Daugiau judės, gražiau kalbės

judėjimas

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Vaiko pirštų mikluma, kūno judrumas ir kalbos raida susiję tiesiogiai. Konsultuoja Panevėžio lopšelio-darželio „Jūratė“ logopedinės grupės auklėtoja Gražina Radzevičienė

Smulkioji motorika

Mokslininkai teigia, kad rankų smulkiosios motorikos lavinimas didina galvos smegenų žievės aktyvumą, todėl gerėja kalbėjimas, klausa, rega, dėmesys. Todėl logopedai vaikų smulkiąją motoriką stengiasi lavinti nuolatos – kažką veikdami su pirščiukais vaikai greičiau išmoksta susikaupti, ilgiau išlaikyti dėmesį, taip skatinama vaiko kalba ir tobulėja mąstymas.

Lipdymas, aplikavimas, konstravimas – tai veikla, kurios metu galima puikiai lavinti vaiko rankos judesius. Svarbiausia, kad vaikas tiksliai atliktų numatytą programą, turėtų kantrybės laukti, neskubėtų, stengtųsi dirbti pats.

Lavinant vaiko smulkiąją motoriką galima pritaikyti įvairius žaidybinius elementus, pavyzdžiui: išlyginti dviem pirštais suglamžytą popierių – mamytei nosinę; apvedžioti trafaretą, išdėlioti iš gamtinės medžiagos (giliukų, kaštonų) ornamentą.

Šias užduotis galite atlikti namuose:

  • Įdėti formeles į įvairias dėžutes su išpjovomis.
  • Užmauti įvairių formų ir dydžių piramidžių žiedus.
  • Surinkti į dėžutes įvairaus dydžio akmenėlius, pupas, žirnius, kruopas.
  • Suverti karoliukus (stambesnius, vėliau – smulkesnius).
  • Suvyti įvairaus storio spalvotų siūlų kamuoliukus.
  • Surišti mazgus iš įvairaus storio ir ilgio virvučių.
  • Susegti įvairaus dydžio sagutes.
  • Išdėlioti ornamentą iš plastmasinių ar medinių pagaliukų.
  • Sudėlioti ant kortelių, dengtų plastilinu, įvairių gyvūnų trafaretus iš grūdų, kriauklių, akmenų, makaronų.
  • Aprengti popierinę lėlę popieriniais drabužėliais.

Stambioji motorika

Tai vaiko viso kūno raumenys, fizinės galios, statinės ir dinaminė pusiausvyra, koordinacija. Stambiajai motorikai lavinti su vaikais žaidžiame judriuosius ir muzikinius žaidimus, atliekame kūno kultūros pratybas. Jų metu ugdomas ritmo jausmas, kalbos supratimas, gebėjimas derinti savo ir kitų vaikų veiksmus. Judrieji žaidimai padeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšius (nebėgsi – pagaus).

Pavyzdžiui judrusis žaidimas „Katė ir pelė“. Vaikai „pelės“ tyliai ant pirštų galų bėgioja ribotame plote, kol vaikas „katė“ miega.

Išgirdusios signalą „pelės“ skuba slėptis, o „katė“ bando jas sugauti. Tokio pobūdžio žaidimai ugdo vaikų dėmesingumą, aktyvina regimąjį ir girdimąjį suvokimą, mąstymą, moko bendrauti. Be to, jie skatina suprasti ir laikytis taisyklių, valingai atlikti veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Žaidimuose svarbu lavinti pusiausvyrą, vikrumą, koordinaciją, pratinti įveikti įvairias kliūtis, pajausti kūno padėtį ir suvokti bet kokį jos pasikeitimą.

Kūno kultūros pratybose ar laisvalaikiu kieme kamuolio mėtymas lavina vaiko judesių koordinaciją, taiklumą. Vaikai išmoksta ridenti, mesti, gaudyti kamuolį, suvokia, jog metamų daiktų greitis ir trajektorija priklauso nuo panaudotos jėgos ir jos krypties.

Ėjimo ir bėgimo tobulinimas padeda jausti judėjimo tempą, kryptį ir naudojamą jėgą, suprasti atskirų kūno dalių veiklos principus bei keisti judėjimo būdą.

