Į pagalbą vaiko imunitetui – broliukai D ir C

Skubame į pagalbą vaiko imunitetui. Vitaminai ir mineralai yra svarbūs sveikam vaikų augimui ir vystymuisi. Nors dauguma vaikų užtektinai maistinių medžiagų gauna iš suderintos mitybos, tėveliai dažnai susimąsto apie jų mitybos raciono papildymą vitaminais ar mineralais.

Kokie organizmo ženklai išduoda, kad vitaminų trūksta, ir kokių papildų reikia augančiam organizmui?

Vaiko kūnas moka kalbėti, tik reikia klausytis

Vaiko kūnas kasdien mums siunčia signalus, tik ne visada juos mokame suprasti. Pablyškimas, padidėjęs irzlumas, greita nuotaikos kaita, apatiškumas, nenoras judriai žaisti, pablogėjęs miegas, greitai „prikimbantys“ virusai – galima vardinti ir vardinti.

Kalbant apie vitaminus, tai daugelio iš dabar žinomų 13 vitaminų trūkumo simptomai pradeda išryškėti, kai į organizmą jų nepatenka 2–3 savaites iš eilės. Dabar mityba jau yra tokia, kad avitaminozė (visiškas vieno ar kito vitamino trūkumas) nebeatsiranda.

Vaikams, mėgstantiems valgyti tik vienarūšį maistą, dažniausiai atsiranda hipovitaminozės požymių – dalies vitaminų nepakankamumo simptomų ir geležies trūkumo požymių.

Hipovitaminozė dažniausiai pasitaiko dėl nevisavertės mitybos arba tuomet, kai sutrinka vitaminų pasisavinimas ir apykaita. Vitaminų pasisavinimas organizme gali sutrikti ilgai vartojant kai kuriuos vaistus (pvz., antibiotikus, vidurius laisvinančius), sergant virškinamojo trakto ligomis.

Mikroelementų yra arti šimto. Vaikams gali pritrūkti kalcio, fosforo ir kalio, kurie yra kaulų statybinė medžiaga. Gali pritrūkti jodo, cinko, tačiau šiais laikais vaikams dažniausiai pritrūksta geležies.

Pastebėjus neraminančius simptomus ir įtarus, kad vaikas gali stokoti vitaminų, mineralinių ar kitų medžiagų, vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku. O ypač naudinga atlikti išsamius tyrimus. Vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekis yra nustatomas tiriant kraują.

Maisto papildai augančiam organizmui

Vaikams reikia visų 13 vitaminų ir iš viso 100 mikroelementų. Kai vaikas sveikas ir idealiai maitinasi, visą šį paketą jis turėtų gauti su maistu. Tačiau visi žinome, kad tai – siekiamybė. Kol konkrečiai nežinote, ko vaikui trūksta, pastiprinkite jo organizmą 2 vitaminais, kurie reikalingi visiems ir visada.

Vitaminas D vaikams

Kadangi žiemą vaikai negauna saulės, jiems labai greitai pritrūksta vitamino D. Šio vitamino trūkumas kerta per imunitetą, atidaro vartus sukėlėjams. Mamos klausia, ar pakaks vitamino D, jei saulėtą dieną vaikutis pabus lauke? Tikrai ne, nes atviras tik vaiko veidelis, o ir tas priteptas apsauginėmis priemonėmis.

Vitaminas D – ypač svarbus vaikams, nes padeda pasisavinti kalcį, kurio augančiam organizmui labai reikia.

Norint gauti rekomenduojamą vitamino D paros normą, reikėtų suvartoti 1 valgomąjį šaukštą menkių kepenėlių aliejaus, 85 g lašišos (neapdorotos termiškai), 250 g tuno, 10 kiaušinių arba net 2,5 kg fermentinio sūrio.

Sutikite, tikrai sunkiai įmanoma. Vidutinė Vakarų šalių dieta užtikrina mažiau nei 10 proc. vitamino D koncentracijos organizme, todėl dažnai išsivysto hipovitaminozė. Vitamino D šaltiniai yra lašiša, menkių kepenėlės, silkė, pienas, sardinės, tunas, kiaušiniai, grybai, grūdai, apelsinų sultys.

Vitamino D trūkumą išduoda lėtinis skausmas, kaulų skausmas (ypač paaugliams, kai kaulai auga greitai). Taip pat raumenų silpnumas, nuolatinis nuovargis, prakaitavimas, prislėgta. Net depresyvi nuotaika, blogas žaizdų gijimas, odos niežulys, dantenų ligos. Slenkantys plaukai, susilpnėjęs imunitetas, sumažėjęs kaulų tankis. Šio vitamino trūkumas daro įtaką ir hipertenzijai bei širdies ligoms.

Galima teigti, kad Lietuvoje vitamino D trūksta daugumai, nes neturime galimybės mėgautis saule tiek, kiek pietiečiai. Vitamino D reikia visiems – kūdikiams, paaugliams, dirbantiems protinį darbą, suaugusiesiems ir senjorams.

Vitaminas C vaikams

Dar vadinamas imuniteto vitaminu, irgi būtinas vaikams. Vitaminas C reikalingas nervų, imuninei sistemai, stiprina kraujagysles, reikalingas pasisavinti geležį. Deja, jo mūsų organizmas negamina.

Kai esame sveiki, per parą pakanka su maistu gauti 60 mg šio vitamino. Kai siaučia ligos, imunitetui stiprinti, sergant galima dozę padidinti net kelis kartus. „Peršalimo“ virusai ypač jautrūs rūgščiai. Todėl peršalus patariama ne tik vartoti daugiau vitamino C, bet ir kuo ilgiau vitaminą C čiulpti, kad ryklėje susidarytų rūgšti terpė.

Vitamino C daugiausiai yra erškėtuogėse, kopūstuose, krienuose, pušų spygliuose, citrinose, apelsinuose ir kituose vaisiuose bei uogose. Ilgai laikomose ir termiškai apdorotuose vaisiuose ir daržovėse vitamino C labai sumažėja. Šiek tiek jos yra gyvulių kepenyse, smegenyse, raumenyse.

Vitamino C pasisavinimas iš žarnyno sutrinka, jei vaikas serga virškinamojo trakto ligomis – gastritu, enterokolitu, virškinimo trakto diskinezija, kepenų ir kasos ligomis, helmintozėmis.

Daugiau šio vitamino reikia intensyviai augančiam vaikui iki 2 metų, 6–8 metų vaikams bei lytiškai bręstant.

Kadangi Vitaminas C skatina vaiko imunitetą, jo tikslinga skirti infekcinėms virusinėms ligoms gydyti ir profilaktikai. Jo duodama ir vaikams, kuriems yra anoreksija ir hipotrofija.