Deimantė – viena iš tų veiklių, energingų mamų, kurioms vaikų gimimas užaugina sparnus, atsiunčia idėjų ir jėgų jas paversti realybe. Moteris įkūrė kosmetikos parduotuvę „Lunashop“, o pavadinimui pasirinko mylimą dukros personažą – kiškutę Luną. „Ji veržli, drąsi, energinga, tokios parduotuvės ir norėjau“, – sako Deimantė.
Deimantės šeima gyvena Kaune, augina 2 dukrytes: 5 metų Sofiją ir 3 metų Patriciją. Baigusi visuomenės sveikatos bakalauro studijas moteris dirbo Kauno infekcinėje ligoninėje. Kai gimė pirmoji dukra, Deimantė baigė tarptautinio marketingo magistro studijas. Gimus alergiškai dukrai, Deimantė sukūrė verslą, kuris tiesia pagalbos ranką panašaus likimo šeimoms.
Paprašėme papasakoti savo istoriją.
Visko pradžia – dukrytės alergija
Manau, didžiajai daliai žmonių, pradedančių verslą, kažkas nutinka gyvenime, kad jie sumąsto būtent tokį dalyką. Mūsų istorija panaši. Kai gimė Sofija, paaiškėjo, kad ji alergiška beveik viskam. Alergija pasireiškė nuo gimimo. Maitinau savo pienu, po 3 savaičių pastebėjome, kad dukra vangi, ištisai miega ir neatrodo paaugusi. Susisiekiau su gydytoja ir, kai viską jai papasakojau, patekome į ligoninę. Ten paaiškėjo, kad svoris ne tik kad nepaaugo, o net ir stipriai nukrito. Kauno klinikose dukrai skyrė mišinį, bet leido papildomai maitinti ir man pačiai. Tačiau ir mišinys netiko, dukra tapo labai nerami. Svarsčiau, gal jai netinka ligoninės maistas, kurį valgau? Pradėjau gerti tik vandenį, tačiau niekas nesikeitė.
Buvau jauna, sutrikusi, iš personalo girdėjau, kad esu bloga mama. Gydytojai nesuprato, kodėl kūdikiui neauga svoris net valgant mišinuką. Išgirsdavau labai nemalonių personalų replikų. Viską ėmiau giliai į širdį. Išbandėme bene 6 mišinių rūšis, ir nuo visų dukrą bėrė, pleiskanojo oda, ji atpylinėdavo, o skruostukai nuolatos buvo raudoni. Kaip ir visiems alergiškiems kūdikiams, buvo skirti tepaliukai, kuriuos reikėjo ištirpinti vonelėje, kai maudai, ištepti po maudynių. Tačiau ir nuo gydytojo skirtų tepalų dukros oda parausdavo, akivaizdžiai susierzindavo.
Natūralios kosmetikos paieškos
Kurį laiką nutariau atsisakyti bet kokios kosmetikos ir labiau pasidomėti jos sudėtimi. Žinių apie mediciną ir chemines produktų sudėtis turėjau pakankamai, nes apie tai studijavau, lankiau papildomus mokymus. Taigi pradėjau domėtis tuo, dėl ko iki tol nesukau galvos, – iš ko susideda perkama kosmetika. Neįsivaizduojate, koks apėmė nusivylimas! Pakuotės skelbdavo, kad kosmetika natūrali, o sudėtis rodydavo ką kita.
Išnagrinėjau beveik visą jautriai odai skirtą kosmetiką Lietuvoje ir supratau, kad nelabai ką turime. Tiesa, tuomet dar domėjausi tik vaikų kosmetikos sudėtimi. Pirmiausia paruošdavau namų darbus – pasiskaitydavau straipsnių apie vienokią ar kitokią kosmetiką. Tada eidavau į parduotuves ir skaitydavau etiketes. Tiksliau, jas nusifotografuodavau, o parėjusi namo guglindavau kiekvieną sudėtinę dalį. Kilo didžiulis smalsumas, kuris vedė pirmyn.
