Nieko nebestebina vaizdelis, kai jauna šeima, pasikabinusi kūdikį nešioklėje ar įsimetusi į lopšį, apkeliauja pusę pasaulio. Tėvai laimingi, bet kūdikio niekas nepaklausė, ar jis norėjo važiuoti, pavyzdžiui, į Kretą ar Marmarį. Ką apie kūdikius-klajoklius mano vaikų neurologai?
Keliavimo nepatogumai atsiperka šimteriopai
Vasara jaunoms šeimoms galbūt vienintelė galimybė per metus pabūt drauge ne tik kelias valandas per parą, o pakeliauti, paatostogauti, pasikrautI teigiamų emocijų.
Mažas vaikelis sukelia tam tikrą sumaištį planuojant atostogas, išvažiavimą iš namų. Kiekviena šeima ir jos mažylis – nepakartojamas pasaulis, todėl negali būti ir universalių taisyklių ar patarimų. Žavėdamasi skaitau apie keliaujančias šeimas, manau, kad kai kurie nepatogumai ar sunkumai joms atsiperka šimteriopai. Mes su šeima, kai vaikai buvo dar visai maži, vos kelių mėnesių, jau atostogaudavome pamario namelyje be jokių patogumų (be elektros, vandens, šaldytuvo). Vaikams paaugus, su palapinėmis apvažiavome nemažą buvusios Sąjungos dalį. Dabar ir sąlygos, ir pačios kelionės kur kas patogesnės, todėl jei vaikutis sveikas, visada esu už bendras atostogas ir keliones.
Ir ligoti vaikai gali keliauti
Pasakymas „sveikas“ nereiškia, kad vaikas, turintis negalią, negali keliauti. Kaip tik, jam ypač reikia naujų įspūdžių. Pažįstu šeimą, kuri su mažai judančiu vaiku automobiliu nukeliauja atostogauti iki šiltos pietų jūros, pakeliui aplankudami naujas šalis. Vaikai dažnai geriau už mus, suaugusiuosius, prisitaiko prie naujų sąlygų.
Prisiminkit mamos, kaip jūsų kūdikiai nemėgsta rengtis – vasara jiems suteikia malonumą pabūti nuogiems, basiems. Pirmus žingsniukus visai smagiau žengti pajūrio smėliu ar žalia pievele kaime, o ne dulkėtu šaligatviu, žaisti ne įtartinoje smėlio dėžėje, o švariu paplūdimio smėliuku. Ne viena mama man yra pasakojusi, kaip neramus, nemiegantis kūdikis medinėje kaimo troboje ar kempingo namelyje miega kaip angelėlis ir pamiršta savo problemas. Taigi daug „už“ atostogas su vaiku ne namuose. Juk tai proga ir mamai šiek tiek pailsėti, pakeisti aplinką, o kartais ir pasinaudoti senelių ar kitų giminaičių pagalba.
Kelionę reikia gerai suplanuoti
Esu atostogavus pajūryje, kai gretimame kambaryje buvo įsikūrusi šeima su 2 mėnesių kūdikiu, bet vaikutis nei aplinkiniams, nei, manau, tėveliams jokių problemų nekėlė. Taigi čia, Lietuvoje, keliauti su kūdikiu – tikrai ne problema. Juk bet kada galima susipakuoti daiktus ir grįžti namo. Tačiau skrendant ar važiuojant į tolimesnę kelionę, reikėtų pasistengti teisingai įvertinti savo vaiko sveikatą, reakcijas į galimus pasikeitimus, pagaliau labai apgalvoti savo planus nuvykus. Ką žadate veikti, mano manymu, labai reikės derinti prie vaiko galimybių ir amžiaus. Man visada gaila kūdikių ar mažų vaikų, kurie vidurdienį ar visą dieną pralaikomi prie jūros, nes tėveliai nori nudegti. Gaila ir tų „kupstukų“, kurie vakare lauko kavinėje miega sėdėdami vežimėlyje. Ne mažiau graudu žiūrėti į kūdikius, kai jie tempiami į renginius, kurie jiems visai neįdomūs, varginantys. Tuomet vaikai zyzia, ožiuojasi, tėvai suirzę, aplinkiniams irgi trikdomas poilsis. Kai vaikas pervargsta, didesnė tikimybė ir susirgti.
