Vis populiarėjant žindymui, čiulptukai, regis, turėjo tapti atgyvena, kaip koks kalio permanganatas ar gyvsidabriniai termometrai. Deja, taip neatsitiko.
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Reklama skelbia: „Čiulptukas atsakingai lydės kūdikį kiekvieną dieną. Jis visada puikiai tinka ir padeda atsipalaiduoti. Norint patenkinti aukščiausius reikalavimus, čiulptukai kuriami glaudžiai bendradarbiaujant su dizaineriais ir dantų gydytojais.
Čiulptukas anatomiškai atitinka vaiko raidos etapą. Šilko švelnumo čiulptukas pagamintas iš silikono ir išsiskiria tuo, kad yra ypač minkštas, jis neslidinėja, neiškrenta iš vaiko burnytės.
Natūralus lateksas – natūrali kokybė: žaliava auginama ir derlius imamas ekologiškai, visiškai natūralus latekso pienas, tik išgautas, vietoje apdorojamas ir iš jo gaminamas lateksas. Tai – gryna kokybė!“
Skamba be galo viliojančiai? Kuri gi mama nenorės savo kūdikiui į burnytę įkišti šilko švelnumo, ekologiško latekso čiulptuką? O ką gi šiuo klausimu sako mokslininkai?
Nauda – mamai, o ne kūdikiui
Nors gyvename XXI amžiuje ir norime sau ir savo vaikams visko kas geriausia, naujausia, kokybiškiausia, deja, labai dažnai, daug dažniau negu norėtųsi, matau kūdikius, o taip pat ir vyresnius vaikus su čiulptukais burnoje. Nors mokslininkai dar XX amžiaus pabaigoje įrodė, kad čiulptukas yra visiškai nereikalingas ir net žalingas atributas kūdikio „racione“, kažkodėl taip nenorime atsisveikinti su juo.
Tad kodėl gi čiulptukais taip noriai naudojamės ir kokios jie duoda naudos:
1) Čiuptuką dažniausiai vadinu „laisvų rankų įranga“ kiekvienai mamai, leidžiančia apgauti vaiką, duodant jam netikrą krūtį. O tai juk palengvina kiekvienos pervargusios motinos sunkią dieną.
2) Čiulptukas padeda nuraminti verkiantį vaiką, kai to negalime padaryti natūralesniais būdais.
3) Gražus čiuptukas gali būti ir žaisliukas, ir papuošalas kūdikio burnytėje, kuriuo galima pasipuikuoti prieš draugus.
Kaip matome, kiekvienas iš šių punktų atneša daugiau naudos mamai negu kūdikiui. O ko gi nori kūdikis? Ar Jūsų kūdikis verkdamas prašo, kad užkimštumėte jam burnytę gumos gabalu? Ar jis nori, kad paimtumėte jį ant rankų, priglaustumėte, pasuptumėte, nuramintumėte, duotumėte krūtį, pamaitintumėte?
Supermamų vargai dėl čiulptukų
Kai kurių mamų atkaklumas bandant pripratinti kūdikį prie čiulptuko, kurio šis niekaip nenori imti į burnytę, tiesiog stulbina.
Viena supermama pasakoja: „Pirmasis mūsų čiulptukas buvo „X“ firmos, naudojome šios firmos čiulptukus, bet matydami, kad netinka, ieškojom „savojo“. Iki 4 mėnesiukų vargome, išleidome daug pinigėlių, kol atradome tinkamą. Iš pradžių mergytė žiaukčiojo nuo „X“ firmos 0–3 mėn. čiulptuko, pirkome kitą, „Y“ firmos čiulptuką, – neėmė išvis, tada išmėginome „Z“ firmos čiulptuką, netiko. Paimdavo, bet tuoj spjaudavo lauk (visi silikoniniai). Nusprendžiau, jog gal netinka silikonas, o ne forma (maniau, kad netinka forma, tai minėtų firmų čiulptukus pirkau įvairų formų).
