Jauna vilniečių šeima – Elena ir Laimis – gavo pasiūlymą dirbti ir gyventi užsienyje, atšiaurioje ir mažai žinomoje Islandijoje. Kalbėdami apie egzotiką, įsivaizduojame palmes ir lagūnas. Bet ne mažesnė egzotika gali būti ir geizeriai, ugnikalniai, lava bei šiaurės pašvaistės. Kartu į svečią šalį išvažiavo ir 1,5 metų dukrelė Gabija. Apie naujus patyrimus kalbamės su ponia Elena.
Nė kaimelio be baseino
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į tokią atšiaurią šalį?
Šalis labai maža, iš viso apie 300 000 žmonių, kurių apie 250 000 gyvena Reikjavike ir aplinkiniuose mestuose, vadinamajame sostinės rajone. Šalies viduryje yra tik keli nedideli miesteliai ir ūkininkų fermos. Tokios gyvenvietės Europoje nė nebūtų pažymimos žemėlapyje.
Mes gyvename viename iš gretimų Reikjavikui miestų – Kopavogure. Nuomojamės butą pirmame nuosavo namo aukšte. Kelias iki darbo važiuojant – 7 minutės, iki darželio – 3 minutės. Čia negaištama transportų kamščiuose. Jau pirmą dieną buvome nustebinti islando vairuotojo, kai jis pasiskundė transporto ,,kamščiu” – prie sankryžos buvo išsirikiavę 10 automobilių.
Islandija garsėja milžiniškais gėlo vandens ir iš žemės gelmių išgaunamos terminės energijos ištekliais. Terminė energija leidžia pigiai šildyti namus, netaupyti energijos apšvietimui. Tamsioms Naujųjų metų naktims visi medžiai, namai ir tvoros puošiami girliandomis, kurios nenuimamos keletą mėnesių. Šalyje daugybė terminiu vandeniu šildomų baseinų. Net ir maža gyvenvietė su keliais šimtais gyventojų turi savo baseiną. Neretai atvirus mažyčius baseinėlius įsirengia nuosavų sodybų šeimininkai. Vien sostinės rajone yra virš 10 moderniai įrengtų baseinų. Beveik visi baseinai yra atviri ir turi būtiną islandiško baseino atributą – karštas vonias. Tose voniose islandai mėgsta leisti laiką, pasišnekučiuodami draugų būryje, kvėpuodami švarų arkties orą, o virš galvų ūžiant, lietuvio supratimu, štorminiam vėjui.
Taip leisti laisvalaikį vėsiame Islandijos klimate mums pasirodė tikra egzotika ir… puiki galimybė gerai įdegti: švari atmosfera net ir debesuotą dieną praleidžia daug saulės spindulių. Kremai nuo nudegimo svarbi prekė ir beveik arktiniame Islandijos krašte.
Keliautojai ir knygų rijikai
Ką islandai veikia laisvalaikiu?
Islandų tauta maža, bet šauni ir aktyvi. Regis, jie neturi jokių galimybių gyventi linksmai – juk šalis izoliuota saloje, mažai gyventojų. Tačiau Islandijoje gyvenimas verda. Daugybė kavinių ir restoranų, didesniuose miestuose – tuzinai teatrų ir modernių kino salių, dideli ir prašmatniai įrengti prekybos centrai, sublokuoti su kino salėmis ir teatrais, žaidimo aikštelėmis.
Islandai nemažai keliauja. Sala yra tarp Europos ir Amerikos, tad galima gana greitai ir palyginus pigiai aplankyti abu kontinentus. Daugelis islandų yra apsilankę Rytų Europoje, ir, jei teks bendrauti, greičiausiai nesulauksite kvailų klausimų, kaip „o kas yra Baltijos valstybės?“, „ar Lietuva – tai Rusijos dalis?“.
Daug laisvalaikio jie praleidžia skaitydami knygas ir spaudą. Islandai – viena raštingiausių ir daugiausiai skaitančių tautų. Reikjavike ir aplinkiniuose miestuose yra bent penki milžiniški knygynai (tai tenka maždaug 250 000 gyventojų, palyginkite su Vilniumi).
Populiariausias laisvalaikis su vaikais, žinoma, yra baseinai. Jau 3-4 mėnesių kūdikius tėvai atsineša į baseinus, atiduoda treneriams, o šie moko nardyti ir plaukti. Mums paliko įspūdį neregėtas vaizdas: vos pradedantys vaikščioti vaikai atviruose baseinuose šoka ant sniego ir atgal į šiltą vandenį. Mes patys taip pat įsidrąsinome ir, pradedant pavasariu ir baigiant rudeniu, su mažąja Gabija esame nuolatiniai baseinų lankytojai.
Vasarą populiarios kelionės su palapinėmis, žvejyba, jodinėjimas. Islandiška vasara – tai kaip lietuviškas pavasaris ar ruduo, dažniausiai lietingas.
