Paraudo gerklė – suskaudo pilvą ir kitos „plonybės“ apie gerklės ligas

gerklė

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Jeigu vaiko achilo kulnas – gerklė, kiekvieną šaltąjį sezoną matote tą patį graudų vaizdą: šaliku apmuturiuotas kaklas, karštos arbatos puodelis rankose ir skausmo išraiška veide.

Gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas atsakys į Jūsų klausimus ir padės užgesinti tą degančią Marteno krosnelę.

Ar tiesa, kad paraudusi gerklė (ryklė) labiausiai iš visų peršalimo ligų yra lydima aukštos temperatūros? Kodėl paraudus gerklei vaikas greitai sukarščiuoja?

Paraudus ryklei ne visada pakyla temperatūra. Ryklės užpakalinės sienelės, tonzilių gleivinė parausta ne tik dėl uždegimo, bet ir dėl paprasto dirginimo. Rūkančiųjų ryklė visada rausva, o apie pusvalandį po rūkymo ji tiesiog liepsnoja.

Jeigu vaikas būna šalia rūkant vyresniems, jo ryklės gleivinė irgi parausta. Ryklės gleivinė rausta, kai geriami karšti gėrimai, valgomi aštrūs patiekalai. Ryklės gleivinė rausvėja, jeigu vaikas serga sloga, arba turi padidėjusią nosiaryklinę tonzilę (vadinamuosius adenoidus), kuriose dažnokai gali kartotis lėtinio uždegimo paūmėjimai.

Mažųjų vaikų ryklės gleivinės paraudimas gali būti pirmasis ligos aliarmas. Visos mažylių virusinės kvėpavimo takų infekcijos nepalieka ramybėje ryklės – ji raudonuoja. O pati dažniausia respiracinė liga, kurią sukelia adenovirusai, pirmiausia pakenkia ryklės gleivinę – ji ne tik parausta, bet ir patinsta. Tuomet pirmomis respiracinės ligos dienomis kūno temperatūra bus aukšta. Ji pakyla, kai virusas prasiveržia į kraujo apytaką ir kraujas užkrečiamas virusais.

VIRGIS-A-3

Gydytojas otorinolaringologas Virgilijus Sakalinskas

Ar mama pati gali pamatyti, kokio raudonumo ta gerklė? Išžiodai vaiką prieš langą, bet kartai ir neaišku, ar gerklė raudona, ar taip ir turi būti.

Pirmiausia reikėtų patikslinti kai kuriuos terminus. Kalbėdami apie kvėpavimo takus dalį jų vadiname gerkle. Būtina skirti ryklę nuo gerklų. Ryklė – tai viršutinė kvėpavimo takų dalis, kuri dar dalyvauja ir ryjant maistą. Jos paraudimą gali pamatyti kiekvienas, tuo tarpu gerkloms apžiūrėti prietaisus turi ir juos valdo tik otorinolaringologas – jis supranta ir to paraudimo skirtumus.

Mama gali pamatyti, ar vaiko ryklės gleivinė yra paraudusi, suprantama, tik apšvietus: nukreipusi dirbtinės šviesos pluoštą ar išsižiojus vaikui prieš langą. Tiksliai įvertinti ji vargu ar sugebės nebūdama medike. Juolab kad ryklės gleivinė apšviesta silpna šviesa (pvz., 40 vatų elektros lempute) visada pasirodys raudona, o čia pat pakeitus šviesą (100 vatų elektros lempute) – atrodys normalios spalvos.

Ryklės gleivinės raudonis, jo išplitimas, jo ryšys su bendra vaiko būkle, gydytojui labai vertinga informacija. Todėl nepatarčiau mamoms, pamačiusioms raustelėjusią vaiko ryklės gleivinę, tuoj pat griebtis gydymo antibiotikais ar aimanuoti. Otorinolaringologas ar pediatras įvertins vaiko būklę.

Kokie kiti ryklės uždegimo požymiai (be paraudimo)?

Susirgus virusiniu faringitu, kai parausta ir patinsta užpakalinė ryklės sienelė, skauda. Ypač skausmas sustiprėja valgant – ryjant maistą. Skausmas per tą patį nervą persiduoda ausims – užeinantis duriantis skausmas ausyje, rečiau abiejose yra itin nemalonus. Paspartėja seilių gamyba, jų padaugėja, galimas seilėtekis. Liežuvis pasidengia balkšvu apnašu. Ryklės gleivinės uždegimas gali plėstis – jis leidžiasi žemyn kvėpavimo vamzdelio gleivine. Todėl labai greit pasireiškia gerklų – balso klosčių katarinis (paviršinis) uždegimas, vaikas kimsta. Faringitą lydi sausas kosulys, iš pradžių vaikas kosti, bet nieko neatkosti. Kai uždegimas apima trachėją, bronchus, kosulys pasikeičia – tampa pastovus ir drėgnas.

Sakoma, kad užsidegusią gerklę pirmiausia išduoda ne pačios gerklės, o pilvo skausmas. Kodėl?

Mažiems pacientams virusinės respiracinės ligos pradžioje gali skaudėti pilvą. Pilvo spazmai, viduriavimas dažniausiai būna vaiko organizmo atsakas į intoksikaciją. Pavyzdžiui, išsivysčius gilesniam ausies uždegimui, kūdikiai neretai ima viduriuoti, krenta svoris. Vaikų iki dvejų metų bakterinės ar virusinės ligos intoksikaciją dažnai lydi vėmimas ir viduriavimas. O enterovirusai jiems sukelia ir plonojo žarnyno uždegimą. Todėl susirgus angina gali skaudėti pilvą.

Kiek dienų delsti ir gydytis patiems – mėtiniais čiulpinukais, šiltu šaliku ir arbata – kai vaikui skauda gerklę ir laikosi temperatūra?

Vaikui susirgus faringitu ar angina, nereikėtų ilgai delsti ir gydytis patiems. Vienos paros gydymo arbatėlėmis ir šiltų šaliku, pakaktų nustatyti ar vaiko būklė gerėja. Jei ir po dienos vaikas blogai jaučiasi, siūlyčiau kreiptis otolaringologo konsultacijos.

Ar visada gydant ryklės uždegimą prireiks antibiotikų?

Ryklės gleivinės uždegimą – faringitą – ne visad prireiks gydyti antibiotikais. Vaikams dažniausiai faringitą sukelia virusai. Virusų antibiotikai visai neveikia. Kita vertus, kai ryklės uždegimas pasireiškia pūline angina, – tai jau bakterinis procesas, jis gana pavojingas, gresia rimtos komplikacijos (inkstų uždegimas, miokarditas ar net reumatas). Tuomet antibiotikais gydytis pravartu. Vaikas turi būti gydomas 10 dienų, o gydymui baigiantis būtina atlikti kraujo, šlapimo tyrimus, užrašyta elektrokardiograma parodytų, ar nesusidarė komplikacijų židinių.

Kaip namie gydyti ryklę, jei ji tik vos vos paraudusi? Ar skalauti sūriu vandeniu? Dieną ir naktį laikyti kaklą aprištą šaliku?

Jei vaikučio gerklės gleivinė tik vos paraudusi, ir jis karščiuoja nestipriai, galima gydyti namie. Šalikas faringito negydo, bet sumažina diskomfortą, kaklo skausmą. Naktį šalikas nieko negali pagelbėti.

Gydant ūminį ryklės uždegimą patartina paskalauti ryklę ramunėlių, šalavijų užpilais ar paprasta arbata, vyresniems vaikams galima ją skalauti sūriu vandeniu. Mažiems vaikams sūriu vandeniu gerklės nepraskalausi, todėl galima naudoti purškiamą jūros vandenį.

