Ir kantriausia būtybė pratrūksta…

ASILIUKAS

Eglės Gelažiūtės nuotr.

Tarp džiugių Jūsų laiškų visada įsimaišo vienas kitas, kuriame atsidūstate: pavargau, nervinuosi, rėkiu ant vaiko. Pluoštelį neramių klausimų perdavėme psichologei.

Ar aš bloga mama?

Kai laukiausi, įsivaizdavau, kaip mylėsiu savo kūdikį, kokia gera mama jam būsiu. Dabar man sūneliui 1 metukai, o aš graužiuosi, kad nesugebėsiu būti gera mama. Nuo gimimo sūnus labai neramus, kartais jo isterijos ir riksmai mane išveda iš kantrybės. Tada ant jo užrinku, apibaru. Po to graužiuosi pusę dienos. Labai jį myliu, nenoriu, kad jis manęs nemylėtų. Ką man daryti? Kristina (24 m.)

Kristina, Jūsų klausimas rodo, kad mylite ir rūpinatės sūneliu, vadinasi, esate gera mama. Auginti neramų, dirglų kūdikį nėra lengva užduotis. Mama nuolat išgyvena įtampą, nuovargį, ypač, jei nepadeda artimieji. Dar sunkiau, kai toks vaikelis sulaukia vienerių. Mamai tenka atlaikyti nuolatinę energingo smalsuolio tiriamąją veiklą bei pykčio protrūkius (tą veiklą suvaržius). Šiuo amžiaus tarpsniu labai svarbu keletas dalykų: užtikrinti vaiko saugumą, duoti erdvės tyrinėjimui bei išmokyti kelti jam reikalavimus ir nustatyti aiškias ribas. Kaip tai daryti, nėra vieno recepto, kiekviena mama tai sprendžia savaip. Nenuostabu, kad ir kantriausia būtybė pratrūksta, kai vaikas sudraustas protestuoja, pyksta.

Nereikia graužtis supykus, daug svarbiau suprasti, kas gi jus pykdo konkrečioje situacijoje ir kaip ateity tą pyktį vaikui išreikšti priimtinu būdu. Vargu ar vaikas nemylės motinos, todėl, kad ji šaukia ir barasi, greičiau vaikas mokysis, kad jei kažkas tikrai svarbu, apie tai reikia pranešti labai labai garsiai.

Esu pikta ir nervinga

Esu ramaus ir taikaus būdo. Auginu 9 mėn. sūnų. Iki tol dirbau judrų ir energingą darbą.

Pataruoju metu jaučiu piktumo priepuolius: nervina ne vietoje palikti daiktai, nekalti žodžiai. Kartais vos susilaikau neaprėkusi vyro, nors žinau, kad jis niekuo nekaltas. Ar tai praeis, kai vėl pradėsiu dirbti? Ar reikia konsultuotis su psichologu? Vilma (26 m.)

Ar yra vaistų be recepto nuo nervinio išsekimo. Visada skubu, viena su vaikais, nes vyras dirba nuo ryto iki vakaro. Dukrai 2,5 m., sūnui 3 mėn. Esu pikta ir nervinga, kad niekur nespėju, dingo pienas. Valerijono šaknų ir melisos arbatos nepadėjo. Gal man kreiptis į gydytoją? Daiva (32 m.)

Dauguma būsimųjų mamų susikuria vaizdą, koks turėtų būti būsimasis vaikelis, kokia mama ji pati norėtų jam tapti, ir kaip tobulai turėtų klostytis jų santykiai. Deja, deja… Dažniausiai šie idealai taip ir netampa realybe, nes mažylis klykia, mama nusivylusi savimi ir pervargusi, o apie santykių kūrimą nėra kada galvoti. Dažnai nusvyra rankos, gaila savęs, ir mama su siaubu pastebi, kad dažnai pyksta, ar gal ir nekenčia mažojo nenuoramos, be gailesčio sugriovusio puoselėtus idealus. Tuomet moterį užgriūva kaltės našta – esu bloga mama.

Kur gi išeitis? Svarbu suvokti, kad vaikui nereikia idealios motinos (kaip tai suvokia pati mama), vaikui reikia pakankamai geros mamos. Pakankamai gera mama moka, nekeldama nerealių reikalavimų sau, įsijausti į vaiko poreikius ir užtikrinti būtinų reikmių patenkinimą. Ne mažiau svarbi vaikui ir vidinė mamos būsena, todėl gera mama yra ir ta, kuri moka pasirūpinti savimi, žino, kaip pagerinti savo savijautą, numatyti galimybių ribą, kurios visų labui neverta peržengti. Deja, dažnai nėra įprasta ieškoti psichologinės paramos sau, daug lengviau, jei nesiseka vaikui. O kaip tik jauna mama gali turėti tokių išgyvenimų, kad galėtų padėti profesionalų (psichologo, psichoterapeuto) konsultacijos ar lankymasis mamų grupėje, kurioje galima išsikalbėti, pasidalinti savo patyrimu, išgirsti kitų nuomonę.

Palikau vaiką močiutei ir jaučiuosi kalta

Kartais jaučiu kaltę, kad vaiką palikau prižiūrėti močiutei, o pati išėjau į darbą. Vyras sako, kad esu bloga mama… Inga (23 m.)

Inga, kiekviena mama turi sau išspręsti dilemą, ar būti tik mama, ar derinti motinystę ir karjerą. Dabar, grįžusi į darbą, jaučiatės kalta, kad neesate su vaiku (šį jausmą aštrina vyro priekaištai). Bet įsivaizduokite, kad likote, namie, nors norėjote grįžti į darbą. Ką jaustumėte tuomet? Greičiausiai būtumėt suirzusi, nepatenkinta, jaustumėte pyktį, kad esate suvaržyta. Ar kupina šių jausmų mama gali rūpintis vaiku? Ar vaikas jausis saugus su nelaiminga mama?

Kad vaikas harmoningai vystytųsi, būtinos kelios sąlygos. Turi būti užtikrinti vaiko poreikiai, vaikas turi jausti nuolatinį rūpinimąsi ir meilę. Mylinti močiutė ar rūpestinga auklė nesunkiai gali pavaduoti mamą, norinčią dirbti ar mokytis. Vaikui ne mažiau svarbu, kad mama jaučiasi realizuojanti visas savo galimybes, tobulėjanti.

Ar tai galaktorėja?

Maitinant dukrą iš vienos krūties, iš kitos trykšte trykšta pienas. Manau, tai galaktorėja. Skaičiau, kad tai daugiau psichologinė problema. Bet kaip sau padėti? Aušrinė (25 m.)

Aušrine, galaktorėja nėra dažnas sutrikimas, todėl svarbu įsitikinti, kad jūsų atveju tinka ši diagnozė. Pirmiausia turėtumėte pasikonsultuoti su pediatru, kad įsitikintumėte, jog vaikeliui pakanka maisto, jei ne, aptartumėte dirbtinio maitinimo galimybes. Deja, atsakyti vienu sakiniu, kaip padėti sau, esant šiam sutrikimui, neįmanoma. Jums galėtų padėti ilgesnė asmeninė psichoterapija, kurios metu galėtumėte atrasti galimas galaktorėjos atsiradimo priežastis.

Į mamų atsiųstus klausimus atsakė psichologė Jolanta Šabliauskienė

„Mamos žurnalas“


Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 2 = nulis

Kitos temos: