Kad ir kokios pavydėtinos sveikatos būtų žmogus, keletą kartų gyvenime tenka peršokti per vadinamąją „geležies duobę“, kai kur kas sumažėja hemoglobino ir gresia mažakraujystė.
1 DUOBĖ. NĖŠTUMAS
Kodėl? Geležies stokos mažakraujystę patiria apie pusė nėštukių. Ši problema gali išlikti gana ilgai – kol moteris maitina krūtimi. Sveikos moters 1 litre kraujo turėtų būti 120–160 gramų hemoglobino. Tačiau normalu, kai nėštumo metu ji sumažėja iki 105g/l (I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110g/l, II nėštumo trimestrą – kai mažesnė kaip 105g/l). Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės.
Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepristigs, nes Gamta taip suplanavo, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos – mažiau nei 90 g/l.
Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes, kaip tyčia, pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas.
2 DUOBĖ. NAUJAGIMIS
Kodėl? Idealiu atveju krūtimi maitinamam kūdikiui sukauptų geležies atsargų turi pakakti iki 6 mėnesių, tačiau yra keletas situacijų, kai geležies atsargos išsenka greičiau, ir reikia papildomai vartoti geležies papildų. Tarkime, mamos mažakraujystė nėštumo metu, kūdikio virškinamo trakto ligos. Labiausiai geležies duobė gresia neišnešiotiems ar gimusiems mažesnio svorio mažyliams – tokiems jau nuo gimimo skiriama geležies preparatų. Vaisius geležies atsargas kaupia 2 mėnesiusiki gimimo, jeigu kūdikis gimsta prieš laiką, jis geležies atsargų neturi, tad jos reikia skirti papildomai.
Geležies preparatų skiriama ir mažo svorio naujagimiams (iki 2500 g) – profilaktinėmis dozėmis (1 miligramas vienam svorio kilogramui).
3 DUOBĖ. PAPILDOMO MAITINIMO PRADŽIA
Kodėl? Sveikos mamos sveikas kūdikis gali būti ramus dėl mažakraujystės iki 4–6 mėnesių. Tada baigiasi jo sukauptos geležies atsargos, ir mažakraujystė pradeda grėsti visiems. Tuomet būtina pradėti papildomą maitinimą.
Gamta taip sutvarkė, kad tuo metu kūdikiui kaip tik išdygsta pirmieji dantukai, o tai yra signalas – laikas duoti tai, kas kramtoma dantimis. Kūdikio dantukai – ne vienintelis gamtos signalas, kad reikia keisti mitybą. Moters organizmas sudarytas taip, kad kai kūdikiui būtinas mamos pienas, per jį mažyliui patenka visos reikalingos medžiagos, o paskui kūdikis iš mamos pieno jų gauna vis mažiau. Be to, kūdikiui augant, sparčiai didėja geležies poreikis. Iki 6 mėnesių kūdikiui reikia 1–5 mg geležies vienam svorio kilogramui, o nuo 7 mėnesių – jau 10–15 mg geležies vienam kilogramui. Tam, kad gautų tiek geležies, 7 mėnesių mažylis per parą turi išgerti 2 litrus mamos pieno.
4 DUOBĖ. SPARTUS AUGIMAS
Kodėl? Vaikas auga šuoliais – vienas būna prieš mokyklą, kitas – prieš brendimą.Tuomet mamos pastebi, kad vaikas staiga – atrodo per mėnesį – išaugo drabužius ir batus.Spartaus augimo metu akivaizdžiai pagerėja vaiko apetitas, jis suvalgo daugiau maisto, tačiau organizmui iš maisto gaunamos geležies gali nepakakti.
Beprasidedančią vaikų mažakraujystę sunku atpažinti, nes vaikai – tai ne suaugusieji, kurie analizuoja savo sveikatos pokyčius. Blyškumas – klasikinis mažakraujystės požymis, bet jis dažniausiai rodo jau įsisenėjusią ligą. Daug greičiau nei odos spalva mažakraujystę išduoda vaiko elgesys. Vaikas, žaisdamas judrius žaidimus ar gavęs fizinį krūvį, greitai pavargsta. Lipdamas laiptais dūsauja, nori žaisti sėdėdamas ar gulėdamas, žiūrėdamas televizorių ne sėdi, o gulinėja.
Atsiranda nervų sistemos jautrumo požymių – vaiko nuotaika greitai kinta, jis blogiau miega, tampa irzlesnis. Vaikui sunku susikaupti, jis blogiau įsisavina žinias.
5 DUOBĖ. PAAUGLYSTĖ
Kodėl? Paaugliams berniukams geležies pritrūksta dėl itin spartaus augimo, o paauglėms mergaitėms – dėl mėnesinių, nes jų metu netenkama kraujo. Kitas rizikos veiksnys paauglystėje – mergaičių noras siekti tobulų kūno formų maisto sąskaita. Atsisakius mėsos ir nuskurdinus savo mitybą, išgyvenant ilgalaikį stresą, anemijos grėsmė dar labiau išauga.
Geležies duobutės
Be didžiųjų geležies duobių, gyvenimas pilnas mažųjų duobučių: tai gali būti net bendras išsekimas (dažniausiai pavasaris), organizmo kova su virusais (dažniausiai žiema), įtemptas protinis darbas (dažniausiai ruduo).
Hemoglobino gali sumažėti, jei neseniai atlikta operacija, jei žmogus sirgo kokia nors liga ar yra vegetaras, taip pat sergant įvairiomis virškinamojo trakto ligomis.
Kaip elgtis per geležies duobę
Per parą žmogus turi gauti 2–2,5 mg geležies. Geriausiai ji pasisavinama iš maisto produktų, todėl nustačius, kad hemoglobino mažėja, gydytojai visada pirmiausia patars laikytis antianeminės dietos – valgyti maisto, kuriame gausu geležies. Ne visa „suvalgyta“ geležis pasisavinama, todėl gydytojai gali skirti geležies papildų. Tiek vaiko, tiek suaugusiojo organizmas geležį iš preparatų pasisavina gana gerai.
Ypač jautriai reikia reaguoti, jei mažakraujystė nustatyta mažam vaikui. Kodėl? Daugybei žmonių per gyvenimą pasitaiko, kad Hb būna žemas, tačiau dėl to nieko blogo neatsitinka. Kraujas atsistato pats (pašalinus priežastį) arba pavartojus geležies preparatų. Tačiau mažiems vaikams (iki 2 metų) galioja visiškai kitokios taisyklės. Jiems anemija yra labai nepageidautina liga, nes sutrikdo smegenų vystymąsi. Geležis reikalinga ne vien kraujui, ji reikalinga ir smegenims. Jei smegenų ląstelės negauna geležies, jos blogai vystosi, nesusiformuoja ryšiai tarp smegenų ląstelių ir jų grupių. Jeigu vaikas pirmais–antrais metais sirgo mažakraujyste, tai jam atsilieps vėliau – jis blogiau mokysis, neįsimins eilėraščių, bus sunkiau valdomo būdo. Visa tai jau ištirta, nustatyta ir patvirtinta begale mokslinių tyrimų. Palyginimui – paauglių smegenų ląstelėms mažakraujystė pavojinga tik tuo metu, kol yra gydoma, kol atstatomi kraujo rodikliai, vėlesnių pasekmių nėra. O kai mažakraujystė užklumpa pirmais–antrais metais, pasekmės lieka visą gyvenimą.
