Per dieną vidutinio svorio žmogui rekomenduojama suvartoti apie 2 litrus skysčių tam, kad organizmas veiktų nepriekaištingai ir nuovargis nekankintų. Specialistų teigimu, geriausia gerti vandenį tarp valgymų, tačiau neretai valgydami pagrindinius dienos patiekalus kažkuo užsigeriame.
Dietistė Vaida Kurpienė sako, kad gėrimo pasirinkimas turi įtakos skrandžio bei likusio organizmo veiklai, sotumo jausmui ir net gali padėti ar sutrikdyti virškinimą.
Maistas, toks, kaip sriuba, troškinys, šviežių daržovių patiekalai ar švieži vaisiai gali turėti daug skysčių. Tad, pasak jos, renkantis gėrimą, pirmiausia reikėtų atsižvelgti su kokiu maistu jis bus vartojamas. Kartu su maistu vartojami skysčiai padidina maisto tūrį skrandyje. Jeigu siekiame didesnio sotumo jausmo, esame labai alkani ir norisi ne vienos, o net kelių porcijų, gėrimas kartu su maistu gali būti geras pasirinkimas. Tačiau, jeigu valgome didelę maisto porciją, didelis kiekis papildomų skysčių kartu su maistu gali per daug užpildyti skrandį ir net sukelti virškinimo sutrikimų.
„Vandenį vartoti geriausia 15 – 20 minučių prieš valgį. Vasarą labai svarbu, kad jis nebūtų per daug šaltas. Sveiki žmonės nepajus nieko, tačiau labai šaltas maistas labiau „apkrauna“ širdį bei gali padidinti skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Kava dažnai geriama tarp maisto, tačiau jei turite rėmens problemų, geriausia ją vartoti po didesnės maisto porcijos, nes kava skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą“, – sakė V. Kurpienė.
Kitus skysčius geriausia vartoti prieš valgį. Taip pat į racioną reikėtų įtraukti daugiau skysčių turintį maistą, pavyzdžiui, šviežias daržoves, virtus ar troškintus patiekalus, vengti vytintų, rūkytų, perkeptų ar dideliame riebalų kiekyje keptų produktų Valgant užsigerti reikėtų tik tiek, kiek reikalauja organizmas, gerti rekomenduotina mažais gurkšneliais. Dažniausiai prie stalo vandenį ir kitus skysčius vartojame ne dėl poreikio, o iš įpročio, tad verta įsiklausyti į organizmą.
Išimtis – maži vaikai. Jų seilių liaukos gamina mažiau seilių, kurios būtinos maisto virškinimui, tad valgant jiems reikėtų pasiūlyti vandens. Nesiūlykite vaikams su maistu gerti sulčių, kompoto, ar kitų saldžių gėrimų.
Mineralinis vanduo – įvairioms organizmo funkcijoms gerinti
Kartu su įprastu vandeniu dažnai vartojami ir įvairūs mineraliniai vandenys, pasižymintys skirtingomis savybėmis. Ant pakuočių nurodoma, kokių mineralų daugiausia turi konkretus gaminys bei kokia jų koncentracija. Koncentracija gali būti vidutinė, aukšta bei žema. Pastarosios koncentracijos mineraliniai vandenys panašūs į lietuvišką vandenį iš čiaupo. Jis padeda palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme.
„Mineralinis vanduo, gali suteikti labai įvairių medžiagų. Tarkime, UNIQA natūraliame mineraliniame vandenyje esantis jodas padeda palaikyti normalią skydliaukės veiklą dėl to šis mineralinis vanduo išsiskiria iš kitų. Iš maisto gauti jodo kasdienėje mityboje pakankamai sudėtinga, nes jis yra lakus – garuoja bei daugiausia yra jūrinės kilmės maisto produktuose, kurių mūsų krašte vis dar mažai vartojama. Renkantis mineralinį vandenį prie maisto, reikėtų vertinti medžiagų poveikį ne tik virškinimui, bet ir viso organizmo veiklai bei vandens skonį“, – aiškino V. Kurpienė.
Pasak dietistės, žmonės dažnai daro klaidą bandydami mineraliniu vandeniu pakeisti visą suvartojamą geriamąjį vandenį. Geriausiai maistinės medžiagos pasisavinamos tuomet, kai tam tikri produktai, tarp jų – ir mineralinis vanduo, yra vartojami mažesniais kiekiais, bet reguliariai.
