Pakalbinome keturias žinomas šalies dulas – visoms pateikėme tuos pačius tris klausimus. Kodėl pasirinkote šį kelią? Gimdymas, kurio niekada nepamiršite? Kaip pasiekti idealų gimdymą?
AGNĖ. Dula padeda moteriai išpildyti gimdymo viziją
Agnė Škudienė, akušerė, dula, žindymo konsultantė. Puslapis www.agneskudiene.lt
Socialiniuose tinkluose Agnę rasite:
FB @Agnė Škudienė
IG @agneskudiene
Dulos kelias. Lietuvos Dulų asociacijos organizuotus mokymus baigiau 2020-aisiais, buvome trečioji dulų laida, tarpusavyje sakome „trečias ratas“. Nors tai, palyginti, neseniai, tačiau su dulomis bendravome nuo pat organizacijos veikimo pradžios. Taip sutapo, kad panašiu metu aš – norėdama gilintis į gimdymo subtilybes – įstojau mokytis antrosios profesijos akušerijos, o kelios moterys susibūrė dulų atsiradimo Lietuvoje tikslu. Kas ten žino, jei būčiau pirmiau tapusi dula, gal nebūčiau tapusi akušere.
Studijuojant akušeriją, mums sakė, kad akušerė yra arčiausiai moters visą jos vaisingą gyvenimo laikotarpį, o gimdykloje išvis prilygsta mamai ar geriausiai draugei. Deja, praktikoje tokio santykio nemačiau. Sveikatos priežiūros sistema neveikia, kaip turėtų, dokumentai svarbiau ne tik už pacientą/klientą, bet ir už darbuotoją.
Visada svajojau apie tęstinę akušerinę priežiūrą. Kol to neįmanoma taikyti sistemoje, būdama dula, galiu tai beveik užtikrinti. Iki gimdymo susipažįstame su gimdyve ir jos partneriu, išsiaiškinu ne tik fizines, bet ir emocines problemas, aptariame lūkesčius, kartais manęs paprašo suorganizuoti prausynas. Prasidėjus gimdymui, nuolat palaikome ryšį. Ligoninėje visas mano dėmesys skirtas tik vienai gimdyvei. Neturiu pildyti dokumentų ir dalinti dėmesio kelioms. Po gimdymo toliau palaikome ryšį, praėjus kelioms savaitėms, susitinkame aptarti patirties ir atsisveikiname.
Gimdymas, kurio niekada nepamiršiu. Labiausiai įsimena daug stiprių emocijų sukėlusios patirtys, o per gimdymą taip yra beveik visada. Širdį vis dar spaudžia, kad nepavyko padėti išpildyti moters svajonės pagimdyti natūraliais takais po jau turėtos cezario pjūvio operacijos. Atrodo, tikrai padarėme viską, jau buvo beveik pilnas atsidarymas ir net turėjome medikų palaikymą – vis dėlto vaikelis gimė operacinėje. Nors objektyviai atrodo, kad tai buvo teisingas sprendimas, iki šiol nešiojuosi liūdesį moters akyse.
Taip pat nešiojuosi patirtis, kai moterys į gimdymą dulą kviečia ne dėl advokacijos, o dėl sustiprinimo ir paramos. Kai tvirtai žino, ko ir kodėl nori gimdyme, o man belieka „laikyti erdvę“. Ypač daug džiaugsmo, kai bendromis pastangomis pavyksta išvengti komplikacijų arba pakreipti situaciją į gerąją pusę. Tuomet liudiju tokią drąsą ir tigrišką jėgą, o pagimdžius džiaugsmas liejasi tiesiog gaivališkai.
Atskira tema – dulos ir personalo santykis, kuris kartais būna tiesiog idealus bendradarbiavimo dėl gimdyvės pavyzdys, o kartais – ignoravimo ir vengimo atmosfera aptemdo gimdymo patirtį.
Kaip pasiekti idealų gimdymą. Nėra idealaus gimdymo apibrėžimo. Mes visi esam skirtingi, ir kas tobula atrodo vienam, kitam gali kelti siaubą (na kad ir gimdymas namuose arba savanoriškai pasirinkta cezario pjūvio operacija).
