Beata Nicholson: „Kokia prasmė turėti vaiką?“ – lygiai taip pat, kaip klausti „kokia prasmė gyventi?“

Pernai gimstamumas Lietuvoje krito iki rekordiškai žemo lygio – vos 18,7 tūkst. naujagimių. Tai beveik dešimtadaliu mažiau nei 2023-iaisiais. Vis daugiau žmonių vaikų planavimą atideda arba apsisprendžia jų neturėti. Kodėl taip nutinka, ir ką galime padaryti tiek kaip partneriai, tiek kaip visuomenė, kad moteriai apsisprendus būtų lengviau?

Šiuos klausimus šeštadienį diskusijų festivalyje „Būtent“ nagrinėjo tėvai ir ekspertai: penkių vaikų mama Beata Nicholson, politikė Morgana Danielė, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys ir Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė. Pokalbį moderavo dr. Rūta Latinytė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro mokslininkė. Diskusijoje „Kokia prasmė turėti vaiką?“ (pavadinimas įkvėptas 2024 m. Maros van der Lugt parašytos knygos) greitai paaiškėjo, kad pagrindinis veiksnys, skatinantis apsispręsti dėl motinystės – saugumo jausmas.

Moteris linkusi pasirinkti motinystę esant saugumui ir partnerystei

Pasak psichiatro L. Slušnio, moters apsisprendimą turėti vaikų lemia ne tiek racionalūs skaičiavimai, kiek pasitikėjimas partneriu. „Yra dalykų, kurių negalime pasakyti žodžiais, bet labai gerai jaučiame. Taip yra su šalia esančiu partneriu, kuriuo galima pasitikėti pilnavertiškai“, – sakė jis.

Beata Nicholson pritarė, kad darni partnerystė – būtina sąlyga: „Partneris, su kuriuo gali dalintis viską, tvirta partnerystė, moteriai yra būtini norint saugiai ir sėkmingai auginti vaikus“. Pasak L. Slušnio, stabilūs santykiai svarbūs ne tik sprendžiant, ar turėti vaikų, bet ir jiems gimus. „Po kūdikio atėjimo kai kurie tėčiai prioritetais iškelia kitas sritis – darbą, pomėgius. O sukūrus šeimą moteris ir kūdikis turi būti svarbiausi. Kitaip bus nesaugu“, – sakė psichiatras.

Ekspertai pabrėžė, kad ruošiantis motinystei ir tėvystei itin svarbus emocinis pasirengimas. Savarankiškai veikianti organizacija Pogimdyminės depresijos centras suvokia šiuos poreikius ir kviečia į nemokamas programas, kurios skirtos ne tik moterims, bet ir būsimiems tėčiams. Visuomenės paramos dėka centras gali daryti tai, kam mato didelę prasmę – edukuoti ir teikti pagalbą.

Beata Nicholson: „Kokia prasmė turėti vaiką?“ – lygiai taip pat, kaip klausti „kokia prasmė gyventi?“

„Apie šią temą – kokia prasmė turėti vaiką – galvojau dvi dienas. Klausimas panašus į – „kokia prasmė gyventi?“, – diskusijos metu kalbėjo neseniai penkto kūdikio susilaukusi B. Nicholson. – Sąlygos auginti vaikus Lietuvoje – fantastiškos, bet tai daryti, žinoma, sunku. Kai mes apsisprendžiame gimdyti vaikus, pastatome save į nelabai patogią situaciją. Visgi augindamas juos atrandi tokias išsipildymo, džiaugsmo platumas, kurių kiti būdai – karjera, kelionės, pasiekimai – neatvertų to gylio, džiaugsmo ir prasmės. Susilaukęs vaikų pamatai pasaulį visai kita plotme.“

Beata Nicholson manymu, vaikų turėjimas taip pat sudėlioja prioritetus ir palengvina prasmės paieškas: „Esame socialios būtybės, todėl vaikai yra bendruomenės kūrimas. Pasirinkdami gimdyti savotiškai pratęsiame esminį visatos dėsnį. Turint vaikų prasmė ir tikslai aiškiai paskirstyti. Jei neturi vaikų, aišku, kad gali turėti prasmę, bet tai kokius 15 kartų sunkiau.“