Sukrėtė, kad kosmetikos žymėjime tiek daug apgaulės. Ant daugybės priemonių uždėtas ženkliukas, kad kosmetika natūrali. Pirkėjui toks ženkliukas yra labai didelis psichologinis pastiprinimas – jis perka natūralią, vadinasi, – sveiką, kosmetiką. Bet kai pradėjau domėtis reglamentais, paaiškėjo, kad tas ženkliukas „natūrali“ gali atsirasti bene ant kiekvieno produkto, jeigu jame yra bent keli natūralūs ingredientai. Iš jų vienas yra vanduo, be kurio beveik nėra kosmetikos priemonių. Produktas gali būti skelbiamas kaip natūralus, bet jo sudėtis bus cheminė. Radau kremų, kurių etiketės teigė, kad jie drėkina vaikučių odą. Bet sudėtyje, po vandens, eidavo parabenai ar net alkoholis, kurie odą sausina. Tokie dalykai stebino ir liūdino. Norėdamas gero savo vaikui, gali pakenkti, nes tiki etikete! Klaidinančios etiketės niekur nedingo, jomis ir toliau žymima kosmetika, tad nuoširdžiai patariu pasidomėti, kokia jūsų perkamų prekių sudėtis.
Itališki atradimai
Kadangi mano sesuo su šeima gyvena Italijoje, pradėjau siųstis kosmetiką iš ten. Kruopščiai guglindavau apie kiekvieną priemonę, skaitydavau pirkėjų atsiliepimus, ieškojau, kokios priemonės yra gavusios apdovanojimų iš vaikų dermatologų. Patarimais padėjo ir sesė – ji pasakojo, kas pas juos vertinama, populiaru, patikima. Tada parsisiųsdavau į Lietuvą ar paprašydavau, kad nupirktų sesuo. Išbandžiau įvairius prekinius ženklus, ir kokia buvo nuostaba ir džiaugsmas, kai tai viena, tai kita priemonė dukrai tiko. Atsirinkinėjau, kas labiausiai tinka mūsų dukrai, šeimai. Šių ženklų kosmetiką naudojame iki šiol.
Kai supratau, kad priemonės puikios, o Lietuvoje jų nenusipirksi, pradėjau svarstyti, kaip čia tuos produktus atvežti ir pasiūlyti. Labiausiai galvojau apie mamas, kurios, kaip aš, blaškosi, ieško, brangiai moka, o priemonė netinka. Vaikų, kurių oda jautri, pažeista, Lietuvoje labai daug. Taip gimė „Lunashop“.
Verslo pradžia
Didieji mano pagalbininkai – vyras, tėvai ir sesė – verslo idėją palaikė. Vyras suteikė visas galimybes dirbti – kai aš sėdėdavau prie kompiuterio ar telefono, jis pabūdavo su vaikais. Mano vyras teisininkas, o konsultacijų teisiniais klausimai prireikė nemažai. Mūsų partneriai, kurių produkcija norėjau prekiauti, – didelės įmonės Italijoje, jie nedavė savo prekių tiesiog šiaip sau. Reikėjo parengti sudėtingus verslo planus, įtikinti juos, kad kažkokia mažytė įmonėlė, kuri ką tik susikūrė, gerai reprezentuos jų prekinius ženklus.
Neįsivaizduojate, kiek buvo skambučių, laiškų, derinimo. Matyt, italai patikėjo mano užsidegimu. Tuo metu man nereikėjo nei miego, nei maisto, nei poilsio. Nesuskaičiuosiu, kiek buvo bemiegių naktų – tikrąja to žodžio prasme. Jeigu būčiau nors minutę sudvejojusi, ar man to reikia, vargu ar būčiau viską padariusi. Į priekį stūmė didžiulis noras turėti Lietuvoje mūsų jau pamėgtus prekinius ženklus. Gal prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad mano motyvas nebuvo užsidirbti, labiau norėjau pasidalinti gera žinia su panašaus likimo mamomis. Norėjosi visoms pasakoti, pasakoti ir pasakoti. Tai darau iki šiol – kai pirkėjai ateina atsiimti prekių, aš galiu be galo be krašto dalintis informacija apie mūsų prekes.
