetika turi būti aiški, paprasta, bet kartu ne primityvi. Ji turi pažadinti vaiko vaizduotę. Profesorius Vladimiras Prudnikovas prisimena, kaip kuriant spektaklio scenografiją teko pačiam pabūti ir staliumi, ir kostiumų dailininku. Iš faneros gimė prašmatni karališka karieta, o kai kurių personažų kostiumai buvo vis tobulinami.
Pavyzdžiui, Raganiaus batai su pentinais iš paprastų virto vos ne muzikos instrumentais, skleidžiančiais garsus. Scenografija rūpinosi visa spektaklio kūrėjų komanda. Pačių artistų vaikai kartais irgi pasirodo scenoje kaip karaliaus palydos „mažųjų raitelių“ būrys. Kai gastroliuojama kituose Lietuvos miestuose, „raitelių“ vaidmenį atlieka tų miestų moksleiviai, iš anksto išmokę savo muzikinius vaidmenis. Taip opera tampa ir edukacija. Kai vaikai auga, namuose girdėdami muziką, tad atsiranda noras ir patiems būti muzikoje.
„Mano anūkės Veronika ir Magdalena scenoje jau nuo pirmųjų dienų. Pamenu, kaip dukra Ieva (dainininkė Ieva Prudnikovaitė – aut. past.) operoje atliko vieną iš vaidmenų su kūdikiu ant rankų. Ir tai buvo ne kokia lėlė, o kelių mėnesių Magda! Kai žiūrovai pamatydavo, kad kūdikis juda, salėje nuvilnydavo šurmulys! O statant operą „Sarsuela“ vyresnioji anūkė Veronika paprašė, kad sukurčiau vaidmenį ir jai. Ir ji spektaklio metu tikrai pasirodo scenoje! Kai nuo mažų dienų vaikai girdi muziką, jiems tai tampa artima ir įdomu. Todėl ir šita opera „Batuotas katinas“ atsirado iš noro klasikinę muziką priartinti prie šeimų, prie mažų vaikų“, – sako Vladimiras Prudnikovas.
Galbūt ateityje opera vaikams bus atliekama ir su orkestru – tokių svajonių tikrai yra. Kompozitorius Jaroslavas Cechanovičius yra sukūręs šios operos orkestruotę.
Daugiau informacijos apie operą ir artimiausius pasirodymus visoje Lietuvoje galima rasti interneto puslapyje vivaopera.lt
Parengė Ginta Liaugminienė
Projektą „Kultūra nuo gimimo“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 4000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2026.01. 23.
Susiję straipsniai