Motinystę atideda dėl baimių ir spaudimo

Nemažai žmonių nusprendžia motinystę ir tėvystę nukelti į ateitį. Diskusijoje aiškėjo, kad priežastys – ne tik praktinės, bet ir emocinės. M. Danielė pasidalijo savo patirtimi: „Kodėl poros atideda vaikų turėjimą? Man reikėjo stabilumo: būsto, darbo. Kitiems dar gali būti reikalinga taika. Kai kuriuos baugina gąsdinimai, kad po vaiko gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Man viskas buvo taip pat, ir dar geriau po vaiko gimimo. Tikėtina, kad todėl, jog tėtis 1,5 metų buvo vaiko priežiūros atostogose.“

Visuomenės kuriami mitai ir itin aukšti standartai eikvoja mamų energiją. Joms pritrūksta laiko ramiai išmokti būti, tapti autentiška mama. „Mamai trūksta pasitikėjimo priimti savo sprendimus ir nebijoti rinktis ne tobulus, ne pačius geriausius, o pakankamus ir kas svarbu – jų šeimai tinkamus modelius. Tai kyla iš spaudimo būti tobula ir viską žinoti tarsi savaime, didžiulio informacijos srauto, tobulumo siekio, nuolatinės kritikos. Visuomenė taip pat kelia spaudimą ir vis vertina kiekvieną mamos pasirinkimą: kodėl ji pati neaugina vaikų, kodėl tik būna namuose ir užsiima vaikais, klijuojamos supermamyčių etiketės. Mama, kuri ir taip yra jautriame gyvenimo etape, atakuojama įvairių priešybių“, – vardija N. Vildžiūnaitė.

Vienišumas po gimdymo – nematoma grėsmė

Morgana Danielė atvirai pripažino, kad nerimo iki nėštumo suteikė ir jos asmeninė istorija: „Keliolika metų sirgau depresija, bijojau, kad liga sugrįš. Visuomenėje psichikos sutrikimų turinčių žmonių – ne vienas, ir turime daug erdvės pagerinti pagalbos galimybes jiems.“

Patirti pogimdyminę depresiją arba jos simptomus gali mama, niekada neturėjusi psichikos sutrikimų. Apklausos Lietuvoje duomenimis, apie 15 % moterų po gimdymo galvoja apie savižudybę. „Dažnai tokios mintys kyla iš vienišumo. Kūdikio susilaukusi mama neretu atveju lieka viena, nors teoriškai yra bendruomenėje, bet atskyrimo ir vienišumo jausmas dažnai ima dominuoti“, – atkreipė dėmesį N. Vildžiūnaitė. Po gimdymo mamai artimi šeimos nariai dažnai nėra pasiekiami gyvai arba komplikuotas santykis su jais neleidžia užtikrinti saugaus ryšio, atitolsta draugai, kolegos, kaimynai – bendruomeniniai ryšiai sutrūkinėja. Dėl hormonų pokyčių, nemigos, pasikeitusios dinamikos su partneriu, kyla grėsmė netekti ir tarpasmeninio santykio.

 Meilė ir saugumas – svarbiausia vaikui

Ko labiausiai reikia užauginti laimingą vaiką? Renginyje dalyvavę tėvai pateikė skirtingus atsakymus.

„Vaikai mane išmokė visko. 11 metų mokslų nuėjo šuniui ant uodegos per vieną parą po pirmojo vaiko gimimo, – juokavo psichiatras L. Slušnys ir pasakė, kas vaikui sukuria laimę. –
Vaikas visada turi jausti, kad nesvarbu, kas nutiks, tėvai yra kartu, nepaisant visko. Jei tas jausmas yra, materialūs daiktai mažai svarbūs. Vaikui reikia meilės ir saugumo.“

Morgana Danielė pridėjo, kad laimingi tėvai yra raktas į laimingą vaikystę:
„Mano atsakymas: aš turiu būti laiminga, kad mano vaikas būtų laimingas.“ B. Nicholson pakvietė į motinystę žvelgti filosofiškai: „Žmogus sutvertas ir truputį kančiai, išeiti iš komforto zonos. Gyvenkime vieni dėl kitų.“

Klausimas „kokia prasmė turėti vaiką?“ sulaukia skirtingų atsakymų. Vieniems tai – bendruomenės kūrimas ir gyvenimo pilnatvė, kitiems – atsakomybė, derinama su asmeniniais siekiais. Dalis žmonių prasmę sukuria kitur – be vaikų auginimo. Brandi visuomenė leidžia visiems pasirinkimams egzistuoti ir siekia kurti aplinką, kurioje kiekviena šeima ar asmuo jaučiasi palaikomi.