Visuotinio karantino metu gyventojai daugiau arba net visą laiką praleidžia namuose. Čia ne tik dirba, bet ir gamina maistą, sportuoja, o turėdami laiko – užsiima remonto darbais.
Draudikai teigia, kad daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, ir nors neatsargiai elgiantis susižeisti įmanoma bet kur, nelaimių kaltininkais dažniausiai tampa du įprasti objektai – laiptai ir kopėčios.
„Namuose nutinkančios traumos visada yra panašaus pobūdžio: įvairūs susitrenkimai ar lūžiai paslydus, nugriuvus, užkliuvus kojai, taip pat nusideginimai, susižalojimai neatsargiai dirbant buities ar ūkio darbus, vaikai dažniausiai susižeidžia šokinėdami, bėgiodami.
Dažnai fiksuojame su laiptais susijusias traumas, taip pat susižalojimus naudojantis kopėčiomis.
Natūralu, kad su laiptais bei kopėčiomis susiję sužeidimai būna skausmingesni – visgi krentama iš didesnio aukščio“, – aiškina draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Jis sako, kad nelaimingi įvykiai dėl laiptų bendrovėje fiksuojami kone kasdien, o dėl kopėčių – vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę.
Traumų priežastimis tampa ir… bananų žievės
R.Grizicko teigimu, ant laiptų žmonės dažniausiai susižeidžia neatsargiai pastatę ir kryptelėję kojas, nuslydę nuo laiptų pakopos ir nugriuvę, taip pat nepataikę pėdos padėti ant pakopos ir trenkę pirštus ar kulną į jos kampą.
Nors dažniausiai tokios traumos nutinka per skubėjimą ar neatsargumą, kartais pasitaiko ir šalutinių priežasčių. „Esame turėję atvejų, kai žmonės nuo laiptų nukrenta po kojomis pasipainiojus šuniui, nešant didelius sunkius daiktus, kai nesimato, kur statoma koja, užlipus ant daiktų, besimėtančių netoli laiptų ar ant jų pakopų, kurie gali būti patys įvairiausi – nuo vaikų žaislų ar laidų iki banano žievių.
Laiptai traumų priežastimi tampa ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, štai JAV per metus fiksuojama daugiau kaip 1 mln. tokio pobūdžio traumų, tad atsargumas jais lipant gėdos tikrai nepadarys. Juo labiau, kad nukritę nuo laiptų retai atsipirksite tik sumušimu, paprastai sužeidimai būna rimtesni“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Nukritę nuo laiptų gyventojai dažniausiai pasitempia raiščius ir patiria įvairius lūžius – plaštakos, šonkaulių, kojos pirštų, žandikaulio, mentės ir kitus. Taip pat dažni sausgyslių plyšimai, smegenų sutrenkimai ar stuburo traumos, pasitaiko netgi mirčių.
Draudimo ekspertas pataria kopiant laiptais niekada neskubėti, laikytis turėklų, nelaikyti ant jų jokių daiktų, o nukritusius nedelsiant pakelti, laiptais nebėgioti, lipant tamsoje nebandyti laiptų įveikti apgraibomis, o įsijungti apšvietimą ar pasišviesti žibintuvėliu.
Pavojų susižeisti kelia katinai
Kopėčias draudikai taip pat vadina padidintos rizikos objektu. Įvairius darbus atliekantys žmonės nuo jų nukrenta nesilaikydami arba kopėčioms lūžus. „Pastebime, kad nuo kopėčių dažniausiai krentama genint medžius, plaunant langus, dažant sienas ar lubas, pasitaiko nelaimingų atsitikimų, nutikusių lipant ant stogo pareguliuoti antenos, tvarkant lietvamzdžius ar kabinant užuolaidų karnizus. Todėl atliekant tokius darbus patartina naudoti kuo stabilesnes kopėčias, jas tvirtai pastatyti ar atremti, paprašyti kitų asmenų pagalbos“, – vardija R. Grizickas.
Kadangi kritimas nuo kopėčių yra kritimas iš didesnio aukščio, traumos taip pat neretai būna sudėtingesnės: sutrenkiamos smegenys ar prasiskeliama galva, lūžta rankos, šlaunikauliai, šonkauliai, skyla stuburo slanksteliai.
Draudikai sako, kad pakankamai dažna „naminė“ trauma – nusideginimas karšta arbata, aliejumi, verdančiu vandeniu, karštu maistu. Nemažai žmonių susižeidžia neatsargiai naudodami elektrinius įrankius: pjūklus, kampinius šlifuoklius, grąžtus. Taip pat pavojingas išlieka kirvis – dažniausiai kapojant malkas sužalojami kojų raumenys, yra atvejų, kai visiškai nukertami pirštai.
„Pastebėjome ir vieną įdomų niuansą: kartais šeimininkų traumų priežastimi tampa aplink kojas besiglaustantys katinai. Pavyzdžiui, vienu atveju dėl katino žmogus nugriuvo ir susilaužė petį, kitas susilaužė koją, kai katinas pasipainiojo nešant šaldytuvą, šis išslydo iš rankų ir nukrito ant kojos.
Akivaizdu, kad bet koks išorinis dirgiklis padidina riziką susižeisti, ar tai būtų katinas, ar susvyravusios kopėčios. Todėl svarbiausia ne tik patiems būti atsargiems, bet ir atidžiai stebėti aplinką“, – pataria R. Grizickas.
Susiję straipsniai
