Švaručiai, rausvučiai ir gražučiai kūdikiai gimsta tik serialuose arba TV reklamose. Su naujagimių gydytoja kalbamės apie tik ką gimusių vaikučių išvaizdos keistumus, kurie kartais labai sutrikdo tėvus.
Pailga galvytė
Kartais tenka išgirsti besikalbančius suaugusius žmones, kurie autoritetingai pareiškia, kad jų galvos forma vienokia ar kitokia – nuo gimdymo. Neva ji deformavosi gimimo metu ir štai dabar yra keistesnės formos nei daugumos kitų žmonių. Tenka atlaidžiai šyptelėti, nes galvos formą mes turime genetiškai užprogramuotą. Jei pažvelgsime į vaisiaus ir naujagimio kaukolės anatomijos schemą (gal ir nelabai „skaniai“ atrodančią), pamatysime, jog galvytė sudėliota tarsi iš vaikiškos dėlionės. Galvutę sudarantys kauliukai tarpusavyje nesuaugę.
Tarp kauliukų yra praviros siūlės. Tai didžiulė pagalba ir apsauga vaikelio smegenims gimimo metu. Visi žinome, jog gimti mažylis turi pro siaurą motinos kaulinio dubens kanalą. Kad galvelė sėkmingai slinktų šiuo kanalu, vaikutis ją palenkia. Tokiu būdu jis slenka kanalu mažiausiu galvutės matmeniu. Jei vaikelis pradeda slinkti kanalu ne visai gerai ir netaisyklingai palenkęs galvelę, didėja galvos matmuo ir kyla pavojus, kad jis kanale įstrigs. Dėl pravirų kaukolės siūlių galvutė dar papildomai konfigūruoja, kad kuo sėkmingiausiai slystų tamsiuoju gimimo kanalu. Taigi po gimimo matome įvairių formų galvyčių, dažniausiai gerokai pailgų. Dažnai kauliukai net užslenka vienas ant kito ir atsiranda kaulinių keterėlių. Įprastą, genų nulemtą galvytės formą mažylis atgaus po kelių savaičių. Tada, jei mamytės ir tėveliai apčiupinės galvytę, gali apčiuopti ne daugiau kaip 0,5 cm praviras kaukolės siūles, 0,3-2 cm didįjį momenėlį.
Asimetriškas veidukas
Dažnai po gimimo pastebima veidelio asimetrija, dėl to labai sunerimsta mergaičių tėveliai. Susirūpina kreiva nosyte, asimetrišku smakriuku, skruostuku.
Jei naujagimių gydytojas nenustato veido nervo pažeidimo ar kito sklaidos trūkumo, tai galite būti ramūs – šie netolygumai išnyks vaikeliui augant per kelias savaites. Ši asimetrija atsiranda dėl vaikelio padėties motinos įsčiose. Gal buvo kiek nepatogi padėtis ir teko priglausti galvutę stipriau ir ilgesniam laikui prie petuko ar nosyte įsiremti į gimdos sienelę. Šios asimetrijos su gimdymu dažniausiai nesusijusios.
Ištinę akių vokai
Dėl vaisiaus slinkimo gimdymo takais labai dažnai daugiau ar mažiau paburksta galvutės plaukuotosios dalies audiniai, akių vokai. Po sunkios gimimo kelionės paguldžius naujagimį miegoti, po kurio laiko galime pastebėti „kvadratinę“ galvutę. Susikaupęs skystis galvutės išoriniuose audiniuose, veikiamas sunkio jėgos, nuslenka į tą pusę, ant kurios mažylis guli. Paguldžius ant kito šono – keliauja į priešingą pusę. Dėl patinusių akių vokų naujagimiui būna sunku atsimerkti ir pažvelgti savo mamai į akis. Šie paburkimai dingsta labai greitai – per kelias valandas ar per porą dienų.
Kraujosruvos
Kartais, kai užsitęsia arba yra labai greitas gimdymo antrasis, pats sunkiausias naujagimiui, išvarymo laikotarpis, po gimimo veidelyje ir akių junginėje galime pastebėti kraujosruvų. Tada mažylis būna panašus į slyvą – kūnelis rausvas, veidelis mėlynas, o atsimerkęs pažvelgia rausvomis akimis. Šie pokyčiai sėkmingai išnyksta savaime per keletą dienų.
Geltona oda
Kartais dėl yrančių odoje kraujo kūnelių atsiranda intensyvesnė nei derėtų naujagimiui gelta. Yrant kraujo kūneliams eritrocitams, išsilaisvina hemoglobinas, kuris virsta bilirubinu, o šis patenka į odą (tokiu būdu jis pasišalina). Jei bilirubinas peržengia normos ribą, taikomas labai paprastas geltos gydymo metodas – bilirubinas skaidomas, greitinant jo pasišalinimą mėlyno spektro šviesos bangomis.
Pamėlusi oda
Dažnai tuoj po gimimo naujagimiai būna melsvi, nes vyksta staigus kraujotakos persitvarkymas (kraujas pradeda tekėti pro plaučius, o to nevyko motinos įsčiose). Kai pirmo įkvėpimo metu išsiplečia naujagimio plaučiai, kraujas pradeda tekėti pro juos. Čia kraujas įsotinamas deguonimi ir keliauja į visą kūnelį. Mažylis greitai rausvėja. Kartais dar parą ar dvi būna melsvesni naujagimio padukai ir delniukai. Jei nediagnozuojama širdies yda, tai laikoma normalia praeinančia būkle. Dalis deguonimi neprisotinto kraujo per angelę, esančią tarp prieširdžių, dėl jos nesandarumo patenka į didįjį kraujo apytakos ratą, ir galūnes pasiekia labai mažai deguonimi įsotintas kraujas. Štai tada mažyliui gali padėti vilnonės kojinaitės. Jos švelniai masažuoja padukus, praplečia smulkiausius kapiliarus ir kojelės tampa šiltesnės, rausvesnės.
Embriono poza
Nuo pat gimimo vaikeliai guli embriono poza. Medikai tai vaidina fleksine poza, kai naujagimis lenkia prie savo kūnelio rankytes ir kojytes, ir jų neįmanoma ištiesinti. Daugelyje tautų buvo įprasta naujagimius standžiai suvystyti į „kokoną“. Dažniausiai tai darydavo, kad jie būtų ramesni ir judindami savo rankytes ir kojytes neišgąsdintų patys savęs ir nepabustų. Dėl ramumo naujagimiai būdavo suvystomi embriono pozoje. Dažnai juos suvystydavo priverstinai ištiesindami kojytes ir rankytes, nes buvo manoma, kad taip apsaugos vaikelį nuo kaulų iškrypimų (nebuvo žinoma, kad kaulai iškrypsta vėliau dėl rachito, pradėjus vaikeliui sėstis, vaikščioti). Ne standus vystymas, o atidus mažylio stebėjimas, profilaktinis D vitamino skyrimas apsaugo nuo kojyčių iškrypimų ir kitų kaulų deformacijų.
Fleksinę (embriono) pozą lemia raumenų tonusas. Raumenų tonuso kitimus turi atidžiai stebėti šeimos gydytojas. Esant silpnam ar per dideliam tonusui, būtina aiškintis priežastis, taikyti atitinkamus masažus, kineziterapiją.
Vaikelio rankytės pradeda atsipalaiduoti nuo antro mėnesio – mažylis ruošiasi imti žaisliukus į rankytę. Kojytės pradeda atsipalaiduoti ketvirtą mėnesį – vaikutis ruošiasi sėdėti, o vėliau ir vaikščioti.
Neįprastas plaukuotumas
Apžiūrėdami vaikučio kūnelį, tėvai nustemba dėl neįprasto naujagimio plaukuotumo ties pečiais, nugaroje, ant skruostukų. Šie plaukeliai, vadinami lanugo, būna padengę vaisiaus kūnelį. Priklausomai nuo to, kiek naujagimis išnešiotas savaičių, tiek bus ir plaukelių. Kuo daugiau neišnešiotas – tuo gausiau plaukuotas. Augant ir bręstant šie plaukeliai iškrenta. Išnešiotų naujagimių nugara, pečiai dar būna šiek tiek labiau plaukuoti nei suaugusiųjų. Tik labai retais atvejais per didelis plaukuotumas gali būti kokios nors ligos simptomas. Išnešiotiems naujagimiams šie plaukeliai dažniausiai iškrenta per kelias savaites. Neišnešioti juos turės atitinkami ilgiau.
***
Taigi naujagimis dažnai po gimimo neatitinka reklamoje vaizduojamų gražių rausvų kūdikėlių etalono. Nėra negražių naujagimių. Yra tik nežinojimas apie svarbiausius mažylio kūnelyje vykstančius pakitimus. Tai tėvams kelia baimę ir nerimą dėl mažylio. Tačiau jei motinystei besirengiančios moterys kartu su vyrais lanko motinystės mokyklėles ir skiria reikiamą dėmesį pamokėlėms apie naujagimio pirmo mėnesio adaptacijos ypatumus, priežiūrą, maitinimą, jie jaučiasi drąsūs ir pasitikintys tiek savimi, tiek mažyliu. Jie pastebi veidelyje melsvus taškelius ir džiaugiasi, kad tai jų negąsdina, supratingai aptaria pastebėtus naujagimio keistumus su medikais. Medikai irgi tas kelias dieneles gimdymo skyriuje jau tik primena žinomus dalykus ir sustiprina tėvų pasitikėjimą.
Dr. Eglė Markūnienė, gydytoja neonatologė, Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, medicinos mokslų daktarė
„Mamos žurnalas“