Ilgai gydytis patiems nepatariu. Kaip rodo statistika ir gydytojų patirtis, ryklėje prasidėjęs uždegimas yra linkęs plėstis žemyn kvėpavimo vamzdelio sienelėmis, todėl gali būti pažeistos gerklos (laringitas), trachėja (tracheitas), bronchai (bronchitas). Tai paprasta suprasti. Skystos gleivės, prifarširuotos virusų ar bakterijų, lengvai nuteka žemyn. Sukėlėjai gali slinkti ir prieš oro ar skysčio srovę, tuomet liga gali komplikuotis sinusitu (šiuo atveju infekcija, užkratas pakyla aukštyn). Iš ryklės, nosiaryklės ligos sukėlėjai gali patekti ir į ausį. Ausis per klausomąjį vamzdį tiesiogiai kontaktuoja su nosiaryklės gleivine. Nosiaryklėje besirutuliojantis uždegimas gali lengvai persikelti į klausomąjį vamzdį, o toliau ir į ausį.

Kodėl gydytojai gąsdina tokiomis baisiomis anginos komplikacijomis, kaip sąnarių uždegimas ar reumatas. Juk susirgus, pavyzdžiui, bronchitu, niekas po to nesiunčia atlikti kardiogramos, o juk bronchitas – ne mažiau pavojinga liga, nei angina?

Būtent sergant angina dažniausiai ir susidaro šios komplikacijos: sąnarių, inkstų, širdies raumens uždegimas ar net visos širdies sienelių uždegimas (reumatas). Praktika ir statistika patvirtina, kad iš 100 žmonių, susirgusių angina ir negydytų, kaip reikia, 3 procentams išsivysto viena iš minėtų sunkių komplikacijų. Gydant antibiotikais ir kitais vaistais vienam iš šimto vis tik po anginos prasideda sunkesnės ligos.

Atrodytų, kad anginos komplikacijų rizika nedidelė, tačiau tos ligos sunkios, ne visada išgydomos, sukeliančios invalidumą. Todėl gydytojų reikalavimas rimtai gydytis, o po to atlikti kraujo, šlapimo tyrimus, EKG yra pamatuotas, nes gydytojui sunku numatyti, kuris iš pacientų paklius į tų 3 proc. komplikacijų skaičių.

Per kiek dienų vaikas pasveiksta po anginos ir vėl gali eiti į mokyklą ar darželį?

Pagrindinis anginos gydymo principas – gydyti reikėtų visą savaitę ar net 10 dienų. Anginos požymiai išnyksta ir anksčiau – po 3–5 dienų, tačiau organizmui išvalyti nuo sukėlėjų, ypač bakterijų, reikia ilgesnio laiko. Tik po visiško išgijimo, kai kraujo, šlapimo tyrimas ir elektrokardiograma rodo normalią būklę, vaikas gali eiti į mokyklą ar darželį.

Yra vaikų, kuriem, regis, amžinai skauda gerklę. Kaip tokius gydyti?

Lėtinio tonzilito gydymas – sudėtinga problema. Iki šiol buvo išmėginta daug medikamentų, įvairių gydymo būdų ir metodikų, tačiau absoliučiai patikimų ir efektyvių vaistų taip ir nerasta. Paprastą tonzilitą galima gydyti vaistais, o sunkesnė forma reikalauja chirurginio gydymo. Lėtinis tonzilitas tampa ne tik lėtiniu infekcijos židiniu, bet ir alergizacijos šaltiniu. Mūsų praktinė patirtis rodo, kad efektyvus medikamentas yra tonzilotrenas. Tai homeopatinis vaistas. Juo gali būti gydomas ir ūminis tonzilitas (angina), ir lėtinė gomurinių tonzilių uždegimo forma. Be to, šis vaistas stimuliuoja organizmo imuninę sistemą, gerina jo atsparumą, dėl ko aktyviau ir veiksmingiau dorojamasi su bakterine infekcija.

Nustatyta, kad tonzilotrenas mažina gomurinių ir nosiaryklės tonzilių išvešėjimą, taigi, juo galima bandyti gydyti ir adenoidus. Po tonzilių pašalinimo operacijos šis vaistas taip pat vertingas, nes skatina žaizdų užgijimą.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


3 + = dešimt

Kitos temos: