Vakaras, vaikai jau užmigdyti, tyliai uždarome jų miegamojo duris ir – didžiulis dienos nuovargis bloškia ant sofos, norisi tik naršyti telefone be jokio tikslo. Pažįstamas jausmas?
Visuomenėje patyliukais tvyro nuomonė, kad gera motinystė reiškia savęs atidavimą vaikams. Tačiau tas vakarinis nuovargis neleidžia atsikratyti jausmo, kad kažkas čia ne taip. Kaip iš šio užburto kaltės rato ištrūkti į kokybišką tėvystę? Ką apie tai sako naujausi moksliniai tyrimai? Pasakoja sertifikuotos M. Montessori metodo praktikės Miglė Rimeikė ir Austėja Stanickienė.
Gera mama atiduoda save visą?
Mamos nuolatos patiria spaudimą atiduoti vaikams visa, kas geriausia, pamirštant savo pomėgius ir ankstesnes veiklas. Šis spaudimas apsigyvena mamų galvose ir kuria visur lydintį kaltės jausmą. Paradoksalu, bet nuo šio jausmo pabėgti neįmanoma net tada, kai visas laikas skiriamas vaikams! Tuomet kaltė vis tiek randa būdą tyliai pasibelsti ir pranešti – jeigu esi tobula mama, vadinasi, nesi pakankamai gera žmona, draugė, sesuo, verslo partnerė. Kokis nors vaidmuo vis tiek nebuvo išpildytas.
Įsitempusi mama – nepalanki vaikui
Intuityviai visi suprantame, kad tėvų emocinė būsena tiesiogiai veikia vaikų smegenų vystymąsi, raidą, savijautą. Dabar šie dalykai įrodyti tyrimais. Lėtinis stresas, kurį patiria tėvai, gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaikams.
Psichologijos mokslo asociacijos žurnale „Clinical Psychological Science“ paskelbtas tyrimas parodė, kad mamų perdegimas – kai išsekimas ir emocinis atitolimas tampa kasdienybe – gali pakenkti ne tik mamai, bet ir vaikui. Perdegusios mamos tampa mažiau pakančios, emociškai neprieinamos, o tai neigiamai veikia vaikų emocinę ir psichologinę raidą.
Švelnioji tėvystė: rūpestis ir vaikais, ir tėvais
Ant svarstyklių padėjus dvi geroves – tėvų ir vaikų – atsirado nauja ideologija, vadinama švelniąja tėvyste. Švelnioji tėvystė remiasi mintimi, kad tėvai gali išlikti kantrūs ir supratingi tik tada, kai patys pasirūpina savimi. Tai reiškia, kad jie turi rasti laiko savo pomėgiams, poilsiui ir savęs realizavimui, – be kaltės jausmo.
Idėjos pradininkas vaikų raidos ekspertas Gaboras Maté pabrėžia, kad tėvai neturėtų slopinti savo emocijų ir poreikių. Kai jie tai daro, stresas kaupiasi, o ryšys su vaikais silpnėja. Pasirūpindami savo emocine sveikata, tėvai sukuria palankią aplinką vaikų augimui ir vystymuisi. Švelnioji tėvystė moko, kad tėvų ir vaikų gerovė yra neatsiejama. Rūpindamiesi savimi, mes iš tiesų rūpinamės ir savo vaikais.
Tyrimas atskleidė paradoksą
Kai kasdienis tėvystės stresas tampa lėtinis, jis gali virsti perdegimu – intensyviu išsekimu. Ankstesni tyrimai aiškinosi tėvų perdegimo priežastis, tačiau palyginti mažai buvo žinoma apie jo padarinius. Tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, ką patiria vaikai, kai jų tėvai „perdega“. Buvo atliktos kelios apklausos, kuriose dalyvavo 2 068 tėvai (iš Belgijos ir Jungtinės Karalystės).
Dalyvių duomenys atskleidė tvirtą ryšį tarp perdegimo ir nepateisinamo tėvų elgesio su vaikais: vienus perdegusius tėvus užvaldydavo pabėgimo idėjos, kitus – tėviškas aplaidumas, trečius – net noras smurtauti prieš vaiką.
„Mūsų tyrimas atskleidė paradoksą. Tie tėvai, kurie nori būtų tobuli ir visą save atiduoti vaikams, paprastai pervargsta, perdega, ir tuomet lazda atsisuka kitu galu – jie tampa aplaidūs, abejingi ir pikti. Siekdami tobulybės, jie pasiekia atvirkštinį rezultatą. Per didelis spaudimas tėvams yra nepateisinamas, o visos priemonės, kurios padeda tėvams įkrauti savo baterijas, išvengti išsekimo, yra naudingos vaikams“, – sako pagrindinė tyrėja Moïra Mikolajczak.
Trumpai apie perdegimą
Emocinis perdegimas – tai ne paprastas nuovargis po nakties, kai kūdikis keliasi kas valandą. Tai gilesnė būsena, panaši į depresiją, kai niekas nebedžiugina, nėra motyvacijos.