Nupirkau „F“ firmos, lateksinį, lyg ir tiko, bet imdavo mažai, nors poreikis buvo. Tada susimąsčiau, gal ir šis netinka, nes iki 4 mėn. pati čiulptuko nelaikė. Nupirkome naują „ N“ firmos, nes iš pradžių rekomendavo šį, su tarpeliu, čiulpiant truputį prisipildo oro, dukrytė priprato prie čiulptuko per keletą dienų. Šiandien gavome jau naują 6–18 mėn. kūdikiams skirtą čiulptuką. Esame patekinti šios firmos čiulptukais. Ne taip dažnai jį naudojame, bet be mergytė neužmiega…“
Kita mama: „Mūsų visi čiulptukai ir buteliukai buvo „X“ firmos, rinkausi dėl to, kad buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų apie šios firmos produkciją. Nors mažasis ilgai išvis jo nenorėjo, bet dabar jau nebeužmiega be čiulptuko…“
Dar vien mama: „Bandėme lateksinį čiulptuką, vaikas spjovė iškart ir nepriėmė. Tada nupirkau su apvaliu galiuku, taip pat nė už ką nenorėjo. Po to nupirkau silikoninį su pjautu galiuku, prie to ir pasilikome, nors ir tai gerai teko pavargti, kol pripratinau, pirkau kiekvieną kartą skirtingos spalvos, kad labiau patiktų. Dabar nusipirkau silikoninį su sparneliais iš šonų, kad sąkandžio neiškreivintų, nes girdėjau, kad be sparnelių gali sąkandį sugadinti…..“
Įdomu, kokius atsiliepimus apie šias pratinimo prie čiulptukų kankynes papasakotų Jūsų mažylis, jei tik galėtų?
Čiulptukų įvairovė
Lateksiniai
Reklama: Lateksas – vertinga natūrali medžiaga, galinti atlaikyti dideles apkrovas, neplyšta, netrūkinėja, yra labai lanksti.
Mokslininkai: Lateksas – viena iš dažniausiai alergiją sukeliančių medžiagų.
Lateksas greičiau sensta, veikiamas tiesioginių saulės spindulių, latekso čiulptukus reikia keisti kas 1–2 mėnesius. Lateksui alergiški žmonės negali miegoti ant lateksinių čiužinių, naudotis vienkartinėmis pirštinėmis, jei to reikalauja jų darbo sąlygos, bei patiria daugybę kitokių nepatogumų darbe ir buityje.
Silikoniniai
Reklama: Silikonas – aukštos kokybės dirbtinė medžiaga, itin atspari aukštai temperatūrai.
Mokslininkai: Silikonas – mažiau elastinga medžiaga nei lateksas, tiesioginiai saulės spinduliai jo nesendina.
Visiems amžiaus tarpsniams
Apie skirtingas amžiaus grupes pramonės darbuotojai irgi pagalvojo, viskas „Jūsų labui“. A dydžio čiulptukai skirti kūdikiams iki 6 mėnesių, B dydžio –nuo 6 iki 18 mėnesių, C dydžio – vyresniems nei 18 mėnesių „kūdikiams“. Be abejo, juk Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti vaikus iki 2 metų, tad ir čiulptukai nuo krūties neturi atsilikti.
Trūksta tik čiulptukų, skirtų vaikams iki 18 metų, čiulptukų suaugusiems ir čiulptukų senoliams. Manau, kad ir tokie laikui bėgant atsiras.
Ar žinote, mielos mamos…
Vaikai, kurie pripratinami čiulpti čiulptukus, net 4 kartus dažniau savaime atsisako žysti krūtį iki 6 mėnesių, nei tie, kurie čiulptuko niekada neturėjo.
Čiulpdamas čiulptuką arba maitinamas iš buteliuko, kūdikis pripranta mažai pražioti burnytę, todėl vėliau, ir žįsdamas krūtį, jis netaisyklingai apžioja tik spenelio galą be areolės, o taip ištraukti pieną daug sunkiau. Dėl stipresnio čiulpimo spenelių odoje gali atsirasti įtrūkimų, įplyšimų, žindymas darosi skausmingas, dėl skausmo refleksiškai susitraukia krūties raumenys ir pieno ištekėjimas dar labiau apsunksta, kūdikis krūtį čiulpia vis stipriau, – susidaro užburtas ratas. Per spenelių odos įtrūkimus į gilesnius audinius patenka bakterijos, sukeliančios mastitą, krūtys sutinsta, darosi skausmingos, kietos, pakyla temperatūra ir žindymas baigiasi.
