Džiovinimas – laiko patikrintas konservavimo būdas, kurį medikai laiko bene sveikiausiu.
Naujos konservavimo mados
Ar pagalvojote, kaip keitėsi konservavimo mados pastaraisiais dešimtmečiais? Anksčiau populiarios uogienės ir kompotai, actu užpiltos daržovės stiklainiuose, sūdyti produktai jau tapo atgyvena. Medikai ir žiniasklaida atliko savo darbą – jau visi žinome, kad uogienėse per daug cukraus, be to, kaitinant žūsta vitaminai, actas ir druska – irgi ne geriausi draugai sveikatai. Užtat atradome šaldymą – retai kuri šeimininkė neturi šaldiklio, pilno šaldytų uogų, daržovių, grybų.
Pasaulyje vis labiau populiarėja dar vienas sveikas konservavimo būdas – džiovinimas. Virtuves užkariauja stilingos daržovių džiovyklės, kuriose gurmanai prancūzai ir italai džiovina prieskonius, obuolius, uogas, daržoves, grybus ir net mėsą. Maisto džiovyklės daugybėje šalių tapusios tokiu pat parankiniu virtuvės prietaisu, kaip trintuvai ar plaktuvai.
Medikai džiovinimui pritaria
Docentas Algimantas Vingras sako, kad medikai apie gėrybių džiovinimą – pačios geriausios nuomonės. „Džiovinimas – laiko patikrintas gėrybių konservavimo būdas. Kiekviena rūpestinga mama pasirūpina ne tik šaldytomis sodo-daržo-miško gėrybėmis, bet jų pasidžiovina. Džiovinti galima mėlynes, juoduosius serbentus, avietes, slyvas, obuolius, kriaušes, pomidorus, įvairius prieskoninius augalus, grybus. Džiovinant iš gėrybių pasišalina daug vandens, todėl tai, kas sudžiovinta, neužima daug vietos ir yra labai patogu paimti tiek, kiek sunaudojama per kartą.
Ar sudžiovintose gėrybėse išlieka naudingų medžiagų? Taip, išlieka, jei džiovinama tinkamai – džiovyklėse, kurių temperatūra reguliuojama. Šiuolaikinėse džiovyklėse ZYLE maisto džiovinimas vyksta 30–70 laipsnių temperatūroje, tokioje temperatūroje produktai neiškeps ir neparuduos. Vaisių džiovintuvas tiksliai ir veiksmingai paskirsto įkaitusį orą džiovinimo metu, todėl visi maisto produktai džiūsta vienodai. Karštas oras veikimo metu cirkuliuoja tarp dangčio, grotelių ir pagrindo – tokiu būdu vaisiai ar daržovės išdžiūsta neprarasdami savo vertingų medžiagų.
Nors džiovintose gėrybėse, palyginti su žaliava, yra kiek mažiau vitaminų, produktai lieka maistingi. Tyrimais nustatyta, kad džiovinimo metu, kontroliuojant šilumą, gerai išsilaiko vitaminas A, taip pat lieka ir kitų, kiek sumažėja vitamino C. Džiovintose derliaus gėrybėse išlieka visi mikro- ir makroelementai – geležis, kalcis, cinkas ir kiti, kurie būtini tiek vaikui, tiek suaugusiam. Džiovyklės gamintojai nurodo, kokioje temperatūroje kokia uoga arba vaisius turi būti džiovinamas. Į tai labai svarbu atkreipti dėmesį, norint, kad produktai būna aukščiausios kokybės. Naudojantis džiovykle, nedera kelti temperatūros, stengtis kuo greičiau sudžiovinti. Gėrybių džiovinimo privalumas tas, kad nereikia naudoti konservantų, pvz., cukraus, ir gaminti marinavimo užpilų su druska, įvairiais prieskoniai, acto rūgštimi“, – sako gydytojas.
Pamirškite dujas ir saulę
Mūsų senelės gėrybes džiovindavo saulėje ar šalia krosnies, mamos – dujinių viryklių orkaitėse. Ne vienoje virtuvėje suvertos obuolių skiltelės būdavo džiovinamos tiesiog įjungus dujinę viryklę. Dabar šie metodai laikomi atgyvenusiais, nes įrodyta, kad saulės spinduliai ir dujų degimo medžiagos raiškiai sumažina džiovintų produktų maistingumą. Džiovindami „ant dujų“ tiesiame sau kelią į sunkias ligas, nes degant dujoms išsiskiria kancerogeninės medžiagos.
Vaikai ir džiovinta produkcija
Dabartinėje maisto pasirinkimo piramidėje daržovės, vaisiai ir uogos yra bazinėje produktų grupėje, jų rekomenduojama valgyti daug ir jų vartojimas neribojamas. Valgydami šiuos produktus, gauname stambiamolekulinių angliavandenių (polisacharidų), kurių mūsų maisto racione turi būti daug, mineralinių medžiagų, geležies, vitaminų, provitaminų, bioflavonoidų (stiprių antioksidantų, saugančių nuo daugybės ligų), skaidulinių medžiagų, kurios gerina žarnyno veiklą, gerosios žarnyno mikrofloros gyvybingumą, jungia sunkiuosius metalus ir juos šalina iš organizmo. Skaidulinių medžiagų lietuviai suvalgo per mažai, o daržovėse ir vaisiuose jų gana daug. Džiovintos daržovės ir vaisiai gali puikiai papildyti vaiko racioną, kad jo „maisto piramidė“ būtų teisinga.
„Iš džiovintos produkcijos (išskyrus grybus) jau antrais gyvenimo metais galima pagaminti įvairias tyreles, pagardinti kruopų košes, sriubą. Džiovyklėse yra funkcija, leidžianti vaisių ar daržovę apdžiovinti – susidaro plona sausa plėvelė, o viduje lieka sultingas vaisius. Vaikui patogu laikyti rankytėje, nebaisu, kad susiteps baldai. Vis dėlto iki 4 metų nereikėtų vaikams duoti smulkių džiovintų uogų, kad neužspringtų“, – sako vaikų gydytojas A. Vingras.
Pigiausias ir paprasčiausias konservavimo būdas
Džiovinimas – pats pigiausias konservavimo būdas, nes nereikia nei nuolat energiją eikvojančių šaldiklių, nei maisto priedų gamybai. Jis nelabai imlus ir laiko atžvilgiu – pakanka vaisius ar daržoves supjaustyti griežinėliais ir sudėti ant džiovyklės grotelių. Tuo rankų darbas ir baigiasi, nes toliau džiovyklė tarsi mažas robotukas dirba savo darbą pati.
Sudžiovintą produkciją geriausia sudėti į sandariai uždaromus stiklinius indus – taip laikant, išlieka kvapas, skonis, gėrybės nepradeda pelyti, nesudrėksta. Stiklainius galima laikyti kambario temperatūroje, todėl jie gali tapti stilinga virtuvės puošmena.
Susiję straipsniai
