Pogimdyminė depresija (PD) nesirenka, ją gali patirti bet kuri kūdikio besilaukianti ir pagimdžiusi moteris. Gydytojai yra vieni pagrindinių žmonių, galinčių laiku pastebėti emocinę naštą ir nukreipti pagalbos. 2024 metų liepos mėnesį įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas šeimos gydytojams ir ginekologams klausti nėščiųjų ir moterų po gimdymo apie jų emocinę būseną. Vienas įrankių – Edinburgo klausimynas. Tai tarptautiniu mastu pripažįstama ir taikoma skalė, kuri padeda laiku pastebėti PD simptomus ir, jei reikia, nukreipti specializuotos pagalbos. Įsakymas galioja šalies sveikatos įstaigose nuo vasaros, o Vilniaus miesto savivaldybė dar pernai ėmėsi papildomų veiksmų, kurie gali tikslingiau pagelbėti emocinius sunkumus patiriančioms moterims.
Pogimdyminės depresijos algoritmo kūrimas Vilniaus miesto sveikatos įstaigose
Savivaldybė pirmoji šalyje pernai, bendradarbiaudama su Pogimdyminės depresijos centru, inicijavo pilotinį projektą Šeškinės poliklinikoje, kurio tikslas buvo paskatinti specialistų pasirengimą vertinti nėščiųjų (Akušerijos skyriuje) ir moterų po gimdymo (Šeimos gydytojų komandoje) psichikos sveikatą ir vertinti pogimdyminės depresijos riziką, o taip pat – vidinę komunikaciją tarp skyrių ir pasirengimą reaguoti, teikiant psichologinę pagalbą ar esant skubiems atvejams. Pacientės savarankiškai ar kartu su prižiūrinčia specialiste vizito metu kviečiama užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS). Ši praktika padėjo ne tik laiku atpažinti rizikingus atvejus, suteikti moterims reikalingą psichologinę pagalbą ir paramą, bet ir pagerinti klausimyno struktūrą.
Šeškinės poliklinikos vyr. akušerė Vilma Grigaitienė pasidalijo, kad Edinburgo klausimyno naudojimas personalui suteikia užtikrintumo. „Klausimyną naudojame su kiekviena nėščiąja. Personalas po klausimyno užpildymo, gavęs nedidelį skaičių, gali nurimti ir laukti kito vizito. Įsivedus šį įrankį konsultacija palengvėjo. Kadangi nesame psichologinės pagalbos specialistai, galime sutrikti, išgirdę tiesų pacientės nuogąstavimą dėl būsimo kūdikio atėjimo, baimes, liūdesį. Dabar visi jaučiamės ramesni – įsivertinsime ir žinosime, ar pacientei reikalinga pagalba“, – pasakoja specialistė.
Šių metų vasarą, įsigaliojus naujam įsakymui, savivaldybė inicijavo 4 miesto poliklinikose (VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, VšĮ Centro poliklinikoje, VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, VšĮ Antakalnio poliklinikoje, o 2023 m. – VšĮ Šeškinės poliklinikoje) PD algoritmų kūrimą, kad pagalba moterims ir nukreipimas įstaigos viduje vyktų sklandžiai. Algoritmo kūrimas organizuojamas sutelkus koordinatorius iš kiekvienos įstaigos. Jie, kartu su savo klinikų skyrių specialistais, dalyvauja nuotoliniuose susitikimuose su dviem mokslininkėmis, kurios gilinasi į pogimdyminės depresijos temą. Medicinos psichologė Laura Digrytė-Šertvytienė ir biomedicinos mokslų daktarė psichologė Giedrė Širvinskienė diskusijų metu siekia tiek perprasti kiekvienos klinikos vidinę darbo specifiką, tiek pasiūlyti joms patogų mechanizmą.
