Tai istorija nuo Norvegijos kalnų iki motinystės stebuklo: apie penkerių metų kovą, kuri baigėsi mažos širdelės plakimu. Pasakoja Kristina.
Kai šiandien uždedu ranką ant pilvo ir jaučiu dukrytės judesius, atrodo neįtikėtina, kiek kelių, išbandymų ir gyvenimo posūkių teko nueiti, kad pasiekčiau šią akimirką. Man 42-eji, netrukus pirmą kartą tapsiu mama. Tačiau ši istorija prasidėjo kur kas anksčiau – Norvegijos kalnuose, pandemijos chaose ir gyvenimo kryžkelėje, kurioje dar nežinojau, kokį stebuklą man ruošia likimas.
Prieš kelerius metus mano gyvenimas buvo nuolatinėje kelionėje. Dirbau Danijoje, o kiekvieną žiemą vykdavau į šiaurės Norvegiją, kur jau penktą sezoną iš eilės laukdavo darbas slidinėjimo kurorte. Atrodė, kad ateitis suplanuota aiškiai ir ilgam.
Grįžusi į Lietuvą prieš Kalėdas, nusprendžiau išbandyti pažinčių programėlę. Ten susipažinau su vyru, kuris visiškai netikėtai pakeitė mano gyvenimą. Mūsų pažintis vystėsi žaibiškai – pirmasis susitikimas, Naujieji metai kartu, o po kelių savaičių man jau reikėjo išvykti į Norvegiją.
Netrukus pasaulį sustabdė pandemija. Oro uostai buvo uždaryti, o mes likome įkalinti kalnuose. Po trijų mėnesių laukimo prasidėjo sudėtinga kelionė namo – lėktuvai, traukiniai, automobiliai, keltai ir artimųjų pagalba. Galų gale pasiekiau Lietuvą.
Tuo metu dar nežinojau, kad pandemija taps ne kliūtimi, o tiltu į mano tikruosius namus.
Po karantino persikėliau gyventi pas mylimą žmogų. Sukūrėme bendrą gyvenimą, susituokėme, įsikūrėme kaime. Vyras ūkininkauja, augina mėsinius galvijus, o aš radau mėgstamą darbą ir pagaliau pajutau stabilumą. Atrodė, kad gyvenimas po truputį stoja į savo vietas.
Tik vienos svajonės vis dar trūko.
Labai norėjome vaikų.
Penkerius metus mūsų gyvenimas sukosi tarp gydytojų kabinetų, klinikų ir operacinių. Per tą laiką teko pereiti daugybę procedūrų: kiaušintakių pratekamumo tyrimus, polipo šalinimą, keturias operacijas dėl kiaušintakių cistų. Vėliau laukė nevaisingumo gydymas, IVF procedūros skirtingose klinikose Lietuvoje ir Latvijoje.
Buvo visko – viltingų pradžių, biocheminis nėštumas, kuris greitai nutrūko, neigiami tyrimų atsakymai, nusivylimas ir skausmas. Kiekviena nesėkmė atimdavo dalelę jėgų, tačiau kartu mokė ir nepasiduoti.
Sunkiausia buvo ne operacijos ar vaistai. Sunkiausia buvo mintis, kad galbūt niekada neišgirsiu žodžio „mama“.
Po ypač skaudaus nesėkmingo bandymo Rygoje prireikė beveik metų, kad vėl atsitiesčiau. Atrodė, kad svajonė tolsta, tačiau kartu supratau, jog dar nesu pasiruošusi jos paleisti.
Paskutiniam bandymui kreipėmės į Santaros klinikas. Gydytojas atvirai pasakė, kad mano tikimybė pastoti siekia vos 12,5 procento. Tačiau jis kruopščiai stebėjo kiekvieną detalę ir neskubėjo. Mėnesiai slinko laukiant tinkamo momento.
Lapkričio mėnesį buvo atlikta punkcija, o po kelių dienų – embrionų įterpimas.
Praėjus dešimčiai dienų su vyru atsidarėme kraujo tyrimo atsakymą. Tą akimirką pasaulis sustojo.
Pavyko.
Po tiek metų laukimo, po visų operacijų, nusivylimų ir ašarų mūsų stebuklas pagaliau atėjo.
Šiandien po mano širdimi plaka dar viena širdelė. Laukiame dukrytės, o nėštumas vystosi sklandžiai ir gražiai. Kiekvienas jos judesys primena, kad kartais didžiausi stebuklai ateina tada, kai atrodo, jog vilčių beveik nebeliko.
Žvelgdama atgal suprantu, kad likimas mane vedė labai vingiuotu keliu, – nuo Norvegijos sniegynų ir pandemijos uždarytų sienų iki ramaus gyvenimo Lietuvoje, mylinčio vyro glėbio ir ilgai lauktos motinystės.
Jei mano istoriją skaitys moteris, kuri šiandien pavargusi nuo laukimo, noriu pasakyti tik viena – nepraraskite vilties. Kartais stebuklai užtrunka. Kartais jie ateina po penkerių metų kovos. Tačiau jie ateina.
Manasis šiandien spardosi po mano širdimi.
+++
Fotografės Dalios projektas „Stebuklas po audros“ skirtas padovanoti besilaukiančiai mamai ypatingą patirtį. Dalia sako: „Norėjau sukurti erdvę, kurioje moteris galėtų trumpam sustoti, pasijusti graži, rami ir ypatinga. Fotosesija su profesionaliu makiažu ir parinkta apranga tampa tarsi maža švente šiuo jautriu laukimo etapu.“
FB https://www.facebook.com/share/1CCwuQGunC/
