Vieni galvoja, kad šie vaistai išgydo kone visas ligas, kiti – jų bijo ir vengia vartoti, net kai būtina. Kai kuriais atvejais šie vaistai gyvybiškai svarbūs, o neretai ir pridarantys papildomų sveikatos problemų. Taip apie antibiotikus kalba mokslų daktarė, vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė. Šiuos vaistus iki šiol gaubia daugybė mitų, todėl gydytoja sudėliojo pagrindinius akcentus, ką apie šiuos medikamentus svarbu žinoti kiekvienam, o ypač vaikus auginantiems tėvams.
„Kažin, ar yra kita medikamentų grupė, kuri šiuolaikinėje medicinoje būtų padariusi didesnę revoliuciją nei antibiotikai. Tai vienas didžiausių žmonijos laimėjimų, garbaus amžiaus žmonėms užtikrinusių ilgesnį gyvenimą ir nuo mirties išgelbėjusių ne vieną milijoną žmonių, – sako vaikų gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja dr. I. Plėštytė-Būtienė, tačiau akcentuoja, kad šie vaistai veikia tik bakterijas, o ne virusus, kaip kartais klaidingai manoma. – Antibiotikai – medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi.“
Nors dėl gydymo antibiotikais išgelbėta daugybė žmonių, pastaruoju metu pasaulyje skaičiuojami milijonai, kurie mirė susirgus antibiotikams atspariomis bakterinėmis infekcijomis. Tokia situacija susiklostė daugybę metų šiuos vaistus vartojant neatsakingai ir neprotingai.
„Deja, dabar antibiotikų autoritetas gerokai pašlijęs, nes jie nebe tokie veiksmingi, kokie buvo kadaise. Kalti esame mes patys – daugelis įniko vartoti antibiotikus be gydytojo paskyrimo nė nesusimąstydami, ar tai būtina“, – sako dr. I. Plėštytė-Būtienė.
Šiuo metu pacientus gydant antibiotikais susiduriama su daugiau iššūkių, tačiau šie vaistai išgydo daugybę ligų, kurias sukelia bakterijos. „Kadangi antibiotikai išgydo nuo daugelio bakterinių ligų, tėvams dažnai atrodo, kad šie preparatai gali įveikti bet kokį susirgimą. Dažnai tenka priminti, kad antibiotikai neveikia peršalimo ligas sukeliančių virusų“, – akcentuoja vaikų gydytoja.
Daktarė I. Plėštytė-Būtienė apibendrino 10 pagrindinių antibiotikų vartojimo taisyklių:
1. Nevartokite antibiotikų savo nuožiūra ar juolab prevenciškai. „Pagrindinė taisyklė – negalima vartoti antibiotikų, jei gydytojas jų nepaskyrė. Antibiotikai naikina bakterijas, bet neveikia virusų. Ūminės ligos pradžioje sunku nustatyti, kas – virusai ar bakterijos – sukėlė ligą, todėl tai turi nustatyti gydytojas, atsižvelgęs į tyrimus, ligonio būklę ir kitas aplinkybes“, – sako gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė.
2. Ar skirti antibiotikai naikina galimą ligos sukėlėją, išryškėja po 3 antibiotikų vartojimo dienų. Jei tuomet ligonio būklė pagerėjo – antibiotikai padėjo. Jei po 3 antibiotikų vartojimo dienų būklė nesikeičia, būtina apie tai informuoti gydytoją.
3. Antibiotikai turi būti vartojami tiek dienų ir tokiomis dozėmis, kaip paskyrė gydytojas. Nekeiskite gydymo kurso savo nuožiūra. Jei turite pagrįstų abejonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir tik jam pritarus keisti gydymo taktiką.
4. Negalima nutraukti antibiotikų vartojimo kurso arba duoti vaisto vaikui rečiau ar dažniau, nei gydytojas paskyrė. Nenutraukite antibiotikų vartojimo kurso, net jei vaikas pasijuto geriau arba nekeiskite dozės, jei to nepaskyrė gydytojas.
„Vaikui duokite vaistus tik taip, kaip skyrė gydytojas, ne rečiau ir ne dažniau, pasistenkite išlaikyti vienodą laiko intervalą tarp vaistų davimo“, – pabrėžia dr. I. Plėštytė-Būtienė. Organizme turi būti pakankamas kiekis antibiotikų, kad bakterijos žūtų arba nesidaugintų, jei padarysime pertrauką, vaisto veikliųjų medžiagų sumažės, bakterijos gali būti pažeistos, bet likti gyvos ir taip įgauti atsparumą prieš šiuos medikamentus. Svarbu laikytis tikslaus vaistų vartojimo režimo, net jei vaiką ir tektų pažadinti.