Jautriems ir nervingiems vaikams – atskiras planas
Labiausiai reikėtų apgalvoti planuojamą kelionę, jei kūdikis ar didesnis vaikas yra jautrus, nervingas, liguistai reaguoja į oro ar temperatūros pokyčius, alergiškas. Kai kuriems vaikams didelė problema nakvoti ne namie, be savo lovelės ir mylimų žaislų. Prievartos ir stresų, susijusių su atostogom, mažyliui neturėtų būti. Visiems vaikams nepatartina daug būti saulėje, ypač reikia saugotis karštos pietų saulės.
Pagal galimybes kelionėje vaiko režimas turėtų būti artimas įprastiniam. Reikia nepamiršti, kad vaikams automobilyje, laive, traukinyje ar lėktuve gali pasidaryti bloga. Dažniau pykina jautrius, su labilia vegetacine nervų sistema vaikus. Lėktuvo vaikas gali labai bijoti. Todėl prieš išvažiuodami apgalvokite ir pasitarkite su gydytoju, kokią vaistinėlę vežtis, kada kokių vaistų prireiks. Atsargiau reikėtų planuoti atostogas toms šeimoms, kur kūdikis turėjo rimtesnių sutrikimų po gimimo, yra turėjęs traukulių ar kitokį nervų sistemos sutrikimą. Šiais atvejais verta pasitarti su gydytoju.
Vasarą neurologinės problemos miega
Vasara – toks metas, kai nemaža dalis neurologinių problemų „užmiega“. Mat baigiasi mokyklos bei darželio stresai, vaikai ilsisi, kartu su jais „ilsisi“ ir tikai, mikčiojimai, isterikos, dingsta galvos skausmai ir kiti nemalonumai. Žinoma, jei toks vaikas per daug neužkraunamas kitokiais stresais. Todėl dažnai savo pacientams patariu vasarą pailsėti nuo vaistų, vitaminų, mažiau reikia gydytojų ir psichologų pagalbos. Vasarą nervų sistemą reikia stiprinti grynu oru, vandeniu, judėjimu, teigiamom emocijom, tinkamu valgymo ir miego režimu.
Kartais gerai paatostogauti… ir be vaiko
Kartais visai neblogai mamai ar abiem tėveliams paatostogauti vieniems, be vaiko. Tai gera galimybė, o kartais tiesiog būtinybė atstatyti jėgas, sustiprinti savo pavargusią nervų sistemą, išsimiegoti, kad vėl užtektų jėgų kopti į kitą gyvenimo kalną.
Linkiu nuostabių atostogų!
Patarė neurologė Aušra Vosylienė
Mamų mintys ape keliones su vaikais:
Visus vargus atperka spindinčios akutės
Dukrytė gimė gegužę, o liepą, kai jai sukako 2 mėnesiai, jau važiavome pailsėti iš Kauno į Šventąją. Juk tokio amžiaus vaikas tik valgo ir miega. Kelionė praėjo puikiai. Prie jūros radome vietą, kur mažylė pavėsyje galėjo miegoti. Kadangi maitinau pati, nekilo jokių problemų dėl valgio. Tiesa, kartą užėjo pilvuko skausmai, tada vargome. Saulėkaitoje kūdikio nenešiosi, o po krūmu vietos maža. Tada būčiau viską atidavusi, kad tik būčiau buvusi namuose. Bet praėjo metai, o įspūdžiai liko tik geri. Dabar Lukrecijai metukai. Vėl važiavome prie jūros, bet buvo jau daug sunkiau, jei pernai. Iš vandens ištraukti neįmanoma, vos parnešu į krantą, ji tuoj bėga atgal. Mažiau miega, daugiau juda. Bet tai niekis, nes visus vargus atperka spindinčios akutės.