Dulos dalyvavimas gimdyme nelygu gimdymui su smilkalais bei žvangučiais ir tik natūraliai. Dula, verčiant tiesiogiai iš graikų kalbos, reiškia „tarnaitė“, taigi išklauso moters pageidavimus ir lydi ją pasirinktu keliu, stengdamasi maksimaliai išpildyti viziją. Tam ji pirmiausiai daug kalbasi, siekia išsiaiškinti įvairių norų ar baimių priežastis, jei įmanoma, – su jomis dirba dar iki gimdymo. Padeda pasirinkti gimdymo vietą, personalą, nukreipia pas kitus specialistus, jei reikia. Dula – lyg virvelė, kuri kaip karoliukus padeda surankioti visus aspektus, kad moteris patirtų maksimaliai tokį gimdymą, kokio norėjo.
O jei trumpai – gimdymo „idealumas“ priklauso ne nuo jo eigos, o nuo to, kaip pati moteris jį vertina praėjus kuriam laikui. Visiška tiesa, kad dažniausiai gimdymą gerai vertina tos, kurios jautėsi lygiavertės komandos narės su gimdyklos personalu, – su jomis buvo tariamasi dėl gimdymo priežiūros plano, eigos, atsiklausiama prieš atliekant intervencijas, žmogiškai nuoširdžiai bendraujama.
DALIA. Idealių gimdymų nebūna
Dula Dalia Ruskonienė. Puslapis www.svelnusgimdymas.lt
Socialiniuose tinkluose Dalią rasite:
IG @dula_dalia
FB @duladalia
Dulos kelias. Į dulas mane atvedė mano pačios gimdymų patirtys. Juos turėjau du. Jie abu buvo labai gražūs. Savo gimdymams daug ruošiausi, ir tai davė savo vaisių – mano gimdymai man yra nuostabios pozityvios patirtys.
Apie dulas sužinojau, kai pirmajai dukrai buvo maždaug metai. Iškart supratau, kad tai yra man skirta veikla. Juk jau po pirmojo gimdymo suvokiau, kokią didelę reikšmę gimdymo patirčiai duoda pasiruošimas, kad man gera su moterimis apie tai kalbėti. Dalintis tuo, ką žinau teoriškai, ir tuo, kas padėjo man. Taigi iškart užsirašiau į Dulų asociacijos vedamų mokymų laukiančiųjų sąrašą. Na, o dulos paslaugas pradėjau teikti 2021 metų pradžioje.
Gimdymas, kurio niekada nepamiršiu. Sėdžiu ir suku galvą, kurį gimdymą aprašyti. Visi jie palieka pėdsaką mano širdyje.
Šią akimirką mintyse vis išnyra gimdymas, į kurį mane moteris pasikvietė, nes labai jo bijojo. Net mūsų pirmasis kontaktas socialiniuose tinkluose buvo per klausimą „Ką daryti, nes paniškai bijau gimdyti?“. Lydėdama šią moterį, jaučiausi daugiau nei dula – kaip teta, mama ar sesuo. Viena vertus, turėjau didžiulę atsakomybę, nes aš buvau jos ramybės ir pasitikėjimo savimi šaltinis. Kita vertus, nė akimirkos neabejojau jos galia ir gebėjimu pagimdyti. Žinojau, kad tik baimė yra jos trukdis. Visa stiprybė buvo joje, pasislėpusi už tos baimės.
Svarbiausia, ko reikėjo iš manęs, – tai būti. Vien tai, kad buvau šalia, gimdyvei ir jos vyrui suteikė ramybės ir pasitikėjimo. Taip, gimdymo metu reikėjo ir kitų dalykų: masažų, fizinio palaikymo, juoko (daug juokėmės), eigos aptarimo, paaiškinimo, kas vyksta. Prireikė ir fizinių pratimų, kad padėtume vaikeliui taisyklingiau įsistatyti, nes buvo pastebėta, kad jis statosi ne pačia optimaliausia padėtimi. Bet apskritai šiame gimdyme esmė buvo emocinis palaikymas – tai buvo svarbiausia šiai šeimai.
