Teigiama, kad polinkis sirgti cukriniu diabetu yra paveldimas. Ir dažnai tai nutinka kas antroje giminės kartoje. Klaipėdietės Lauros atveju ši tendencija pasitvirtino – diabetu sirgo jos močiutė, o būdama studentė susirgo ir ji pati. Tačiau liga nesutrukdė Laurai tapti mama.
Susirgo… pati tyrinėdama ligą
Lauros istorija neįprasta tuo, jog būdama studentė ir tuo metu visiškai sveika savo bakalauriniam darbui pasirinko temą „Diabetinė pėda“. Dvidešimtmetė mergina studijavo reabilitaciją ir slaugą Vilniaus universitete. Rašydama diplominį darbą, ji turėjo apklausti daug diabetu sergančių žmonių, pildyti įvairias anketas. Atlikdama vieną tokių apklausų pajuto, kad ją labai troškina. Diabeto klubo pirmininkei ji pasiguodė, kad pastaruoju metu pradėjo smarkiai kristi svoris. Klubo pirmininkė čia pat atliko gliukozės testą, kuris parodė padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. „Po kelių dienų nuvykau pas gydytoją, mane nusiuntė į ligoninę tyrimams, kurie tik patvirtino spėjimą – aš sergu cukriniu diabetu. Su žinia susitaikyti buvo labai sunku, nes daug žinojau apie šią ligą, svarbiausia – kad ji neišgydoma. Vienu metu buvo apėmusi depresija, net nebemačiau prasmės gyventi. Laimei, iš „duobės“ mane ištraukė gydytojų dalykiškumas – buvau išmokyta, kaip leistis insuliną, kaip matuotis cukraus kiekį kraujyje, kaip pasirinkti tinkamą maistą. Beje, už savo bakalaurinį darbą gavau aukščiausią įvertinimą, nes labai įsigilinau į temą“, – sako Laura.
Nėštumas nebuvo sunkus
„Žinia, kad turėsime kūdikį, mums su vyru buvo nuostabi naujiena. Vaikelio norėjome, bet 8 mėnesius nesisekė pastoti. Ir štai pagaliau – teigiamas testas. Aš lankiausi pas gerai žinomą ginekologę, kuri mane labai palaikė. Esu girdėjusi, kad kai kurie gydytojai dar ir šiais laikais prigąsdina nėščiąsias. Mano ligos istorijoje pliusas buvo tai, kad iki pastojimo diabetu sirgau tik 5 metus. Beje, mano močiutė susirgo jau išėjusi į pensiją – matyt, polinkį sirgti diabetu paveldėjau iš jos. Per tuos penkerius metus išmokau gyventi truputį kitaip. Iš mano valgiaraščio dingo kai kurie vaisiai ir uogos, kuriuos anksčiau labai mėgau – pavyzdžiui, vynuogės, bananai. Jie labai kelia cukraus kiekį. Vietoj angliavandenių turinčio maisto atsirado daugiau daržovių. Kai labai užsinorėdavau gabalėlio torto, jį suvalgydavau, bet paskui turėdavau papildomai susileisti insulino. Įpratau per dieną bent 5 kartus matuotis cukraus kiekį. Beje, kai pradėjau leistis insuliną, nustojo kristi svoris, organizmas atsistatė“, – pasakoja Laura.
Laura džiaugiasi, kad nėštumo metu jos visiškai nepykino, galėjo valgyti daugumą įprastų produktų. Kad būtų patogiau, per visą nėštumą naudojo insulino pompą. „Nėštumas praėjo lengvai ir sklandžiai.
Žinoma, reikėjo atidžiau stebėti cukraus kiekį, reguliariau ir sveikiau maitintis. Vienintelis negalavimas – nugaros skausmai, kartais nepajėgdavau nė iš lovos atsikelti. Gliukozės kiekis kraujyje buvo pastovus, tyrimai geri. Tik kartais šlapime rasdavo gliukozės. Nėštumo metu jaučiausi tikrai gerai, kupina jėgų. Net darbe visi sakė, kad atrodžiau tokia gyvybinga, kad galėčiau ir kalnus nuversti.“
Diabetu sergančioms nėščiosioms tenka dažniau tirtis, joms dažniau atliekami tyrimai ultragarsu. Laurai irgi teko 4 kartus gulėti Kauno klinikų endokrinologijos skyriuje planiniams tyrimams, o nuo 38 savaitės iki gimdymo ji prabuvo ligoninėje. Dukrytė gimė 39 savaičių.
„2010 metų sausio 9 dieną Kauno klinikose pasaulį išvydo mūsų dukrytė. Gimdymas truko apie 9 valandas. Viskas įvyko savaime, be skatinamųjų. Pagimdžiau pati. Skausmai buvo labai dideli, bet epidūro atsisakiau. Buvau tokios nuostatos – jei visos pagimdo, pagimdysiu ir aš. Vyras visą laiką buvo kartu. Nežinau, ką būčiau dariusi, jei jo nebūtų buvę šalia.