Daiva Aleknienė
Ateis laikas, kai vaikas pats nebenorės su mumis keliauti!
Nors poilsiaujant su vaiku negali iki galo atsipalaiduoti ir daryti, ką nori, mes sūnelį kartu vežamės ne tik į keliones, bet ir į parduotuves, ar net kai tvarkome visokius reikalus. Gal tam turi įtakos tai, kad gimus vaikui neturėjome kam jo palikinėti ir buvome priversti visur vežtis kartu? Dabar mes ir patys nebenorime jo niekur palikti. Manau, šiais laikais, kai tėvai turi vis mažiau laiko, kurį galėtų skirti vaikams, kelionės yra nuostabus bendravimo būdas. Juk ateis laikas, kai vaikas pats nebenorės keliauti su mumis, o pasirinks draugus. Todėl norisi palinkėti visiems tėvams – džiaukimės tuo laikotarpiu, kai savo vaikams esame patys svarbiausi. Negailėkime tų vasaros atostogų, kurias teko praleisti besirūpinant savo vaikais.
Mama Daiva
3 mėnesių kūdikis džiaugėsi beždžionėle
Kai Laurai suėjo 3 mėnesiai, pirmą kartą susiruošėme į kelionę automobiliu į Palangą. Stengiausi pasiimti visus įprastus vaiko daiktelius. Su tokiu mažu vaikeliu, kol jis tik miega, valgo ir guli, keliauti visai nesunku. Vežėmės Laurą gulinčią lopšyje. Kai reikėdavo pamaitinti, sustodavome. Maistelį laikėme šaltai, specialiame termose. Kai atvykome į Palangą, ėjome prie jūros, į kavines, vaikščiojome po miestą.
Laurutei labai patiko beždžionė, ji negalėjo nuo jos atitraukti akių, klykavo, juokėsi. Kai nufotografavę nuėjome nuo beždžionės, Laura buvo nepatenkinta, apsiverkė. Vadinasi, ir toks mažas vaikas kažką supranta, patiria gerų emocijų.
Renata iš Vievio
Į kelionę pasiimkite mylimus vaiko žaislus
Mūsų kelionės nėra ypatingos, nes neturime automobilio ir tiek pinigų, kad leistume sau nuvykti į tolimas šalis. Kiekvieną vasarą važiuojame atostogauti į Karteną. O ten – visi „kurortai. Už kelių žingsnių – upė, o autobusu pavažiavus 20 km – jūra. Kaime daug erdvės, vaikai gali nevaržomi ištisomis dienomis lauke žaisti. Netoli miškas. Kieme visada pasistatome palapinę, vakarais ant laužo kepame dešreles. Tada jaučiamės kaip turistiniame žygyje.
Toms mamoms, kurios išsiruošė paatostogauti su vaikais ne 1-2 dienoms, o ilgėliau, patarčiau pasiimti daugiau šiltų drabužėlių ir vaistų. Juk nežinosi, kada vaikas sukarščiuos ar suviduriuos. Dar nereikėtų pamiršti ir mylimiausių vaiko žaisliukų. Nors ir užims vietos, bet bus labai reikalingi. Kai mano vyresnioji dukra po kelių dienų užsimanė namo, išgelbėjo teletabis, nes jis, pasirodo, norėjo atostogauti.
Tai ir dukrai teko pasilikti.
Keliauti galima ne tik vasarą. Štai mes su vyru ir vyresniąja Gabija žiemą išsiruošėme traukiniu į Vilnių. Kelionė buvo nuostabi, juk dukra pirmą kartą važiavo traukiniu, troleibusu, pabuvojo čiuožykloje. Deja, po kelionės Gabija susirgo. Ir kalti buvo… batai. Mat jie ,,leido” vandenį. Dabar žinau – geriau trigubai sumokėti, bet pirkti tik gerus ir tvirtus batus.