Po diskusijų jos rengia rekomendacijas raštu kiekvienai įstaigai pagal tarptautinių organizacijų gaires, telkdamos dėmesį į klinikos vidinę komunikaciją. Pogimdyminės depresijos centro ir mokslininkių tikslas – tarpininkauti, kad klinika sistemingai suteiktų pagalbą, kai yra poreikis.
„Didžiausias šio projekto iššūkis – atrasti konkrečiai įstaigai priimtiniausius būdus, kad pasauliniu mastu įvardinamos rekomendacijos ir ministro įsakymuose reglamentuotas PD simptomų vertinimas bei pagalbos teikimas būtų įgyvendintas atsižvelgiant į tos įstaigos turimus resursus ir galimybes. Reikia ilgalaikio stebėjimo, kad tvarkos, aprašytos dokumentuose, taptų realiai teikiama pagalba. Kitu atveju pagalbos algoritmai ar aprašytos tvarkos ir gali likti žodžiais dokumentuose bei būti praktiškai neįgyvendinami“, – pabrėžia psichologė L. Digrytė-Šertvytienė.
Šeškinės poliklinikos vyr. akušerė V. Grigaitienė atskleidė, kad kuriant PD algoritmą jų įstaigoje, jau įgyvendinta permainų. Jei pacientei yra reikalinga pagalba, tą pačią dieną ji nukreipiama pas psichologą, t. y. sudarytas „žaliasis koridorius“. „Buvo atvejis, kai mama be registracijos atėjo į mūsų Akušerijos skyrių prašyti kolegės pagalbos. Specialistė prisipažino iš pradžių sutrikusi, bet prisiminė apie Edinburgo skalę, ją įdavė mamai, ir palydėjo į Psichikos sveikatos skyrių“, – apie operatyviai suteiktą pagalbą sakė akušerė.
Tai realūs atvejai, kai PD atpažinimo įrankiai gali suteikti pasitikėjimo gydytojams. Kodėl svarbu stebėti mamų emocinę būklę? „Pagal mokslinių tyrimų duomenis, depresijos simptomus po gimdymo patiria maždaug 10–15 moterų iš šimto. Vadinasi, jei įstaiga suteikia sveikatos priežiūros paslaugas šiuo laikotarpiu keliems šimtams moterų, tai kelios dešimtys yra tokių, kurios patiria depresijos simptomus. Pirmiausia įstaigose gali kilti iššūkių, kaip pastebėti ir atpažinti moterų emocinius sunkumus, kad moterys jaustųsi saugios atsiverti, ir kaip organizuoti joms reikiamą pagalbą, kad būtų laiku užtikrinta pagalba.
Čia svarbus ir skirtingų padalinių bendradarbiavimas, pogimdyminės depresijos prevencijos proceso koordinavimas, komandinis darbas, – sako biomedicinos mokslų daktarė psichologė G. Širvinskienė. Ji perspėja, kad jei simptomai nepastebėti, yra rizikos, kad depresyvumas gali komplikuoti jos motinystės patirtis, kilti rizika vaiko gerovei ir raidai.
Įžvelgia didesnį gydytojų dėmesingumą mamoms
Pokyčiai klinikose ne tik metodiški. L. Digrytė-Šertvytienė, dirbanti medicinos psichologe LSMUL Kauno klinikose pastebi, kad keičiasi gydytojų požiūris į mamas. „Pats didžiausias teigiamas pokytis – išaugęs sveikatos priežiūros specialistų dėmesingumas nėščių ir pagimdžiusių moterų psichikos sveikatai. Būtinybė rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine moterų savijauta tampa ne tik teorine samprata, bet kartu ieškome būdų, kaip tai įgyvendinti praktiškai“, – sisteminius pokyčius įvardija mokslininkė.
Ji pasakoja, kad kuriant PD algoritmą susitikimų su įstaigos atstovais metu užduodami klausimai apie turimus resursus, ieškomi efektyviausi bendradarbiavimo tarp darbuotojų ir su pacientais būdai. Psichikos sveikatos specialistai padeda darbuotojams atpažinti ir atitinkamai reaguoti į PD riziką.
