Paryžius, Kopenhaga, Bruklinas, Tokijas, Praha – britų rašytoja Julie Caplin kviečia skaitytojus leistis į nepamirštamas jausmų ir skonių keliones. „Skaitydama maisto ir gėrimų aprašymus akimirksniu panorau aplankyti Prancūziją. Ši knyga – tarsi nuostabus, gaivus desertas“, – apie ką tik lietuviškai pasirodžiusį Caplin romaną „Cukrainė Paryžiuje“ sako jos kolegė rašytoja Sue Moorcroft.
Kiekviena Caplin knyga – tai ne tik romanas apie meilę ir romantinius santykius, bet ir kelionė, kurioje veikėjai stengiasi iš naujo atrasti save po gyvenimo audrų. Caplin veikėjai išgyvena širdies skausmą, netektis, skyrybas, bet kartu šios istorijos visada kupinos šviesos, sklindančios iš mažų, kasdienių detalių: šviežio kruasano kvapo, draugiško nepažįstamojo šypsenos ar jaukaus pokalbio su metro bendrakeleiviu.
Paryžiuje pradedi gyventi iš naujo
Ką tik pasirodžiusios knygos „Cukrainė Paryžiuje“ pagrindinė veikėja Nina – jauna moteris, išgyvenanti rimtą gyvenimo krizę: jos santykiai nutrūko, gyvenimo kryptis pasimetė ir ji ima abejoti, ko nori iš gyvenimo. Nina nusprendžia, kad atėjo laikas naujam etapui, tad kulinarijos kursai Paryžiuje atrodo kaip tobula išeitis.
Romane be galo ryškiai skleidžiasi Paryžiaus dvasia – siauri skersgatviai, pilni paslapčių, šviesios konditerijos vitrinos, kuriose sukasi pyragaičių bokšteliai, ir romantiškos istorijos, slypinčios kiekvienoje gatvės kavinukėje. Nina sutinka įvairių žmonių: nuo šiltos, tiesmukos kaimynės iki paslaptingo kliento, kuris kasdien ateina pirkti to paties pyragaičio. Taip pamažu moteris pradeda kurti naują gyvenimą – be perfekcionizmo, bet su meile sau ir kitiems.
„Kavinė Kopenhagoje“ – laimė slypi paprastuose dalykuose
„Cukrainė Paryžiuje“ – jau trečioji Caplin knyga, pasirodanti lietuvių kalba. Pirmoji lietuviškai išleista knyga skaitytojus nukelia į šiaurę – į ramią, lėtą ir jaukią Kopenhagą. Keitė atvyksta į Danijos sostinę norėdama parašyti straipsnį apie hygge – danų gyvenimo filosofiją, kuri daugeliui paviršutiniškai siejasi tik su žvakėmis ir vilnoniais pledais.
Knygoje Caplin atskleidžia, kad hygge kur kas daugiau – tai kokybiškai praleistas laikas, paprastumas ir kasdienybės džiaugsmas. Nuo Londono tempų ir nutrūkusių santykių pavargusi Keitė Kopenhagoje sutinka žmones, kurie ją išmoko sustoti, išgirsti ir pajausti save. „Kavinė Kopenhagoje“ kupina šviesių akimirkų, kurios kviečia pažvelgti į save su meile ir supratimu.
„Kepyklėlė Brukline“ – kai viskas sudūžta, bet dar turi druskos ir mielių
Antroje lietuviškai išleistoje Caplin knygoje „Kepyklėlėje Brukline“ skaitytojus pasitinka triukšmingas, margas ir nenuspėjamas Niujorkas. Po skaudaus išsiskyrimo Sofi iš Londono pabėga į Brukliną. Ir nors miestas atrodo griežtas, svetimas ar net šiek tiek ciniškas, būtent čia Sofi atranda drąsos keistis.
Moteris apsigyvena virš jaukios kepyklėlės, kuri tampa jos prieglobsčiu, o įvairūs klientai tarsi veidrodžiai atspindi Sofi baimes ir troškimus. Nuo ko labiausiai bėgi, tas ir pasiveja – tarp miltų, dūmų ir vėluojančių užsakymų Sofi sutinka naują meilę. „Kepyklėlė Brukline“ pasakoja apie netobulą, kartais chaotišką, bet tikrą gyvenimą.
Naujos romanų kryptys – Tokijas ir Praha
Artimiausiu metu Caplin gerbėjai Lietuvoje galės leistis į dar dvi keliones, nes jau greitai pasirodys romanai „Arbatinė Tokijuje“ ir „Iki pasimatymo Prahoje“. Pirmajame romane autorė žada skaitytojus supažindinti su japonų kultūros subtilumu – arbatos gėrimo ritualais, pagarba tylai ir tikslumu. Pasirodo, net tolimiausi pasaulio kampeliai gali padėti priartėti prie savęs.
Kitas greitai pasirodysiantis romanas „Iki pasimatymo Prahoje“ žada nostalgišką ir romantišką kelionę po miestą, kuriame kiekvienas akmuo alsuoja istorija. Tai knyga apie praeitį, kuri nepaleidžia, apie žmones, kurių netekome, ir apie tuos, kuriuos dar galime sutikti. Beje, būtent Čekijoje Caplin romanai sulaukė fenomenalios sėkmės.
Kelionės po pasaulį ir save
Caplin geba meistriškai pajausti ir perteikti miesto atmosferą, tad jos pasakojimas prikausto įtaiga ir nuoširdumu. Rašytoja suteikia galimybę keliauti net tada, kai negali išeiti iš namų. Šios knygos išskiria, nes į miestus ji žvelgia ne paviršutiniškai per turisto objektyvą ar atvirukų vaizdus, bet pasakoja apie vietos kultūrą, maistą ir tradicijas. Caplin veikėjos stengiasi kuo labiau patirti miestus: mokosi gerti arbatą pagal japoniškus ritualus, aiškinasi prancūziškų desertų subtilybes, stebi, kaip danai išgyvena paprastas kasdienybės akimirkas ar kaip Brukline ankstyvą rytą draugai dalijasi beigeliais.
Kopenhagos tyla ir ramybė, Paryžiaus romantika, Bruklino ritmas – šios istorijos primena, kad kartais geriausios kelionės prasideda, kai prarandame kryptį. O geriausios knygos tos, kuriose atpažįstame ne tik veikėją, bet ir dalelę savęs.
Jei pavargote nuo perfekcionizmo ir nori atrasti naujus pasaulius
Caplin romanai ne tik nukelia į vis naujas vietas, bet ir pasakoja apie stiprias moteris. Romanų veikėjos tikrai pasiekia ne viską, bet vis tiek bando. Jos bijo, verkia, bet ir šypsosi. Svarbiausia – jos leidžia sau gyventi netobulai, bet nuoširdžiai. Jos tikrai nėra idealios, bet būtent dėl to tokios artimos skaitytojoms. Caplin knygų gerbėjos dažnai pastebi, kad jaučiasi lyg skaitytų apie save ar draugę, su kuria galima gerti kavą ir pasikalbėti apie gyvenimo netikrumus.
Caplin rašo su šiluma, šmaikštumu ir pagarba ne tik skaitytojui, bet ir gyvenimui, kuris, kad ir koks būtų, vis tiek vertas gyventi. Kiekviena jos knyga – tarsi mažas atokvėpis nuo pasaulio triukšmo. Tai tarsi jautri terapija, primenanti, kad nieko tokio suklupti ar jaustis pavargusiai. Svarbiausia, kad esi.
Parengė Liudvika Salters