Nepamirškime, kad tuo metu neturėjau jokios verslo patirties, tik galybę teorinių žinių, nes buvau jau baigusi tarptautinės rinkodaros studijas. Geresnio praktikos darbo, kaip pačiai įsteigti parduotuvę ir atvežti garsius prekinius ženklus, negalėjau nė sugalvoti.
Verslą pradėjau neišeidama iš namų, nes tuo metu buvo pandemija, daugybė komunikacijos vyko nuotoliniu būdu. Tačiau norint gerų santykių su tiekėjais bei susipažinti su verslu iš arčiau, reikia važiuoti, susitikti, apžiūrėti. Tai po pandemijos ir padariau.
Pirmosios prekės
Pirmiausia užsakiau, žinoma, tas prekes, kurias buvau spėjusi pamilti, už kurias guldžiau galvą. Pamenu, tai buvo migdolų aliejus, skirtas odelei drėkinti ir stiprinti, bei šampūnas, kuris negraužia akyčių, – vaikutis gali maudytis atsimerkęs. Šampūne nėra jokių cheminių priedų ar putojimui skirtų sudėtinių dalių. Žinoma, pirmieji pirkėjai buvo mūsų artimi žmonės, draugai, giminės. Kadangi turime draugų, auginančių panašaus amžiaus vaikučius, jie nusipirko pirmuosius mūsų pristatytus gaminius, išbandė, rekomendavo kitiems.
Norėjosi paneigti mitus, kad ekologiška ir natūrali kosmetika nėra smagi, – dantų pastos neputoja, o šampūnai sustingsta plaukuose. Mano tikslas buvo rasti ir atvežti tokią kosmetiką, kuri būtų ir sveika, ir maloni. Kai išbandydavau šampūną, galvodavau ne tik apie tai, kad jis be chemijos, bet ar malonu juo plauti vaiko galvytę, ar lengva tokiu šampūnu išplautus plaukučius šukuoti. Paprasti mamiški dalykai. Tarkime, dantų pastos mūsų namuose neputojančios, bet putas kompensuoja dieviškas pastų skonis – uogų, bananų, todėl vaikai labai noriai jomis valosi dantukus.
Kaip pildosi lentynos
Pradėjus tokį verslą, atsiranda azartas surasti daugiau įdomių prekinių ženklų, tad pro mūsų akis jokioje kelionėje nepraslysta kosmetikos lentynos, visur apžiūrime, nusiperkame išbandyti. Važiuojame į kosmetikos produktų parodas. Šalia vaikų kosmetikos, atsirado asortimentas moterims, vyrams, visai šeimai. Netrukus pradėsime prekiauti visiškai natūralia dekoratyvine kosmetika iš Vokietijos. Sudėties prasme nieko panašaus Lietuvoje nebuvo, tikimės nustebinti ir sudominti pirkėjas. Mūsų testavimo komanda patvirtino, kad prekės puikios. Prekiausime ir ekologiniais maisto papildais iš Didžiosios Britanijos, kurie neturi gyvūninės kilmės sudėtinių dalių, yra becukriai.