Čiulptuko, o kaip ir buteliuko, gali išvengti net tos mamos, kurios dėl savo ar kūdikio sveikatos problemų žindyti negali.
Mišinuką ar nutrauktą pieną jaunesniam kūdikiui galima sumaitinti pipete, vyresniam – šaukšteliu ar iš puodelio.
Čiulpdami čiulptuką, kaip ir gerdami mišinį, arbatėlę ar kitokį skystį iš buteliuko, kūdikiai prisiryja oro, o tai skatina pilvo dieglius, blogėja apetitas.
Per čiulptukus, kuriuos mamos ar močiutės, nukritusius ant žemės „nuvalo“ nučiulpdamos pačios, į kūdikių ir vaikų burnas patenka bakterijų, sukeliančių dantukų kariesą, gali patekti kitų patogeninių mikroorganizmų, sukeliančių įvairiausias ligas.
Jei vaikas iki 1–1,5 metų neatpratinamas nuo čiulptuko, tai gali pakenkti jo burnos anatomijos ir sąkandžio formavimuisi.
Išdygus pirmiesiems dantukams, kūdikis gali atkąsti čiulptuko gumos gabalėlį ir juo paspringti.
Kūdikių, kurie buvo žindyti bent iki 9 mėnesių, intelekto koeficientas vyresniame amžiuje būna gerokai aukštesnis nei tų, kurie buvo maitinti iš buteliuko, ar tų, kurie buvo pripratinti čiulpti čiulptuką (ypač tų, kurie buvo pratinti prie čiulptuko jaunesni nei dviejų savaičių).
Kūdikiai, kurie didžiąją dienos dalį čiulpia čiulptukus ir išlieka ilgai nuo jų neatpratinti, suaugę dažniau rūko ir serga priklausomybės ligomis.
Čiulptukas ir staigios kūdikių mirties sindromas
Yra teorija, teigianti, kad čiulptuko čiulpimas miego metu apsaugo kūdikius nuo staigios mirties sindromo. Bet čiulptuką rekomenduojama iš burnytės išimti, kai tik vaikas užmiega, o mirtis įvyksta ne užmigimo metu, o jau giliai įmigus. Yra ir kita teorija, teigianti, kad žindymas irgi mažina kūdikių staigios mirties sindromo riziką.
Deja, kūdikių staigios mirties sindromas iki šiol išlieka viena iš neįmintų medicinos mįslių, kurios tikslios priežastys yra nežinomos. Manoma, kad greičiausiai tai įvyksta dėl nuo gimimo nediagnozuotų medžiagų apykaitos ligų. O kol tikroji priežastis ar priežastys nėra išaiškintos, mums, deja, lieka tik spėlioti, kas padeda apsisaugoti, o kas ne.
Burnoje pirštas
Suskaičiuokite visus už ir prieš, ir kiekvieną kartą kūdikiui sunerimus neskubėkite eiti lengviausiu keliu, nutildydamos jį netikru ramintoju.
Atsiliepkite į kūdikio poreikius, pasistenkite suprasti, ko jam tuo metu iš tikrųjų reikia, ir suteikite jam tai, ko jis nori. O kad vietoje čiulptuko netektų čiulpti pirštukų, užsiimkite su savo vaiku įdomia ar naudinga veikla, darykite masažus, mankšteles, eikite į lauką, dainuokite daineles, sekite pasakas.
Trumpais, nesudėtingais sakinukais pasakokite viską, ką tuo metu darote, – tai bus labai gera kūdikio smegenų mankšta. Sotus ir dėmesio nestokojantis kūdikis tikrai nejaus poreikio dažnai čiulpti pirštų.
„Mamos žurnalas“
