Neabejoju, kad girdėjote tėvus juokaujant (o gal matėte Tik-tok video), jog augina „FOMO kūdikį“ – smalsų mažylį, kuris pasiryžęs atsisakyti miego, kad tik nepraleistų to, kas vyksta aplink.
„Terminas smagus, tėvai lengvai šiuose video atpažįsta savo gyvenimo epizodus, tik vargu ar tai padeda geriau suprasti savo kūdikius. Juolab, kad labai abejotina, jog kūdikiai iš tiesų bijo kažką praleisti ir patiria FOMO (ang. Fear of missing out),” – pastebi kūdikių ir vaikų miego konsultantė, „Miego pelytės“ autorė Dovilė Šafranauskė.
Taigi, pasižiūrėkime atidžiau, kas gi slepiasi už šios etiketės, bei kaip galime geriau atliepti tokių kūdikių ir jų tėvų poreikius. Kiekvienas į pasaulį atkeliavęs kūdikis atsineša skirtingą temperamentą – tai, kaip jie patiria pasaulį, kaip greitai keičiasi jų emocijos, kokiems sensoriniams pojūčiams yra jautresni, kaip lengvai ar sunkiai yra nuraminami, kiek natūraliai ritmiški dienoje ir dar daugybę kitų labai individualių dalykų.
Visgi kalbėdami apie kūdikių miegą, labai dažnai tai pamirštame, bei sunerimstame, jei du to paties amžiaus kūdikiai miega skirtingai arba mažylio miegas neatitinka rekomendacinių lentelių, o gal reikia gerokai daugiau pagalbos, kad kūdikis atsipalaiduotų ir užmigtų. Tai ką socialinė medija pavadino kūdikių FOMO yra ne kas kitas, kaip tam tikras kūdikio temperamento savybių rinkinys, dėl kurio šiems kūdikiams sunkiau atsipalaiduoti ir užmigti. Todėl
patyrinėkime, kas gali būti būdinga, bei kaip galime padėti kūdikiui ir patys sau.
Didelis budrumas
Atrodo, kad kurie kūdikiai pasaulį patiria intensyviau – juos domina bet koks pasigirdęs garsas, naujas daiktas ar žmogus aplinkoje. Patekę į aktyvesnę aplinką jie tarsi atgyja, smalsauja, dairosi. Visgi, dar nebrandi neurologinė sistema greitai pervargsta nuo tokių patirčių, dėl ko gali būti daugiau irzlumo, verksmo ar sunkumų užmiegant, nes sunku atsipalaiduoti.
Kartais tai tėvus suklaidina. Atrodo, kad be intensyvios stimuliacijos kūdikiams nuobodu, nes vos jai pasibaigus, jie tampa irzlūs. Visgi, šis irzlumas yra ne dėl nuobodulio, o greičiau dėl pervargimo. Žinodami tai, turime neapsigauti ir dienoje parinkti labai skirtingo intensyvumo veiklas, o taip pat atidžiai stebėti kūdikio reakcijas. Galbūt pasivaikščiojimui geriau tiks takelis miške, nei judrus prekybos centras, o prieš pradedant lankyti kūdikių muzikos užsiėmimus ar baseiną – verta nueiti trumpam, kad pamatytume kūdikio reakcijas, bei, netgi dar svarbiau, nuotaiką po to.
Įprastai, didelio budrumo kūdikiams labai naudingos veiklos pertraukos, kai šiek tiek pritemdome šviesas ir užsiimame labai žemo intensyvumo veikla. Gali būti panešiojimas niūniuojant, pasūpavimas ant kelių ir pan.
Ankstyva motorinė raida
Kaip taisyklė, kūdikiai, kuriuos apibūdiname kaip „FOMO baby“, nustebina labai ankstyva motorine raida. Jie anksti verčiasi, pradeda ropoti ar stotis ir tarytum negali nustoti daryti to, ką išmoko. Bet koks raidos pasiekimas, o ypač jei jis ankstyvas, sukuria daug darbo mažylio smegenims. Taigi, užuot ramiai miegojusios, smegenys turi apdoroti viską, ko vaikas išmoko.
Žinoma, riboti natūralios motorinės raidos mes negalime ir neturime to daryti. Verta pasitarti su kineziterapeutu, kaip paskatinti vaiką nepraleisti motorinės raidos etapų, sukurti sąlygas treniruoti turimus įgūdžius tačiau neskubinti įgyti naujų, iki vaikas pilnai nepasiruošęs, pvz. nestatyti, nevedžioti ir pan.
Dažnai aktyvesnė būna stambioji motorika, todėl tinkamomis priemonėmis pamėginkime sudominti vaiką ir smulkiosios motorikos veiklomis, pakalbinti, dainuoti daineles, kad raida būtų visapusiškesnė.
Trumpi poguliai, neramus nakties miegas
Net ir moksliniai tyrimai patvirtina tai, ką daugelis tėvų jau patyrė – didesniu budrumu pasižymintiems kūdikiams sunkiau užmigti, bei miegoti be pabudimų. Labai dažnai dienos poguliai būna trumpi (20–30 min.), o nakties miegas jautresnis. Taip pat gali kilti sunkumų užmiegant.