Produktus pirmiausia išbandome šeimoje. Man labai svarbu, ar patiko dukroms (jeigu tai vaikams skirti produktai), nes vaikų nuomonė yra didelė sėkmės ar nesėkmės dalis. Moterų veido priežiūros priemones testuoja kosmetologė, plaukų priežiūros priemones vertina kirpėja, turime specialistų, kurie įvertina kainos ir kokybės santykį. Pradėjome dirbti su odos gydytojais, kad daugiau papasakotų apie vaikų odos ligų tendencijas, kas šiuo metu Lietuvoje aktualu. Na o ,,patinka-nepatinka“ efektą, tekstūrą, malonų pojūtį, kvapą testuoja artimieji – mama, sesė, draugės. Visi džiaugiasi, kai atsivežu testuoti kokį nors naują produktą.
Beje, atsivežant naują produktą, daugiausiai laiko užima ne jo paieška, testavimas, reklamavimas, o dokumentų tvarkymas.
Verslo akmenukai
Verslą pradėjome įtemptu metu – kovidas, karas, krizė. Iki šiol nerimo labai daug. Svajonė atidaryti fizinę parduotuvę nutolo iki pavasario, nes baugina elektros kainos.
Dėl karo sutriko tiekimo grandinės, pavyzdžiui, gamykla negauna kokio nors ingrediento ir negali išpildyti užsakymo. Kai kurie gamintojai išvis nustojo gaminti tam tikras prekes, nes neturi sudedamųjų dalių. Būdavo, kad ateina siunta su brokuotomis prekėmis, o gamintojas sako, kad nieko negali pakeisti, nes daugiau tų prekių nebegamins. Pradėjo vėluoti siuntos, užsakymai.
Stipriausias smūgis buvo, kaip po pusės metų prekybos nutarėme kai kurias prekes tiekti ir kitoms lietuviškoms parduotuvėms. Susirašėme su gamintojais, jie sutiko, dirbome pagal principą „mes pasitikime jumis, o jūs mumis“. Davėme prekių vienai žinomai nuomonės formuotojai, kuri turi savo elektroninę parduotuvę. Jai labai patiko, paprašė kainoraščių. Tuomet mums už akių susisiekė su italais ir tapo to ženklo atstove. Po mėnesio pamatėme, kaip ji pristato mūsų atvežtas prekes kaip savo. Man tai buvo nenusakomas smūgis, nes su tuo prekiniu ženklu dirbau nuo pat pradžių, įdėjau be galo daug meilės, darbo, nuovargio. Ir dabar liūdna, nes ženklas Lietuvoje tapo populiarus. Taip – šiais laikais dar pasitaiko tokių laukinio verslo atvejų. Nuo tada tapo aišku, kad negaliu visiškai pasitikėti ir savo tiekėjais, kad ir kokie malonūs jie būtų, ir kitais lietuviais verslininkais, kurie vadina save mūsų partneriais.
Mūsų šeimos „Lunashop“ topai:
Vaikiška prekė Nr. 1 yra dantų pasta. Turime kelių skonių, jie tokie intensyvūs ir geri, kad mano mergaitės dantis valosi 3–4 kartus per dieną. Kai mato, kad pasta baigiasi, skubina mane parnešti dar, nes psichologiškai joms turi būti lentynoje bent viena neatidaryta pakuotė.
Mano kosmetikos lentynoje visada bus plaukų kaukės, nes labai mėgstu ir matau efektą. Mėgstu ir veido serumus.
Vyro Nr. 1 yra barzdos aliejus.
Patarimai mamai, perkančiai kosmetiką
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į kosmetikos ženklinimą. Žodis „natūralus“ nereiškia, kad prekė ekologiška. Kiekvienas ekologiškas produktas turi savo sertifikatą. Ieškokite ženklo, kad priemonė turi ekologinį sertifikatą, vadinasi, ji praėjo visus testus. Jeigu sertifikato neradote, tuomet perskaitykite sudėtyje bent pirmus 5–6 ingredientus. Jei rasite cheminių medžiagų pavadinimų (parabenai, silikonai, cikloalkanai ir t.t.), tą produktą padėkite atgal į lentyną.
Užsukite į www.lunashop.lt
Neila Ramoškienė