Todėl tikrai įdomu stebėti islandus, kurie į tokias keliones važiuoja su visa šeima, pilnas džipas prikimštas šiltų ir neperšlampamų drabužių, o pasiekiamiausioje vietoje, kur nors prie durelių stiklo, puikuojasi vaikiškų guminių batų komplektai. Žiemą daugelis gyventojų slidinėja šalies šiaurėje. Sostinės centre yra iš dalies užšąlantis ežeras, ant kurio vaikai čiuožinėja pačiūžomis, žaidžia ledo ritulį. Dalis ežero dėl požeminio karšto vandens niekada neužšąla, todėl galima džiaugtis ten plaukiojančiomis gulbėmis ir tarsi iš nykštuko Nilseno pasakos nuskrendančiomis žąsimis ir antimis.
Pusė metų tamsoje
Kaip pripratote prie atšiauraus klimato? Ar nepasiilgstate Lietuvos oro?
Pasiilgstame šviesos. Nuo spalio iki kovo Islandija beveik skendi tamsoje – tai dar nėra poliarinė naktis, bet Kalėdų diena trunka tik kelias valandas. Nepaisant bandymų gintis nuo tamsos gausybe elektrinių šviestuvų, tokia tamsa pavasariui artėjant ima slėgti. Tuomet pasiilgstame daug greičiau ilgėjančios dienos ir pavasarinio oro Lietuvoje. Sakoma, kad žiema Islandijoje trunka 5 mėnesius, o vasara tik 2.
Mums pasisekė, nes dabar „klimatas šąla”: pirma vasara Reikjavike buvo neįprastai giedra, o žiemą kelias savaites vietoje lietaus galima buvo džiaugtis šalčiu ir sniegu, kurio būna tiek, kad Lietuvos keliai jums atrodytų idealiai nuvalyti. Visi laukia balto sniego, kuris bent kiek prašviesina tamsias arktinės žiemos dienas. Islandijoje nepamatysite žydinčių vaismedžių, didelių medžių ar girių. Didesniąją metų dalį lavos laukai juoduoja, o per kelis šilto metų laiko mėnesius jie stebėtinu greičiu pasidengia vešlia žole, daugybe laukinių gėlių ir kitų augalų (dalį jų dirbtinai veisia Islandijos apželdinimo tarnybos).
Vasarą temperatūra retai pakyla aukščiau 20 laipsnių, ir šiltos dienos tiesiog medžiojamos. Nieko nuostabaus, jei šiltą dieną biurai apmiršta – nebaigti darbai paliekami savaitgaliui, kai galbūt bus štorminis oras, ir lauke tikrai nebus ką veikti. Užtat vasarą ten puikus laikas keliauti: nors saulė ir pasislepia kelioms valandoms, bet niekada nesutemsta. Labai įdomu važiuoti pro nakčiai apmirusias gyvenvietes ir laukus. Nors naktis, bet viskas matoma, kaip vidury dienos. Atvažiavęs į Reikjaviką gali nesuprasti, ar dabar 3 valanda nakties, ar dienos – šviesu, centrinėse gatvėse daug žmonių (tokiu metų laiku miegoti nesinori).
Eilės į darželius
Papasakokite apie islandiškus vaikų darželius. Ar Jūsų dukrytė ten lengvai pritapo?
Į darželius Islandijoje yra eilės (gal tai skandinaviško socializmo pasekmė, o gal dėl to, kad Islandijoje, skirtingai negu Europoje, gyventojų skaičius didėja 1,5 proc. per metus). Vietos valstybiniame darželyje reikia laukti apie metus, todėl į eilę ,,stojama” iš karto gimus vaikui. Yra privačių darželių, kurių kaina kelis kartus didesnė už valstybinio, o dėl kokybės galima ginčytis.
Vaikams iš užsienio, nekalbantiems islandiškai, nuo 4 metų vedamos specialios islandų kalbos pamokėlės.
Darželiuose gyvenimas kunkuliuoja: vyksta vaidinimai, ateina aktorių iš teatro, auklėtojos vaikus nuveda į bažnyčią, biblioteką, teatrą. Tai nesunku, nes viena auklėtoja prižiūri po 6 vaikus. Beje, darželiai Islandijoje vadinami ne darželiais, o „žaidimų mokyklomis“. Kūdikius islandai dažniausiai palieka vadinamajai „dienos mamai“ – auklei, kuri savo namuose prižiūri kelis vaikus.
Už vaiką moteris gauna 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpą, bet tik apie pusę metų. Todėl dauguma islandžių su kūdikiu namie pabūna tik pusmetį, vėliau stengiasi grįžti į darbą, nes pragyvenimas Islandijoje gana brangus.
Lauke bet kokiu oru
Jei Islandijoje taip tamsu ir vėsu, vaikai turėtų nuolatos sirgti peršalimo ligomis?