Minėtojo prekės ženklo vadovė Erika Šaltytė teigė, kad natūralaus mineralinio vandens analitinė kompozicija ant buteliukų žymima tam, kad vartotojas žinotų, kokį vandenį rinktis pagal mineralų gausą ir įvairovę: „Mūsų pristatomo vandens sudėtyje yra organizmui reikalingų kalcio, magnio, natrio mineralų. Taip pat šis vanduo išsiskiria dėl jame esančio jodo, kurio koncentracija siekia 0,82 mg/l. Nors jodo kiekis yra toks, kad šio natūralus mineralinis vanduo priskiriamas jodo šaltiniui, vandens skonis nėra ryškiai jaučiamas, priešingai, vanduo – malonaus, gaivaus, lengvo skonio.
Visų mineralų kiekis vandenyje natūraliai subalansuotas gamtos, mūsų vandens skonio savybės neužgožia pasirinkto pietums ar vakarienei maisto skonio, gal net priešingai leidžia jam atsiskleisti. Kad būtų paprasčiau sužinoti jodo naudą organizmui, visą reikalingą informaciją pateikėme taip, kad ją vartotojas rastų parduotuvėje, iškart priėjęs prie lentynos“, – sakė E. Šaltytė. – Kai trūksta jodo, žmonės tampa vangesni ir net nesusimąsto, dėl ko taip gali būti, tad visas penkias jodo naudas pateikiame ant kiekvieno vandens butelio ir buteliuko, nes manome, kad ši informacija pirkėjams leidžia geriau suprasti, koks vertingas šis elementas yra mūsų organizmui. Jodas padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, odos būklę, skydliaukės hormonų gamybą ir jos veiklą“.
Mineralinės medžiagos iš vandens pasisavinamos geriau
V. Kurpienė pataria – pavalgius sočiai, po maisto gėrimų vartoti nereikėtų. Vertėtų vengti labai karšto ar labai šalto vandens, nes tai sutrikdo virškinimą, gali sukelti mieguistumą. Kitas dažnai pasitaikantis įprotis – sulčių ar kompoto gėrimas su maistu ar po jo. Dietistės nuomone, šių gėrimų vertėtų atsisakyti, nes jie turi ganėtinai daug cukrų, kurių statistiškai ir taip suvartojama per daug. Pagrindiniai vartojami gėrimai turėtų būti vanduo, dalis jo – mineralinis, per dieną galima išgerti iki 2 puodelių kavos ir kelius puodelius nesaldintos arbatos.
„Kai persivalgoma ir jaučiama, kad skrandis, liaudiškai tariant, „sustoja“, limonado vartojimas skrandžio veiklai suaktyvinti nėra geras pasirinkimas, kaip ir pats persivalgymas. Mažas pusės litro limonado buteliukas turi apie 50 gramų cukrų, kai maksimali paros dozė vyrui yra 20-25 g., o moteriai: 16-18 g. Tai reiškia, kad išgėrus vieną buteliuką suvartojama kelių parų cukrų dozė. Angliarūgštė, kurios yra ir limonade, ir mineraliniame vandenyje, gali suaktyvinti skrandžio veiklą, bet ir pastarojo nereikėtų padauginti, kad skrandis nebūtų perpildytas“, – patarė dietologė.
Mineralinį vandenį į racioną įtraukti patariama dėl jame esančių organizmui naudingų medžiagų. Mineralinis vanduo yra maisto produktas, į kurį mineralų nėra pridėta papildomai, jis jų turi natūraliai. Žmogaus organizmas daugumą maistinių medžiagų geriausiai gali pasisavinti iš maisto ir tik iš papildų.
„Tikrai lengviau išgerti 300 ml. vandens, negu suvalgyti maisto produktų, turinčių tiek pat mineralinių medžiagų. Gerdami vandenį, gauname sau reikalingų medžiagų, kurios lengvai pasisavinamos, vanduo neturi kalorijų, Žinoma, saikas ir čia turi būti geriausias draugas, tad primenu taisyklę – saikingai ir reguliariai“, – užbaigė V. Kurpienė.