Jolanta su dukromis Gabija ir Viktorija iš Telšių
Su vaikais – po Šveicariją
Abu mūsų vaikai keliauja nuo pirmų savaičių. Pirmosios ilgesnės kelionės buvo apie 180 km į kaimą pas mano tėvus. Kadangi gyvename dideliame mieste, į kaimą važiuojame kas antrą-trečią savaitgalį. Ten oras grynas, vaikai geriau miega. Abu vaikus ilgai žindžiau, kelyje sustodavome aikštelėje, pamaitindavau – jokių butelių nereikėjo su savimi tampytis. Pirmajam vaikui automobilio kėdutę nupirkom nuo 10 mėnesių, o antrajam – nuo gimimo. Dukrą nuvežėme prie jūros metukų, o sūnelį – 4 mėnesių. Abu vaikai iki metų buvo išvažinėję visą Lietuvą. Tikriausiai būtų buvę gerokai sunkiau, jei vaikų nebūčiau maitinusi krūtimi.
Kai Gustei buvo 2,5 metų, savo automobiliu susiruošėme į Šveicariją. Daug kas mus atkalbinėjo nuo kelionės, tačiau visai be reikalo. Nors kelionė truko dvi paras ir miegoti teko gana nepatogiai (automobilyje), dukrytė visai neverkė, nezyzė ir buvo šauni. Šveicarijoje aplankėme kelias draugų šeimas, dalyvavome šveicarų vestuvėse. Gustė jautėsi labai laisvai, greitai susidraugavo su šveicarų vaikais. Jie vienas kitą puikiai suprato, Gustė net išmoko kelis žodžius vokiškai. Vokietijoje autostradose negalima sustoti, tad turėjome puoduką, jei kartais Gustė užsimanytų ,,sysio”. Į kitą kelionę važiuosime jau visi keturi.
Gustės ir Gyčio mama Inga iš Kauno
Tik atrodo, kad ryšulėlis nieko nesupranta
Į klausimą „Ar verta į keliones pasiimti kūdikį?“ mes su vyru vienareikšmiškai atsakome – TAIP. Mūsų dukrytė Gabija (dabar jau 2,6 m.), nuo pat gimimo visur keliauja su mumis kartu. Nors mūsų kelionės apsiriboja Lietuvos teritorija, jos gana ilgos, mat Gabijos seneliai gyvena už 300 ir 160 km. Gabija gimė lapkričio viduryje, o šv. Kalėdas sutikome jau už 300 km kartu su seneliais. Kol Gabijai sukako metai, jau buvome spėję pagyventi miške palapinėje, pabuvoti prie jūros, aplankyti Trakų pilį, Rumšiškes, zoologijos sodą Kaune. Sunku ir išvardyti…
Žinoma, kelionėje kyla rūpesčių, nes tikrai mažai yra vietų, pritaikytų mamoms su kūdikiais. Tačiau vaikas kelionėje suteikia papildomų įspūdžių patiems tėvams. O ką kalbėti apie vaiko žodyną, akiratį, įspūdžius. Tik atrodo, kad tas mažiukas ryšulėlis nieko nesupranta ir neprisimena.
Mielos mamytės ir tėčiai, atostogaukite kartu su savo šeima, pasiimkite kartu draugus su vaikais. Gerų atostogų!
Jurgita
„Mamos žuralas“
Pritariu autorei, keliauju visada su vaiku. Laikas bega labai greitai, nespesime ne pastebeti, kai sakys – mama, gal si karta be manes. Reikia dziaugtis cia ir dabar ir vaikyste stengtis suteikti kupina graziu prisiminimu.
Ir svarbiausia – šunį pasiimkit. kaip jis vienas liks 🙁