Visi islandų vaikai kiekvieną dieną 2 kartus po 1 valandą eina į lauką bet kokiu oru, išskyrus kai pašąla iki minus 15ºC – tokia temperatūra vėjuotame ir prie jūros esančiame krašte jau pavojinga. Daugelį imigrantų toks grūdinimo režimas šokiruoja: lauke ūžauja štorminis vėjas ir horizontalaus lietaus šuorai, o vaikai vis tiek laksto darželio kieme. Tiesą sakant, atitinkamai apsirengę. Jei vaikui pritrūksta sausų drabužių arba tėvai nenuspėjo oro, ir vaikas netinkamai aprengtas, darželio auklėtojos turi atsargą tinkamų drabužių ir jais perrengia vaiką. Po tokių pasivaikščiojimų drabužius sukabina į džiovyklą. Populiariausia apranga vaikams – neparšlampami kombinezonai ir šilti neperšlampami batai. Į nestiprų lietų nekas nekreipia dėmesio. Matyt, toks grūdinimas duoda savo – peršalimo ligos ten nė kiek ne dažnesnės, nei Lietuvoje.
Piešinukuose – raudona lava
Kuo įdomūs pasirodė islandų vaikai?
Lyginant su lietuviukais, jie daug ramesni. Įdomūs jų piešiniai – jei Lietuvoje vaikai piešia tiesią liniją, pievą, mišką, naudoja daug žalios spalvos, tai Islandijos vaikai piešia kalnus ir raudoną lavą, vulkano išsiveržimą. Kai vasarą grįžtame į Lietuvą, čia niekas negali suprasti, kodėl viena mėgstamiausia mūsų Gabijos spalvų yra juoda – kalnų spalva, taip pat mėlyna – jūros spalva. Ten net žaidimų aikštelėse nėra geltono smėlio, jis juodos spalvos. Mūsų vaikas, atvažiavęs į Palangą, apstulbo: „Kiek daug švaraus smėlio!“
Jaunų mamų kraštas
Kokios islandų šeimos? Kaip jie auklėja savo vaikus?
Islandų šeimos iki šiol buvo gana gausios – dažnai 40-metis turi po 7, kartais net 10 brolių ir seserų. Islandų kalboje yra žodis – „sistkini“, kuris reiškia tiek brolį, tiek seserį. Dabartinės šeimos gimdo mažiau vaikų, po 2-3, bet „netempia į naktį“, kaip suomiai ar švedai – islandės gimdo jaunos.
Daug jaunų mamų iki 20 metų. Vaikų auklėjimas nekonservatyvus, demokratiškas, bet kažkokiu būdu dauguma islandų užauga disciplinuoti ir organizuoti. Tai labai krenta į akį atvykusiam iš Lietuvos, pradedi suprasti, kad demokratija – tai net tik laisvė, bet ir bendri įsipareigojimai.
Islandės emancipuotos ir savarankiškos. Prieš 20 metų vyko moterų streikas, kai visos (!) šalies moterys nedirbo lygiai vieną dieną, kad parodytų savo darbo svarbą. Jų pamoka sukėlė didelę sumaištį visoje šalyje ir paliko didelį įspūdį vyrams. Teigiama, kad tai buvo pirmas ir vienintelis toks atvejis pasaulio istorijoje, turėjęs šaunią įtaką visai šaliai.
Gydytojas atskrenda sraigtasparniu
Ar teko kreiptis į vietinius medikus?
Kiekviena šeima turi savo šeimos gydytoją, kuris, jei reikia, siunčia pas kitus specialistus.
Greitoji pagalba paliko gerą įspūdį. Kai mūsų vaikas susirgo krupu, tvirtų medikų būrys su greitąja atvažiavo po kelių minučių. Nutolusiuose rajonuose padėtis blogesnė: įvykus bent kiek rimtesniam įvykiui, siunčiamas sraigtasparnis – šalis yra retai apgyvendinta, gamta laukinė, keliai daug kur sunkiai pravažiuojami.
Lietuvės gimdžiusios Islandijoje, liko patenkintos. Ten labai populiari epidūrinė nejautra, nes islandų vaikai gimsta gana dideli (beveik visi – apie 4 kg).
Žuvų taukus geria net darželyje
Ką islandų vaikai valgo? Koks jų skaniausias patiekalas?
Islandijoje visi valgo daug žuvies. Jos vaikams pradeda duoti gana anksti, dar iki metų. Visi vaikai geria žuvies taukus, juos duoda darželyje rytais. Net labai mažiems vaikams darželyje yra pamokėlės, kaip valgyti su šakutėmis ir peiliais, todėl 2,5-3 metų vaikai puikiausiai tvarkosi su stalo įrankiais. Daugelis mamų maitina iki metų ir tuo labai didžiuojasi.
Kitas būdingas islandų maistas – aviena. Regis, avių laukuose braido daugiau, nei šalyje yra gyventojų. Islandai moka daug įmantrių receptų iš avienos.
„Mamos žurnalas“
Virginijos Sankalienės nuotraukose – unikalus Islandijos grožis