Šeškinės poliklinikos vyr. akušerė V. Grigaitienė dalijasi, kad susitikimai su psichikos sveikatos specialistais ypač buvo vertingi pilotinio projekto metu. „Manau, žinių, kaip nukreipti psichologinės pagalbos, turime pakankamai. Per laiką susipažįstame ir užmezgame kontaktą su pacientėmis, jos paatvirauja. Kartais patys gydytojai pastebi, kad vizito metu pacientė atrodo liūdna, nusiminusi“, – sako akušerė ir prideda, kad dar tvirtesnį santykį su paciente galima būtų užmegzti, jei vizito laikas būtų ilgesnis.
Tą pabrėžia ir G. Širvinskienė, girdinti specialistų pasakojimus, kad per keliolikos minučių trukmės konsultaciją, šalia kitų būtinų konsultacijos dalių, sunku skirti pakankamai dėmesio kokybiškam pokalbiui apie emocinę būseną: „Ir iš tiesų, darant pokyčius sveikatos priežiūroje, įtraukiant papildomą aspektą, būtina koreguoti ir sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygas, konsultacijai skiriamą laiką. Nuoširdžiam, nors ir trumpam pokalbiui apie emocijas, neužtenka tiek pat laiko, kaip, pvz., pamatuoti spaudimą.“
Specialistų ir pacientų ryšio svarbą pabrėžia ir psichologė. „Gydytojų bendravimas yra labai svarbus ne tik suprasti savo sveikatos būklę, bet ir priimti sprendimus rūpintis savo savijauta. Neempatiška, nuvertinanti ar sunkumus ignoruojanti komunikacija gali skatinti moteris užsisklęsti, neieškoti pagalbos net tada, kai sunkumai tampa akivaizdūs. Dėmesys moterų emocinei savijautai, empatiškas reagavimas į pogimdyminės depresijos riziką gali mažinti stigmatizaciją ir paskatinti moteris priimti pagalbą bei pasirūpinti savimi“, – sako psichologė ir džiaugiasi, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros specialistai vis labiau remiasi biopsichosocialiniu sveikatos modeliu ir į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros principais.
Ką padaryti dar, kad laiku pastebėtume pogimdyminės depresijos simptomus?
Poliklinikose įgyvendinami arba ruošiami sprendimai gali išgelbėti gyvybes arba padėti laiku gauti reikalingą psichologinę pagalbą. „Žaliasis koridorius“, gydytojų švietimas, konsultacijos, kaip bendrauti su sunkumais patiriančiomis mamomis – vieni būdų tausoti psichikos sveikatą.
Šeškinės poliklinikos akušerė taip pat pasiūlė aprūpinti įstaigų laukiamuosius kuo daugiau spausdintų leidinių apie pogimdyminę depresiją. „Už durų laukiantys moters vyras ar mama, paskaitę informacinius leidinius apie pogimdyminę depresiją, galbūt atpažintų, kad jų artimam žmogui sunku. Raginčiau šviesti aplinką, nes pačios pacientės žino apie pogimdyminę depresiją“, – patirtimi dalijosi specialistė.
Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas PD algoritmo kūrimo poliklinikose projektas vyksta šiemet ir tęsis 2025-aisiais. Tai atsakingas sprendimas ir paskata kitoms savivaldybėms taip pat peržiūrėti savo veiklas mamų gerovės labui. Pogimdyminės depresijos centras džiaugiasi savivaldybės rūpesčiu ir nuoseklumu atliepiant mamų emocinę sveikatą. Ne tik gydytojai, bet kiekvienas mūsų galime atliepti mamos būseną, klausdami, kaip ji iš tiesų jaučiasi ir nusiteikę išgirsti nuoširdų atsakymą.