Perdegimas dažnai ateina nepastebimai. Vieną dieną mama jaučiasi pavargusi, kitą – apatiška, o trečią dieną net menkiausios kasdienės problemos (nupirkti pieno ar nuvežti vaiką į darželį) atrodo kaip neįveikiami kalnai.
Mamos perdegimas nėra atsitiktinumas. Motinystė – tai nuolatinė atsakomybė, reikalaujanti fizinių ir emocinių jėgų, dažnai – be pertraukos. Rytas prasideda nuo skubėjimo: pažadinti vaiką, aprengti, paruošti pusryčius, susiruošti pačiai.
Visa tai vyksta tarsi savaime, bet giliai viduje kaupiasi spaudimas. Visuomenė tikisi, kad mama bus kantri, švelni, organizuota, nepriekaištinga. O mama tuo pat metu jaučia kaltę – kad neišvirė sveikesnės vakarienės, kad nesugebėjo neprarasti kantrybės, kad norėjo pabūti viena.
Šis nuolatinis spaudimas tyliai ardo net stipriausias mamas.
Perdegimą atpažinti nėra lengva. Jei jaučiate bent kelis iš šių ženklų, – įsiklausykite į save:
-
- Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net po ramesnės nakties. Atsibundate pavargusi.
- Emocinis nutolimas. Norisi pabūti vienai net tada, kai vaikas verkia. Ne todėl, kad nemylite, o todėl, kad nebeturite jėgų duoti.
- Dirglumas. Smulkmenos pradeda erzinti – šlapias rankšluostis ant grindų ar garsiau užtrenktos durys sugraudina ar sukelia pyktį.
- Dingęs džiaugsmas. Tai, kas anksčiau teikė malonumą – pasivaikščiojimas, mėgstamas filmas, net žaidimas su vaiku, – nebedžiugina.
- Savikritika. Dažnas jausmas, kad esate „nepakankamai gera mama“.
- Fiziniai simptomai. Galvos skausmai, sutrikęs miegas, apetito pokyčiai ar dažnos ligos – kūnas siunčia aiškius signalus.
Deja, daugelis mamų bando užgniaužti šiuos jausmus, nes bijo būti palaikytos „nepakankamai geromis“. Bet iš tiesų (ką atskleidė ir anksčiau aprašytas tyrimas) rūpinimasis savimi yra viena didžiausių dovanų, kurias mama gali suteikti savo vaikams ir šeimai.
Ką daryti?
Pirmas žingsnis – pripažinti, kad psichologinė būsena prasta, o kiti žingsniai visiškai individualūs. Štai keletas patarimų:
Nėra beprasmiško poilsio. Kai ilsitės su knyga, serialu, tinklalaide ar naršydamos telefone, ir ateina kaltės jausmas, prisiminkite tyrimą ir pasakykite: tai darau dėl vaiko.
Tobula mama neegzistuoja. Ir jūsų vaikai tobulumo nereikalauja – jie nori šiltos, tikros mamos. Leiskite sau pavėluoti, pamiršti ar net sujaukti planus.
Nebūtina visko padaryti šiandien. Ar tikrai grindų plovimas svarbiau už naują gero filmo seriją? Kai kurie darbai gali palaukti, o kai kurie – būti padalyti šeimoje.
Net trumpas pasivaikščiojimas ar keli tempimo pratimai gali praskaidrinti dieną. Judėjimas padeda išlaisvinti įtampą ir grąžina gyvybės pojūtį.
Savęs priežiūra – tai ne tik retkarčiais pasitaikančios „laisvos dienos“. Tai nuolatinė praktika, padedanti išlaikyti fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Todėl nesakykite, kad pailsėsite sekmadienį.
Mamos perdegimas – ne jūsų kaltė. Tai nėra jūsų trūkumas ar negebėjimas susitvarkyti. Tai natūrali reakcija į ilgalaikį spaudimą, nuolatinį rūpestį kitais ir per mažai laiko sau.
Psichologas – tai ne „gydytojas tik sunkiausiais atvejais“. Tai žmogus, kuris išklauso nevertindamas, padeda pamatyti, kas iš tiesų vyksta. Jeigu leidžia galimybės, pokalbiai su psichologu itin rekomenduojami.
Taiklus organizmo pastiprinimas. Pasirūpinkite, kad organizmui nepritrūktų reikalingų medžiagų. Dažnai perdegimo palydovai yra geležies, vitaminų D ir B ar kitų medžiagų trūkumas. Atminkite, kad veikiant stresui, kai kurios maisto medžiagos sunaudojamos greičiau.
Daugėja tyrimų, kurie parodo, kad įtaką emocinei sveikatai ir gebėjimui valdyti stresines situacijas turi žarnyne esantys mikroorganizmai. Patiriant stresą, lėtinį nuovargį, perdegimą rekomenduojami psichobiotikai. Tai preparatai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, turinčių teigiamos įtakos smegenų veiklai.
Projektą „Motinystės debesys: šviesūs ir tamsūs“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui 2025 metais skirta suma 5000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.05.13.
Susiję straipsniai
