4 vaikų mama, ekologiškos gyvensenos puoselėtoja Ingrida Lauciuvienė dalinasi patarimais, kaip supirkti kūdikio kraitelį.
Kūdikiai – didžiausi teršėjai
Besilaukdama trečiojo kantriai ir dėmesingai vaikštinėjau po vaikiškų prekių parduotuves ir pardavėjoms mandagiai teisinausi, kad atėjau tik apsidairyti. Intuityviai jaučiau, kad neišpildysiu jų lūkesčių ir nebūsiu ta lauktoji būsimoji mama, kuriai nuo visko raibsta akys, kuriai sunku atsilaikyti begalei naujagimio daiktų. Vaikutis juk augs, daiktų aplink jį tik daugės. Kur paskui visus tuos daiktus dėti?
Kiekvienai mamai verta nuvažiuoti į sąvartyną ir pamatyti, kad didžiausi teršėjai ir sąvartynų turinio kaupėjai yra ne kas kitas, o būtent kūdikiai. Vienas užaugantis mažylis per metus prikaupia apie toną nesuyrančių atliekų.
Mažiau yra daugiau
Kūdikių tėvams primenu taisyklę: mažiau yra daugiau. Ir net geriau. Taip nusistačiusi toliau vaikštinėdavau po parduotuves ir dažniausiai išeidavau tuščiomis. Kam pirkti iš anksto, jei to daikto gal nė neprireiks? Neprireikti gali buteliukų, pientraukių, čiulptukų, dar begalės technologinių išradimų.
Tuomet nusipirkau tik pirmąjį komplektą vežtis į ligoninę. O dabar, besilaukdama ketvirtosios atžalos, net ir komplekto nebepirkau – tik atskiras dalis, kurių iš tikrųjų prireiks. Juk komplektuose paprastai yra kepurytės, kurių paskui prisikaupia kalnai, o, priklausomai nuo sezono, jų gali prisireikti tik vienos.
Dar būna prikomplektuota marškinėlių, kurių ir taip būname nusipirkusios.
Sloga ir kosulys dėl netinkamo drabužio
Lengviausia nepasiduoti pagundoms, jei tikrinsime drabužėlių etiketes. Kai prieš 14 metų steigėme pirmąjį privatų vaikų darželį, iš karto į darbą priėmėme gydytoją – ji ateidavo kiekvieną pirmadienį (taip, būtent pirmadienį) tikrinti vaikų – mat po savaitgalio jie dažniausiai sugrįždavo ir sloguodami, kosėdami, ir raudonomis gerklėmis. Ir visai ne dėl to, kad lankantys darželį neišvengiamai serga! Mūsų senoji gydytoja kaip vieną iš ligų priežasčių įvardijo ne tik maistą, grūdinimąsi, bet ir aprangą. Ji tėvams kaldavo abėcėlę – drabužiai turi būti natūralūs, jokių sintetikų. Atrodė, neįmanoma misija – pabandyk rasti gražų vaikišką drabužėlį ir kad būtų natūralios sudėties. Dabar naujagimiams ir kūdikiams medvilnės, šilko, vilnos, bambuko drabužėlių jau galima rasti. Ir pasirinkimas nemenkas. O tuomet…
Su vyresniais vaikais apsipirkite kartu
Paaugusiems vaikams labai sunku paaiškinti, kodėl per išpardavimus, kai akys raibsta nuo madingų drabužių, nėra ką išsirinkti. Su savo vyresniąja dukra pirktis einame drauge. Ji jau įprato net neiti į matavimosi kabiną, kol neperskaito etiketės. Ir ką jūs manote, dažnai grįžta namo ašarodama. Visi madingiausi, gražiausi drabužiai vis dėlto yra iš nenatūralių pluoštų. Ir čia pasitvirtina taisyklė – mažiau yra geriau, ir dar susitaupo nemažai pinigų. Grįžęs namo net pagalvoji, kad to drabužio nelabai ir reikėjo.