5. Jei pradėjus vartoti antibiotikus atsirado kokių nors kitų, anksčiau nebuvusių ligos požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. „Jei pavartojus antibiotikų atsirado niežtinčių bėrimų, tinimų, vadinasi, vaikas gali būti alergiškas antibiotikams, – sako gydytoja. – Kai pakartotinai vartojami antibiotikai, kurių organizmas netoleruoja, gali įvykti labai stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas.“
6. Jei po gydymo nepraeina virškinimo sutrikimai, probiotikus vartokite ilgiau. Net jei antibiotikų gydymas truko neilgai, mikrobiota jau pažeista. Į organizmą patekę antibiotikai žudo visas jiems neatsparias bakterijas, ne tik galimus ligos sukėlėjus, todėl gydantis antibiotikais svarbu vartoti ir probiotikus, kurie atkurtų gerąsias bakterijas virškinimo sistemoje. Jei po antibiotikų vartojimo nedingo dažnesnis tuštinimasis, vidurių pūtimas ar neįprastas išmatų kvapas, gerųjų bakterijų duokite bent 2 mėnesius, pataria vaikų gydytoja. „Nepamirškite – gera mikrobiotos būklė labai svarbi vaiko imunitetui“, – sako dr. I. Plėštytė-Būtienė.
7. Antibiotikus užsigerti gausiu kiekiu vandens.
8. Duodant vaikui išgerti antibiotikus, neduokite iškart gerti kitų vaistų. Antibiotikų geriau neduoti kartu su kitais vaistais – nuo temperatūros ar kosulio, nes kiekvienas vaistas veikliausias tuomet, kai duodamas atskirai. Kelių vaistų tarpusavio sąveika gali būti nenaudinga ar net žalinga. Po antibiotikų išgėrimo ir iki kitų vaistų vartojimo palaukite bent pusvalandį. Ar antibiotikus duoti prieš valgį, valgio metu ar po valgio, rasite kiekvieno vaisto informaciniame lapelyje.
9. Antibiotikų vartojimo metu pasirūpinkite įvairia ir subalansuota vaiko mityba. Antibiotikais gydomas vaiko organizmas ilgainiui iš maisto gali blogai pasisavinti vitaminus ir kitas reikalingas medžiagas. Todėl, kai vaikas vartoja šiuos vaistus, atidžiau kontroliuokite, ką jis valgo. Vaiko mityba gydantis ir pasveikus turi būti ypač maistinga, įvairi ir subalansuota, patiekalai turi būti lengvai virškinami, švieži, produktai neperdirbti, neapkepti ir pan.
10. Vartojant antibiotikus ir baigus kursą gerti daug skysčių – vandens ar arbatos. Antibiotikai yra toksiški vaistai, bakterijos taip pat išskiria toksinus. Siekiant išlaikyti gerą ligonio būklę ir greičiau iš organizmo pašalinti toksinus bei atsigauti, būtinas pakankamas skysčių kiekis – bent kiek daugiau nei išgeriama kasdien.
Neskubinkite vaiko sveikti
„Kai vaikas pasveiko nuo bakterinės infekcijos, jei įmanoma, savaitę dar neleiskite jo į ugdymo įstaigą. Po antibiotikų kurso organizmui reikia pailsėti ir atsistatyti“, – sako gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė. Ji pastebi, kad pasveikus nuo bakterinės infekcijos ir išleidus vaiką į darželį ar mokyklą, neretai po 2-3 dienų vaikai vėl sukarščiuoja, tačiau tai nebūtinai anksčiau kamavusios ligos atkrytis. Po ligos atsigauti nespėjęs organizmas dar labiau imlesnis virusams.
Vaikų gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė tėvams, kurių vaikai susirgo, pataria nuoširdžiai ir atvirai bendradarbiauti su šeimos gydytoju – neskubėti vartoti antibiotikus, o leisti vaikui sveikti, pažinti savo organizmą, pailsėti. Kai kada antibiotikai – gyvybiškai svarbūs vaistai, tačiau nereikalingas jų vartojimas gali sukelti ir ilgalaikių pasekmių.
„Dažnai tėvai bijo blogiausių situacijų: o kas, jei pavėluosiu? Vis tik pasitikėkite savo nuojauta ir savo vaiku. Stebėkite jį. Jei sirguliuojantis vaikas dūksta, laksto, atrodo kaip sveikas – viskas gerai. Tačiau jei vaiko būklė staiga pakinta, staiga vėl pradeda karščiuoti; jei ir pakilus temperatūrai ar jai nukritus, vaikas neturi jėgų, gulinėja, zyzia, dejuoja ar yra kitų nerimą keliančių simptomų, kaip dažnas kvėpavimas ir pulsas, vangumas, neįprastas blyškumas, tokiu atveju skubėkite pas gydytoją“, – pataria gydytoja ir primena, kad užkirsti kelią rimtoms bakterinėms infekcijoms galima skiepais. „Paskiepykite vaikus nuo meningokoko, pneumokoko ir bus kur kas ramiau, nes padarėte viską, ką galėjote“, – sako gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė.