Gimdymo metu buvo sekamas cukraus kiekis kraujyje, stebimi kūdikio tonusai. Iki gimdymo akušerės prognozavo maždaug 3,5 kg kūdikį, bet prieš pat gimdymą gydytoja patikino, kad bus tikrai nemažesnis nei 4 kilogramų vaikelis. Interneto mamų puslapiuose buvau perskaičiusi, kad moterims pavyksta natūraliai pagimdyti net 5 kilogramus sveriančius kūdikius. Dukrytė gimė 4130 g, 54 cm ūgio. Pati per nėštumą aš priaugau 19 kg. Gimusi dukrytė gavo 8-9 balus pagal Apgar skalę, dėl to, kad gimė apsisukusia aplink kaklą virkštele, buvo išnešta į inkubatorių. Ryte man ją atnešė į palatą. Po gimdymo mažylės buvo tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Buvo skaudu žiūrėti, kaip jai kraują imdavo iš kulniuko, tačiau didžiulis džiaugsmas, kad tyrimai visi buvo geri“, – sako Laura
Po trijų parų mamą su naujagime išleido namo. Abi jautėsi gerai, tik natūraliai maitinti pavyko neilgai – kai mažylei buvo pusantro mėnesio, mirė močiutė, ir dėl patirto streso dingo pienelis. Laimė, mišinėlius mažylė toleravo gerai.
Nėštumas ir diabetas gydytojų akimis
Iki 1922 metų, kol nebuvo išrastas insulinas, cukriniu diabetu sergančios moterys pastodavo labai retai, o ir pastojusios dažniausiai persileisdavo. Daugiau nei pusė nėščių moterų mirdavo, o naujagimių mirdavo dar daugiau.
Šiais laikais sergant diabetu galima pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveiką vaiką, nors rizika ir išlieka.
Cukriniu diabetu sergančios moters nėštumas turėtų būti planuotas. Labai svarbu tinkamai kontroliuoti diabetą iki pastojant, nes tai padeda sumažinti apsigimimų. Planuojančią pastoti moterį turi konsultuoti endokrinologas, ginekologas, dietologas, jei reikia – ir kiti specialistai. Įvertinama moters sveikata, ar nėštumas nėra pavojingas. Diabetas – labai sunki liga, ypač vėlesnėmis stadijomis, kai jau pakenkti inkstai, širdis, akys, kiti organai. Jeigu moterį kamuoja inkstų funkcijos nepakankamumas bei širdies ir vainikinių kraujagyslių (kardiovaskulinės sistemos) problemos, nėštumas neleistinas.
Labiausiai nėštumo sėkmė priklauso nuo gliukozės kiekio nėščiosios kraujyje kontrolės, todėl kartais didesnį ligos stažą (kartu ir patirtį) turinčios moterys net geriau kontroliuoja ligą nei susirgusios neseniai. Kai kurios moterys iki pastodamos serga cukriniu diabetu daugiau nei 15 metų ir susilaukia sveikų vaikučių, todėl vien ligos metai neturėtų būti kliūtis nėštumui. Labiau svarbios cukrinio diabeto komplikacijos, kai liga pažeidžia kraujagysles, inkstus, akis. Tada nėštumo rizika didesnė.
Nėštumo metu gliukozės kiekį kraujyje ne visada paprasta kontroliuoti, o insulino poreikis nėštumo metu kinta, tačiau tai nereiškia, kad nėščioji visus devynis mėnesius vien dėl diabeto praleis ligoninėje.
Dažniausiai tyrimams į ligoninę tenka atsigulti tik pastojus, vėliau – 24 nėštumo savaitę ir 34 savaitę.
Gimdyti šios moterys turi aukščiausio lygio specializuotame perinataliniame centre. Kartais nėštumą tenka užbaigti anksčiau.
Vienas aktualiausių klausimų visiems tėvams – ar kūdikis gims sveikas? Cukrinis diabetas nėra tiesiogiai paveldima liga. Statistika rodo, kad dažniau vaikas susirgs cukralige, jei ja serga tėvas, o ne mama. Jei cukraligė paveldima genetiškai (sirgo ne tik mama ar tėvas, bet ir močiutės, proseneliai), vaikas turi daugiau tikimybės susirgti. Visoms diabetikėms patariama savo vaikus dauiau stebėti, dažniau tirti cukraus kiekį kraujyje. Daugiausiai pavojaus susirgti turi vaikas, kurio ir tėtis, ir mama – diabetikai.
Diabetu sergančios moterys paprastai gimdo didesnio svorio kūdikius. Nors labiausiai vaisiaus augimą lemia genomas, bet cukriniu diabetu sergančios moters vaisius auga nenormalioje aplinkoje: didelis gliukozės kiekis motinos kraujyje veikia vaisiaus kasą, kuri daugiau išskiria insulino, o šis yra svarbus augimo veiksnys. Svarbu tai, kad būdamas didelio svorio dažnai toks naujagimis būna mažiau brandus, gimęs reikalauja ypatingos priežiūros.
Cukrinio diabeto ir gliukozės toleravimo sutrikimo pasaulyje daugėja, kai kurie mokslininkai tai vadina epidemija. 0,2-0,3 proc. nėščiųjų serga iki nėštumo prasidėjusiu diabetu. Gestaciniu diabetu Europoje suserga iki 4 proc. nėščių moterų ir jų vis daugėja. Gestacinis diabetas pasireiškia tik nėštumo metu (kraujyje padaugėja cukraus). Po nėštumo gestacinis diabetas dažniausiai pasibaigia, bet net 50 proc. tokių moterų per 10-15 metų suserga cukralige.
Gestacinio diabeto požymiai dažniausiai išryškėja 24-26 savaitėmis. Dėl šios ligos nėščiosioms tiriamas gliukozės kiekis kraujyje. Ryškių gestacinio diabeto požymių nėra – gali šiek tiek džiūti burna, moteris nori dažniau šlapintis. Gestacinis diabetas nustatomas gliukozės tolerancijos mėginiu nėštumo metu ir dažnai padidina nėštumo riziką. Šios nėščiosios irgi turėtų gimdyti perinataliniame centre.
„Mamos žurnalas“