Šiame gimdyme man labai įstrigo vyro žvilgsnis… Kai gimdymas tapo labai intensyvus, kai jau buvo matyti, kad pabaiga labai arti, gimdyvės vyras atsisuko į mane paklaikusiomis akimis, tarsi klausiančiomis „Kas čia vyksta? Čia jau šakės?“. O viskas vyko tobulai – taip, kaip ir turėjo vykti. Paaiškinau, kad taip ir turi būti. Jis nurimo, supratęs, kad viskas gerai, ir su ramybe tęsė tai, ką darė prieš tai.
Kaip pasiekti idealų gimdymą. Idealių gimdymų nebūna. Net ir patys gražiausi gimdymai turi tam tikrų vingių, kurie įneša daugiau patirties sodrumo. Gimdymas yra patyrimas, kai moteris peržengia visas savo ribas. Ribų peržengimas pats savaime yra sudėtingas ir dažnai gąsdinantis dalykas, bet tai skatina moterį tapti gilesne ir stipresne.
Dėl šios priežasties gimdymui ypač svarbus yra emocinis pasiruošimas. Žinojimas, kaip padėti sau palengvinti procesą, irgi labai svarbu. Tačiau neturint emocinio pasiruošimo, sąrėmių skausmo malšinimo technikų gali paprasčiausiai nepavykti taikyti.
EVELINA. Gimdymui svarbu pasiruošti, tačiau neprisirišti prie lūkesčių
Dula Evelina Antanaitienė. Puslapis www.gimtiesratas.lt
Socialiniuose tinkluose Eveliną rasite:
IG @dulaevelina
FB @dulaevelina
Dulos kelias. Dulos veiklą pradėjau dar mokydamasi dulų mokymuose ir atlikdama praktiką, tada susipažinau su savo pirmaisiais klientais. Pirmą kartą moterį į gimdymą lydėjau 2019 metais, tad šiemet – šešti mano veiklos metai.
Dulos kelią man padėjo rasti asmeninės gimdymų ir motinystės patirtys. Prieš 12 metų, kai tapau mama, džiaugiausi laikydama savo pirmagimį, tačiau laikui bėgant suvokiau, kad gimdymo metu kažkas vyko ne taip. Vis grįždavo prisiminimai: jausmas, kad buvau nugalinta, neinformuota, girdėjau sarkastiškus komentarus, buvau atskirta nuo naujagimio be jokios priežasties. Patyriau ir pogimdyminės depresijos epizodų.
Po kelerių metų netikėtai išgirdau apie dulas ir pagalvojau: būtent to man trūko! Jau tada žinojau, kad antrą vaiką gimdysiu su dula. Taip ir buvo – mano antroji gimdymo patirtis buvo gydanti, įgalinanti, mes su vyru jautėmės labai laimingi. Kai dukra sulaukė vienerių, parašiau laišką Dulų asociacijai ir pradėjau savo kelią. Man dulos veikla nėra tik darbas – tai mano pašaukimas.
Gimdymas, kurio niekada nepamiršiu. Kiekvienas gimdymas yra ypatingas, ir aš jaučiu didelę privilegiją, kai moteris pakviečia mane dalyvauti tokiame svarbiame jos gyvenimo įvykyje. Visas istorijas labai branginu.
Vienas iš įsimintiniausių buvo gimdymas, kai viskas kito labai greitai. Pasirodžius pirmiesiems gimdymo požymiams, mama ir aš nuolat bendravome telefonu, laukėme, kol ką tik prasidėjusi gimdymo veikla sustiprės. Staiga situacija pasikeitė – skambino jau tėtis, nebe mama. Supratau, kad laukti nebėra kada.
Netrukus buvome kelyje. Atvykus į ligoninę, mama vos spėjo užpildyti dokumentus, ir mes iškart patraukėme į gimdyklą. Akių kontaktas, palaikantys žodžiai ir žvilgsnis, įgalinantys klausimai – to užteko, kad antrasis gimdymas vyktų būtent taip, kaip ji norėjo: natūraliai, tinkamiausioje pozoje, gerbiant jos pasirinkimus ir išgirsta medicinos personalo.
Mano duliškasis krepšys taip ir liko nepravertas. Bet tam, kad šis gimdymas vyktų sklandžiai, svarbus buvo pasiruošimas – mes skyrėme nemažai laiko lūkesčių aptarimui ir pasitikėjimo savimi auginimui. Praėjus beveik keturioms valandoms nuo pirmųjų požymių, mažylė gimė į besišypsančios ir dainuojančios mamos glėbį.
Įsiminė ir gimdymas, kai viskas buvo kitaip. Jis truko ilgai ir nebuvo toks paprastas. Reikėjo pasitelkti visus turimus įrankius – nuo aromaterapijos ir afirmacijų iki tam tikrų judesio bei pozų keitimo technikų, padedančių vaikeliui atverti kelią į pasaulį, natūralių skausmo malšinimo būdų.
Net ir esant epidūrinei nejautrai, mama judėjo, aktyviai dalyvavo procese, buvo daromi įvairūs pratimai. Šis gimdymas pareikalavo didelio fizinio ir emocinio įsitraukimo iš visų, o mama atidavė visą save.
Buvo nuspręsta atlikti cezario pjūvį, nes per daug rizikinga dar ilgiau laukti. Teko nelengvas sprendimas, tačiau mama jautėsi rami, nes išbandė visas galimybes bei būdus. Ši patirtis man padėjo dar geriau suprasti, kad gimdymas – tai nesuplanuojamas procesas, o moters stiprybė neišmatuojama net labiausiai pažeidžiamomis akimirkomis.
Kaip pasiekti idealų gimdymą. Kas yra idealus gimdymas? Tai subjektyvi patirtis. Manau, kad kiekvienai moteriai jis yra vis kitoks. Svarbiausia – kaip pati mama patyrė savo gimdymą. Nėra vieno recepto, nes tai neprognozuojamas procesas. Svarbu pasiruošti, tačiau neprisirišti prie griežtų lūkesčių, priimti situaciją taip, kaip ji klostosi. Paklauskite savęs: „Kas man padeda jaustis saugiai?“, „Kas man padeda atsipalaiduoti?“, „Kas gali būti mano palaikymo komandoje?“, „Kas man padeda pasitikėti savo jėgomis, savo kūno galimybėmis?“ – tai bus jūsų vidinių resursų lagaminas šalia fizinio.
Mano tikslas – įgalinti moterį būti savo gimdymo ašimi, nes kiekvienos moters patirtis yra unikali. Svarbu rasti sau tinkamiausius būdus, kurie padėtų jums jaustis saugiai, pasitikinčiai, kiek įmanoma ramiai, belaukiant pirmojo susitikimo su savo vaiku.
MONIKA. Norėjau, kad tokios istorijos kaip mano nesikartotų
Monika Jovaišienė, dula ir žindymo konsultantė. Puslapis www.monijo.lt
Socialiniuose tinkluose Moniką rasite:
FB @Monijo Dula CLC
IG @monijo_dula_clc
Dulos kelias. Dulų mokymus baigiau ir gimdymo dulos pažymėjimą gavau 2021 metų vasarą. Šį kelią pasirinkau, nes tuo metu ieškojau būdų įprasminti savo gimdymų patirtis. Norėjau, kad tokios istorijos kaip mano nesikartotų. Ir kaip paradoksalu, kai matau, kad didžiausias pokytis vyksta ne tada, kai stengiuosi ką nors „išgelbėti“, bet tada, kai šimtu procentų patikiu, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti.
Gimdymas, kurio niekada nepamiršiu. Jei tik reikėtų – visus gimdymus, kuriuose dalyvavau, – prisiminčiau, kiekvienos moters istoriją papasakočiau. Kiekviename lydėtų gimdymų buvo kažkas įsimintino. Moterų istorijos keliauja su jų vidinėmis patirtimis. Kiek galiu, tiek stengiuosi joms būti palaikymu, sekti, pastiprinti. Įsitraukti, bet ir kartu likti nepamatyta. Visa tai tam, kad visa stiprybė, visi pasirinkimai ir sprendimai kiltų iš šeimos, moters poreikių ir jų vidinio žinojimo.
Pati lydėdama šeimas į gimdymus išgyvenu ir patiriu daug savęs labai skirtingais aspektais. Pavyzdžiui, tiriu savo ribas. Patiriu istoriją ją stebėdama iš šalies, į kiekvieną situaciją bandydama intuityviai atliepti. Kartais pati nustembu, kiek daug galiu ir kaip stipriai ir intensyviai manęs reikia, pavyzdžiui, masažuojant nugarą sąrėmių metu. O kartais apima jausmas, kad lyg nieko nepadariau, kad gal ir be manęs viskas kuo puikiausiai praeitų, o šeima dėkoja ir sako, kad „neįsivaizduojame, kaip būtų be tavęs viskas praėję“.
Išrinkti vieną vienintelį įsimintiniausią gimdymą – tai būtų tolygu sakyti „išsirink mylimiausią vaiką“. Na tiesiog neįmanoma.
Vieno gimdymo metu šukavau ir pyniau moteriai kasas. Tokie gražūs, ilgi, šviesūs jos plaukai. Sėdime ant kėdutės, ji palinkus į priekį, o aš šukuoju ir pinu. Ir jausmas viduje – lyg savo mažutėlei dukrelei plaukelius pinčiau. Labai stiprus patyrimas buvo pabūti tai šeimai lyg mama.
Su kita moterimi daug ir intensyviai siūbavome rebozo skaromis, kad jos mažyliukas patogiau įsitaisytų ir švelniau į sąrėmius reaguotų.
Su trečia vos neužtvindėme gimdyklos netyčia kamuoliu užspaudusios vandens nutekėjimo angą duše.
Dar su kita – dainavome.
Su dar kita pora – šimtus laiptelių užlipome, kol sąrėmiai įsivažiavo. Ir tame gimdyme ne mama sakė, kad „kiek jau galima, jau viskas, krapštykit tą vaikutį lauk“, bet tėtis. Jam tiek tų emocijų sukilo, tiek įtampos, kad jau sproginėjo. Po tos jo frazės gydytoja atsakė – negalime jau operacijos daryti, nes jau beveik galvelė užgimė.
Tai tokie labai emociškai stiprūs tie gimdymų patyrimai būna.
Kaip pasiekti idealų gimdymą. Mano požiūriu, idealus gimdymas tai toks, kuriame gimdanti moteris jaučiasi rami ir svarbi. Kaip tai pasiekti? Nežinau vienintelio recepto. Man padeda ir ramybės atneša žinios, procesų supratimas, paaiškinimas, kaip veikia kūnas, kas vyksta viduje, ką galiu daryti išoriškai.
Su šeimomis ruošiame gimdymo planus, kurie labiau ne kaip instrukcijos, bet situacijų žemėlapiai. Jie padeda šeimai geriau suprasti, pavyzdžiui, intervencijų poveikį, sužinoti daugiau pasirinkimo alternatyvų.
Ir tai nėra ruošimasis vien tik gimdymui. Tai kartu pasiruošimas ir buvimui tėvais, naujiems vaidmenims poroje. Kartais pasipraktikuojame tiesiog frazes, klausimus, kurie svarbūs šeimai, bet jiems patiems baisu jų paklausti. Stipriname pasitikėjimą savimi, kūnu, vyru, gydytojais, akušerėmis.
Svarbu girdėti save ir ruoštis gimdymui tokiu būdu, kuris atneša daugiausiai ramybės, kuris labiausiai atliepia esamą gyvenimo būdą.
Projektą „Motinystės debesys: šviesūs ir tamsūs“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui 2025 metais skirta suma 5000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.09.21.
