Nors vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, dalį paros normos – apie 10 proc. turėtume gauti su maistu. Tiesa, šiuolaikiniam žmogui toks kiekis – nemenkas iššūkis. Gydytoja dietologė, sąmoningo valgymo mokytoja ir projekto „Anti-dieta.lt“ įkūrėja Lina Barauskienė sako, kad šiuolaikinio žmogaus valgymo įpročiai kartais trukdo susirinkti ir tą dešimtadalį paros vitamino D normos su maistu.
Kaip pastebi gydytoja, maistas toli gražu nėra pagrindinis vitamino D šaltinis, iš jo gauname tik apie dešimtadalį paros normos. Taip yra ir dėl to, kad šis vitaminas randamas labai mažoje dalyje maisto produktų, be to, dauguma jų yra riebūs, gyvūninės kilmės, dažnai ribojami šiuolaikinio žmogaus, o tai tik dar labiau apsunkina vitamino D gavimą su maistu.
Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, jo galima rasti riebiuose produktuose – riebioje žuvyje, galvijų kepenyse, kiaušinio tryniuose, pieno produktuose. Būtent dėl to, maisto papildo „Oilesen“ gamintojai akcentuoja, kad pasirinkus vitamino D atsargas papildyti maisto papildais, taip pat svarbu ieškoti tų, kurių sudėtyje būtų aliejų, pavyzdžiui, pirmojo spaudimo alyvuogių, juodųjų ikrų ar kanapių aliejaus.
„Tai tikrai nėra tas vitaminas, kurios poreikį galime patenkinti su maistu. Sveikintina, kad vis daugėja maisto produktų, kurie papildomai yra praturtinami vitaminu D, pavyzdžiui, pieno produktai, dribsniai, sultys, vaikams skirti gaminiai, kakava, bet tokių produktų yra nedaug ir gauti reikiamą dozę vis tiek yra sudėtinga. Didžiąją dalį paros normos turėtume gauti iš saulės, veikiant UV spinduliams“, – pastebi gydytoja.
Tiesa, L. Barauskienė pastebi, kad saulėje taip pat daugeliui nepavyksta pasigaminti reikiamo šio vitamino kiekio. Pasak jos, tam, kad vitamino D gautume pakankamai iš saulės spindulių turime ne tik maudytis saulės voniose pakankamai ilgai, atidengti pakankamai daug odos, bet ir tai daryti tuo metu, kai saulė yra tam tikrame aukštyje ir tam tikro intensyvumo. „O būtent tada saulė yra aktyviausia ir turime saugotis jos spindulių daromos žalos ir slėptis šešėlyje, prisidengti drabužiais ar naudoti SPF“, – sudėtingas vitamino D gavimo sąlygas komenuoja L. Barauskienė.
Specifinės dietos ypatumai
Galima pastebėti, kad gydytojos išvardyti maisto produktai, kurie turi daugiausiai vitamino D, yra gyvūninės kilmės, todėl tokių produktų nevartojantys veganai ar ribojantys juos vegetarai neretai susiduria su dar didesniu sunkumu ieškodami alternatyvų.
Taip pat vitamino D trūkumą gali pastebėti ir tie, kurie laikosi įvairių ribojančių dietų. Siekiant sumažinti savo svorį dažnai iš raciono išbraukiama dalis ar visa maisto produktų grupė, pavyzdžiui, visiškai atsisakoma riebalais turtingo maisto ar tam tikros maisto produktų grupės, neretai – pieno produktų. „Vitamino D šaltinių ir taip yra labai mažai, o jeigu dar iš raciono išmetame labai didelę grupę maisto produktų, gauti pakankamai šio vitamino su maistu yra labai sudėtinga“, – atkreipia dėmesį gydytoja. Anot jos, tokiems žmonėms labai svarbu reguliariai atlikti vitamino D tyrimus, stebėti situaciją ir prireikus imtis papildomų priemonių.
Vitamino D įsisavinimą apsunkina ir tai, kaip pastebi L. Barauskienė, kad jo apykaitoje dalyvauja nemažai organų sistemų. Todėl sutrikus kurio nors organo veiklai, šlubuoja ir paties vitamino įsisavinimas.
Vis dėlto daugiau kalbant apie vitamino D naudą, gydytoja pastebi, kad daugiau jos pacientų rūpinasi, jog organizmui netrūktų šio vitamino atsargų – reguliariai atlieka vitamino D tyrimus, prireikus vartoja maisto papildus. Jo reikšmę dar kartą patvirtina ir gydytoja dietologė, anot jos, vitaminas D yra nepamainomas rūpinantis kaulų, dantų ir raumenų sveikata, taip pat svarbus imunitetui ir energijos balansui palaikyti bei apsaugoti nuo osteoporozės ir depresijos, turi įtakos mūsų genams, pagal savo poveikį ir svarbą organizmui vitaminas D panašus į hormoną.
„Pandemija mums dar kartą priminė, koks jis svarbus. Šis vitaminas buvo įtraukiamas ir į gydymo schemas, tiek susirgusiems koronavirusu, tiek norintiems jo išvengti buvo rekomenduojama rūpintis, kad organizmui netrūktų šio vitamino“, – sako ji ir priduria, kad taip pat reikėtų nepamiršti skirti laiko fiziniam aktyvumui ir laikui gryname ore, bei puoselėti sveiką santykį su maistu ir nuosaikią mitybą.