Maišai atiduotų drabužėlių
Kai auginau vyresniuosius vaikus, atiduotų drabužių mums suveždavo maišais. Tokia grandinė nepaprastai gera – pinigai nemėtomi be reikalo, neapsikraunama nereikalingais daiktais. Tik… Kai kurių maišų nė neišpakuodavau – pakakdavo gerokai mažesnio drabužių kiekio. Taip ir keliaudavo toliau neišpakuoti maišai kitiems vaikams.
Galvodavau – kam reikėjo tiek daug susipirkti? Kiek šliaužtinukų, kelnyčių ar marškinėlių reikia kūdikiui? Ypač dar valgančiam tik mamos pieną? Ar jis taip susitepa? Ar mes taip įpratę kasdien skalbti ir skalbti – vėl eikvodami begalinius vandens, elektros, gamtos resursus?
Drabužiai ir… endokrininė sistema
Jeigu mūsų neveikia mintys apie sąvartynus, apie begalinį norą turėti, pirkti ir vartoti, tai gal paveiks mintys apie sveikatą – kaip ta pirmoji darželio gydytoja ir mokydavo: „Norite, kad vaikai nesirgtų – jokių sintetinių drabužių“. Arba gal paveiks moksliniai tyrimai ir perspėjimai apie endokrininę sistemą ardančias medžiagas, kuriomis mes apgaubiame vaikus nuo kūdikystės.
Endokrininę sistemą ardančios medžiagos siejamos su nutukimu, diabetu, vėžinėmis ligomis, jei keliausime giliau – su moterų nevaisingumu ir vyrų spermos kokybe. Organizmas jas atpažįsta kaip natūralius hormonus ir įtraukia į savo endokrininės sistemos veiklą, o šios tik suardo visą sistemos veiklą. Daugiau kaip 200 cheminių medžiagų yra laikomos ardančiomis endokrininę sistemą. Jų naudojimas ribojimas tik iš dalies, kasdienėje aplinkoje jų gausu. Į mūsų organizmą jos patenka naudojant užterštus daiktus net ir nedideliais kiekiais. Kada viskas pasikeis? Kai įprasime klausti apie daiktų sudėtį, domėtis jų poveikiu, galų gale nepulti visko pirkti.
Kelios kūdikio drabužėlių taisyklės
Kai kurios cheminės medžiagos iš gaminių išsiplauna, todėl visus nusipirktus drabužius pirmiausia išskalbkite. Tuomet mažiau kenksmingų medžiagų pateks į organizmą, nors į aplinką su nuotekomis šios medžiagos vis tiek pateks ir turės neigiamą poveikį kitiems organizmams.
Reikėtų vengti vaikiškų drabužėlių, papuoštų lipdukais ir piešinėliais. Juose naudojamas PVC, kuriame yra ftalatų.
Ftalatų aptinkama plastikinėje avalynėje, guminiuose batuose, kituose vandeniui atspariuose gaminiuose. Todėl renkantis reikia atkreipti dėmesį, kad būtų be PVC.
Reikėtų vengti ir gaminių su antibakterinėmis savybėmis. Ir geriausia – bent jau naujagimiui – rinktis gaminius, pažymėtus ekologiniais ženkliukais.
Net ir medvilnę reikėtų rinktis žymėtą, mat, ji, nors ir natūralus pluoštas, tačiau gali būti tokia pat kenksminga. Svarbu, kaip ir kur ji buvo auginta, kuo apdorota. O medvilnė paprastai yra stipriai apdorojama. Lygiai taip pat su vilnos ar šilko gaminiais.
Pagalvoti reikėtų ir apie močiučių megztas kojinytes ar pirštines. Atkreipkite dėmesį, iš kokios vilnos numegztos.
Pardavėjai dažnai nustemba, kai viskozės gaminius padedu į šalį. Jie bando įtikinti, kad tai irgi natūralus pluoštas, bet aš visad perklausiu – o kokia buvo jos gamyba?
Laikytis šių taisyklių nėra lengva. Be to, reikia ir įprasti. Iš pradžių dirbi sekliu Morka, o vėliau jau atsirenki gamintojus ir perki tik jų gaminius. Štai kur prasideda pats tikriausias taupymas, vartojimo mažinimas – priėmus iššūkį taip gyventi ir tausoti pradėti tuomet, kai namuose ką tik gimęs kūdikis.
„Mamos žurnalas“