Ar tai yra problema, kurią reikia spręsti? Nebūtinai. Jei miegodamas trumpesnius pogulius mažylis pabunda geros nuotaikos, auga ir vystosi, nerimauti tikrai nereikia. Tiesiog tokių pogulių dienoje bus daugiau.
Migdant nakties miegui, prireiks ilgesnės rutinos, daugiau artumo ir intensyvesnių nusiraminimo būdų. Intensyviau šį pasaulį patiriančių kūdikių smegenys dirba aktyviau, todėl jiems sunkiau atsipalaiduoti ir užmigti. Prisiminkite, jei bandote užmigti po kažkuo ypatingos, įspūdžių pilnos dienos. Lyg užsnaudžiate, bet dienos patirtys vėl ir vėl užplūsta… neleisdamos atsipalaiduoti ir įmigti. Būtent, panašus procesas vyksta ir su kūdikiais. Juk jiems kiekviena diena pilna įspūdžių ir
naujovių, o galimybės jas integruoti dar labai menkos.
Dažnai kūdikiai lengviau atsipalaiduoja, jei fiziškai jaučia mamą arba tėtį šalia, nes tai reiškia daugiau saugumo. Jei migdymui skiriame daugiau laiko, neskubame ir sukuriame atsipalaiduoti padedančią rutiną.
Daugiau verksmo
Kūdikių gyvenimas ir taip intensyvus – tiek daug naujo, nematyto, nepatirto, o jei dar pridėsime tai, jog kai kurių kūdikių smegenys fiksuoja net ir pačias smulkiausias, kitiems nepastebimas detales, kvapus, garsus, patirčių krepšelis bus ypatingai gausus.
Prisiminkime, kad FOMO vadinami kūdikiai be galo domisi pasauliu, o taip jautriai viską registruojant, jų kūne natūraliai kaupiasi daug įtampų ir streso. Tai galime pastebėti per staigius judesius, tarsi negalėjimą nurimti ir atsipalaiduoti, kai laikant ant rankų kūdikis nenusiramina, o stumiasi, riečiasi, tačiau padėtas ant žemės ar lovos, akimirksniu vėl suirzta ir atrodo prašosi ant rankų. Kai siūlant krūtį ar buteliuką, vaikelis lyg pradeda valgyti, tačiau čia pat ima verkti, nors atrodo, jog būtų išalkęs. Visos šios situacijos, gali reikšti, jog kūne prisikaupė įtampos, kuri iš kūdikių kūnų greičiausiai iškeliauja kartu su verksmu. Būtent todėl, tėvai pastebi, jog neretai, kad ir ką bedarytų, kūdikis nori verkti. Ypač tai pastebima prieš miegą arba po intensyvesnių potyrių.
Jeigu mes nežinome apie verksmo svarbą paleidžiant iš kūno susikaupusias emocijas, lengvai galime pasijusti negebančiais nuraminti kūdikio arba atspėti jo poreikių. Visgi, neretai būtent pats verksmas ir yra poreikis. Poreikis paliesti įtampas, atsipalaiduoti ir užmigti. Todėl tikrai nereikia verksmo bijoti, tačiau svarbu prisiminti, jog verkiančio kūdikio niekada neturėtume palikti vieno. Visada jautriai verksmą priimti, laikyti ant rankų arba būti fiziniame kontakte ir išklausyti. Tik verkdamas saugiame suaugusiojo glėbyje, kūdikis galės atsisveikinti su jį neraminančiomis kūno įtampomis.
Daugiau apie verksmo reikšmę galime sužinoti Aware parenting arba Hand in Hand parenting metoduose.
Paveldimumas?
Neretai išryškinus ir padėjus tėvams pamatyti tam tikras savo vaikų temperamento savybes, galime sulaukti nuostabos – juk ir aš toks pats/tokia pati! Tai išgirdus man visuomet palengvėja. Kai tėvai savyje atpažįsta tam tikrus ypatumus, jiems daug lengviau suprasti savo mažylius, jų poreikius, bei kaip geriausiai juos atleipti.
Kiek sudėtingiau, jei vaikelio būdas ir poreikiai stipriai nesutampa su jį auginančiais tėvais. Tuomet lengva įsileisti nenaudingas mintis, jog su mažyliu, kažkas negerai, jog padarėme klaidų auklėjime ar turime kažkaip koreguoti mažylio būdą, pratinti prie kitokio ritmo ar aplinkos. Deja, nors temperamentas gali adaptuotis prie aplinkos vaikui augant, tačiau iš esmės jis nesikeičia ir nėra koreguojamas. Todėl labai linkėčiau pažinti, priimti ir mylėti savo mažylius tokius, kokie pas jus atkeliavo. Neabejoju, kad neretai tai bus nelengva, bet labai įdomi kelionė.
Priminkite, jog FOMO ar bet koks kitas apibūdinimas jokiu būdu nereiškia, kad jūs kažką darote blogai. Juolab, kad nei vienas kūdikis nekelia sunkumų specialiai, jei tiesiog daro tai, ką turi daryti – bręsta ir auga jiems patiems tinkamiausiu būdu. Todėl turėtume peržvelgti savo lūkesčius, atidžiau įsistebėti į savo kūdikius ir prisitaikyti prie to, kaip mažieji patiria pasaulį.