Stambiajai motorikai ugdyti taikykite šiuos pratimus:

  • Bėgti ir eiti įvairiais būdais: ant pirštų, aukštai keliant kelius, plačiu žingsniu.
  • Laipioti gimnastikos sienele.
  • Ridenti kamuolį į vartus, taikyti į daiktus (kėglius, kaladėles).
  • Eiti nuožulnia lenta, buomu, pakelta lenta, eiti plokščiu lanku, padėtu ant grindų.
  • Mesti smėlio maišelį į horizontalų taikinį ar smėlio dėžę.
  • Pralįsti pro virvutę, lanką priekiu, šonu, nepaliečiant rankomis grindų.
  • Šokinėti vietoje abiem kojom, po signalo pritūpti ar atlikti kitą užduotį.
  • Mesti kamuolį draugui viena ranka, sugauti draugo metamą kamuolį abiem rankom.
  • Šokinėti kuo aukščiau į viršų, ranka siekiant pakabinto žaislo.


Kaip skatinti motorikos vystymąsi namuose?

Yra tėvų, draudžiančių vaikui laipioti, bėgioti, žaisti smėlio dėžėje, rinkti akmenėlius ir pan. Tokie draudimai dažniausiai teisinami nenoru, kad vaikas susižeistų, išsipurvintų rankas ar susiplėšytų drabužius. Taip elgdamiesi tėvai ne apsaugo vaiką, bet net kenkia jam.

Draudžiama veikla ne tik padeda vaiko fiziniam vystymuisi, bet ir leidžia domėtis jį supančiu pasauliu, pažinti jį per įvairius jutimus – sudaro sąlygas vystytis vaiko kalbai.

Mažas vaikelis viską nori pasiekti, visur užsikabaroti, pats paliesti jį dominančius daiktus. Labai svarbus yra rankų-akių, rankų-kojų judesių derinimas. Švedų mokslininkai teigia, kad nepakankama rankų, akių ir kojų judesių koordinacija gali būti viena iš skaitymo bei rašymo sunkumų priežasčių. Todėl tėvai neturėtų vaikui drausti ropinėti, šliaužioti po kambarį, apžiūrinėti jį taip dominančias detales.

Smalsumas, skatinantis norą judėti, turėtų būti patenkinamas.

Laipiodamas vaikas išmoksta suderinti rankų ir kojų judesius. Visai nebūtina namuose įrengti specialių kopėtėlių, tiesiog leiskite vaikui kur nors užlipti (ant sofos, fotelio, į antrąjį lovytės aukštą) ir nulipti. Tegul jis savarankiškai nulipa laiptais – turėkite kantrybės palaukti.

Smegenyse esančių kalbos centrų veikla tiesiogiai susijusi su rankų ir pirštų judesiais. Jiems vystyti puikiausiai tiks mozaikos, piramidės, įvairios virvelės, kamuoliukai, žaislai su mygtukais. Nebūtina pirkti brangių žaislų – vaikai mielai žaidžia su sagomis, vinutėmis, samčiais ir kitais namų apyvokos daiktais. Žaisdamas su smulkiais daiktais, vaikas lavinas rankytę ir taip ruošiasi rašyti.

Augdamas vaikas vis labiau siekia būti panašus į suaugusiuosius. Jį domina tėvų naudojami daiktai, todėl nedrauskite vaikui karpyti žirklutėmis, pjaustyti duoną ar smulkinti daržoves – tegul miklina rankas. Galimybė varstyti batų raištelius, šakute pasmeigti pupeles ar kitus smulkius produktus lėkštėje padeda ugdyti vaikų smulkiąją motoriką. Leisdami vaikui išbandyti naujoves, vienu metu pasieksite dviejų tikslų: lavinsite vaiko smulkiąją motoriką ir ugdysite savarankiškumą bei gebėjimą pasirūpinti savimi.

Motorikos vystymasis – viena pirminių sąlygų kalbos ir kalbos centrams smegenyse vystytis. Todėl nedrauskite vaikui kuo anksčiau imti savarankiškai valgyti, rengtis. Nebijokite, kad jis žaisdamas susiteps. Tegul vaikas pats pasirenka veiklą, diktuojamą jo amžiaus ir fizinio bei psichinio išsivystymo. Tuomet jis bus išradingesnis, kūrybiškesnis, išmoks sklandžiai dėstyti savo mintis.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − = aštuoni

Kitos temos: